.
méilinti (-yti), -ina, -ino, meĩlinti
1. myluoti, malonėti, glamonėti: Neméilink tu jo, o tai jam to ir reiks. Bučiuojasi, meilinasi kaip balandėliai, kai tik pasimato vienai valandėlei.
2. gerintis, stengtis įsiteikti, patikti kam: Petras jau seniai prie Onos méilinasi. Šuo meilinasi prie jo. Meilinasi kaip vilkas prie ožkos.
atsiméilinti atsimyluoti, atsimylėti: Negali atsiméilyt [su žmonėmis]. Kuris sunkiai miršta, tai, sako, dūšiai sunku su kūnu atsimeilyt.
įsiméilinti, įsimeĩlinti. įsigerinti, įsiteikti: Įsiméilinus apvilti, klastingai suvilioti.
pasiméilinti pasigerinti, pasimalonėti: Ignui ne viena mergina pasimeilinusi. Ar šiaip, ar taip būtų, apgalėtojui visgi reikia pasimeilint.
priméilinti
1. patraukti, privilioti, primasinti (?): Jei žvaigždės žibėtų tik tam, kad primeilintų mūsų akis, jau ir tada jos būtų ne be reikalo.
2. prisigerinti, įsiteikti kam: Tas vaikas moka tėvui prisiméilint. Jis prisimeilino prie jos. Tėvam mokėjo su savo geru liežuviu prisimeilinti.
3. sueiti į gerus santykius: O, jiedu greit prisimeilino, tik ar ilgam?
susiméilinti susigerinti, susidraugauti, susimylėti: Kam tau reikėjo su juo susiméilyti!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.