įsikaraliauti

karaliáuti, -iáuja (-iáuna), -iãvo. būti karaliumi, viešpatauti: Buvo miestas, kuriame tėvai karaliãvo. Perkūnas joms. karalių karaliauti davė. Užsigeidė žinoti, kaip jam toliau klosis karaliauti. Karaliaut ir gėriuose gyvent. Ten su juo mes karaliausim. Tarp tų aptrešusių lauželių karaliauja puikus klevas.
įsikaraliáuti įsiviešpatauti: Buvo prisiekęs jam padėti įsikaraliauti. Edvardą medžioklėj nužudžius, Etelredas įsikaraliavo.
iškaraliáuti. išbūti kurį laiką karalium, išviešpatauti.
nukaraliáuti. baigti gyventi, nusigyventi: Ans nukaraliãvo, t. y. pabengė gyventi. Tas jau visai nusikaraliavo.
užkaraliauti

1. pradėti karaliauti, užviešpatauti: Švedai norėjo čia užkaraliáuti.

2. pradėti valdyti (namus, ūkį): Ilžė Karalikė buvo beveik beužkaraliaujanti visus namus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>karaliáuti, </b>-iáuja (-iáuna), -iãvo. <span class="explanation">būti karaliumi, viešpatauti: </span> Buvo miestas, kuriame tėvai karaliãvo. Perkūnas joms. karalių karaliauti davė. Užsigeidė žinoti, kaip jam toliau klosis karaliauti. Karaliaut ir gėriuose gyvent. Ten su juo mes karaliausim. Tarp tų aptrešusių lauželių karaliauja puikus klevas. <br/><b>įsikaraliáuti</b> <span class="explanation">įsiviešpatauti: </span> Buvo prisiekęs jam padėti įsikaraliauti. Edvardą medžioklėj nužudžius, Etelredas įsikaraliavo. <br/><b>iškaraliáuti</b>. <span class="explanation">išbūti kurį laiką karalium, išviešpatauti. </span> <br/><b>nukaraliáuti</b>. <span class="explanation">baigti gyventi, nusigyventi: </span> Ans nukaraliãvo, t. y. pabengė gyventi. Tas jau visai nusikaraliavo. <br/><b>užkaraliauti</b><br/>1. <span class="explanation">pradėti karaliauti, užviešpatauti: </span> Švedai norėjo čia užkaraliáuti. <br/>2. <span class="explanation">pradėti valdyti (namus, ūkį): </span> Ilžė Karalikė buvo beveik beužkaraliaujanti visus namus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.