lėkė́ti, -ė́ja, -ė́jo. bėgėti.
įsilėkė́ti. įsibėgėti: Kai yr vietos anslėkė́t, tai toli gali nušokt. Įsilėkėjus iš viso vieko taip sudavė man gūžiu, jog kaip kamuoliukas dribtelėjau atgal į lizdą. Gerai insilėkėjęs, tik sykterėjau, ir jau aš už upės.
palėkė́ti
1. pabėgėti: Ėjau ėjau pėsčia, paskum palėkė́jau, kad greičiau namo pareičiau. Trys keturi žingsniai palėkė́t, ir griūnu. Paslėkė́k klaiman ir atnešk pelų karvėm. Kad nori, pasilėkỹ (pasilėkėk) .
2. greit pavažiuoti: Per lygumą palėkė́k greičiau, negailėk arklio.
3. pavyjėti, nuvyti: Palėkėk, vaikel, tu šunį, tegul jis sau bėga, iš kur atbėgęs.
4. paskristi: Gegutė kukavo, dar ir palėkėjo, tėvelis sūnelį vainon palydėjo. Per žalias gireles gegule palėkė́tau, per Dunojėlį antele paplaukėtau. Jei nū neskinsi, rytoj nepinsi, ba jau rytoj nespėsi – in šešuro dvarelį gegule paslėkėsi. Per žalias gireles gegule paslėkėsiu, per Dunojėlį žuvele pasnyrėsiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.