įsijudėti

judė́ti, jùda, -ė́jo.

1. krutėti (vietoje): Be garso juda jos atšerpėjusios lūpos. Saulė laikėsi veik nejudėdama. Vaikas lopšė [je] jùda. Medis jùda. Jùda visas kaip gyvasai sidabras. Sėdėk, nejudė́k! Nė iš vietos nèjuda. Juda šneka paukšteliai, žydi rožėm liekneliai. [Graužikų] akys mažai judamos, ypač kiškių. | Darbas iš vietos nejuda (darbas neina, nedirbamas) . Langai dar visai nèjuda (užšalę ir netirpsta) . Jùdamas turtas. Judamasis darbas. Svarbiausias judamasai įtaisymas – raumens.
judamaĩ. Abiejų kojų šlaunikauliai judamai sunerti su praustuvėmis.

2. būti judėjimo būvyje; . judėjimas 2: Pasaulyje nėra nieko, išskyrus judančią materiją, ir judanti materija negali judėti kitaip negu kad erdvėje ir laike. Tikroji substancija yra amžinai judanti ir besikeičianti materija.

3. eiti, žengti: Gyvulys juda kantriai, nuleidęs galvą. Šernas, glemždamas savo vaikus nu pavojaus, iš kinio nebjudėjo daugesniai. Nors nerodu skirtis, judėkim ant namus.

4. eiti į priekį, progresuoti, vystytis: Komunistų partijos ir Tarybų valstybės vidaus ir užsienio politikos dėka tarybinė visuomenė sėkmingai juda į priekį.

5. vykti susisiekimui, eiti, važiuoti ten ir atgal: Baisiai judamas kelias.

6. skubiai dirbti: Visas sodžius nuo pat ryto tik juda, tik kruta.

7. gyventi, gyvuoti: Na, kaip sekasi judėti ant tos naujos gaspadorystės? Ar dar senelis juda (kruta, gyvuoja, dirbinėja ką) ?

8. bruzdėti, nerimauti: Darbo žmonių masės kapitalistiniuose kraštuose vis labiau jùda, keldamos savo teisėtus reikalavimus. Visur juda gyvenimas iš pamatų.

9. barti, graudinti, prikaišioti: Nebara, nejuda ir nekoroja piktų darbų, kuriuos regi savo šeimynoj. Gali ir kalti yra ne tiktai judėt, bet ir korot. Dėl bjaurybės jų skaudžiai baro ir judėjo. Baru, judu su šauksmu, rėkauju ant ko. Žmonės tieg myli tiesą žibančią, o nopkenčia judančiosios.
įsijudė́ti, įsìjuda, -ė́jo. įsileisti judėti.
išjudė́ti, ìšjuda, -ė́jo.

1. išeiti iš ramybės būvio: Pagaliau būtų galima išjudėti iš mirties taško.

2. išeiti, iškeliauti: Balsys išjudėjo namo. Be knygų, žemėlapių aš niekad niekur neišjudu.
nujudė́ti, nùjuda, -ė́jo

1. sujudėti; nusiūbuoti: Pašmukš, pataukš į karklyną, karklynas nujudė́jo, lapai nudulkėjo. Kažkas tolyn nujudė́jo.

2. pamažu judant baigti ką dirbti: Nenujudėsim (nenukasim) mes tų bulvių, tokie slinki kasėjai.
pajudė́ti, pàjuda, -ė́jo.

1. pakrutėti: Ir nepajudė́s kaip apatinis girnų akmuo.
pajudamaĩ. Apatinysis žandikaulis surakintas su kaukole pajudamai.

2. pasislinkti, pasivaryti į priekį: Na, vyrai, pajudėkim greičiau! Vaikų nė vienas dar nėra pajudėjęs iš savo vietų.
sujudė́ti, sùjuda, -ė́jo.

1. sukrutėti (vietoje): Senelis dar kartą visas sujuda. Tuo tarpu visa minia sujudėjo. Ėgi gūžtoj nubudęs sujuda paukštelis.

2. pradėti slinkti į priekį: Traukinys sujudėjo, visos minios džiaugsmingai palydėtas.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>judė́ti, </b>jùda, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">krutėti (vietoje): </span> Be garso juda jos atšerpėjusios lūpos. Saulė laikėsi veik nejudėdama. Vaikas lopšė [je] jùda. Medis jùda. Jùda visas kaip gyvasai sidabras. Sėdėk, nejudė́k! Nė iš vietos nèjuda. Juda šneka paukšteliai, žydi rožėm liekneliai. [Graužikų] akys mažai judamos, ypač kiškių. | Darbas iš vietos nejuda <span class="explanation"> (darbas neina, nedirbamas) </span>. Langai dar visai nèjuda <span class="explanation"> (užšalę ir netirpsta) </span>. Jùdamas turtas. Judamasis darbas. Svarbiausias judamasai įtaisymas – raumens. <br/><b>judamaĩ</b>. Abiejų kojų šlaunikauliai judamai sunerti su praustuvėmis. <br/>2. <span class="explanation">būti judėjimo būvyje; </span>. judėjimas 2: Pasaulyje nėra nieko, išskyrus judančią materiją, ir judanti materija negali judėti kitaip negu kad erdvėje ir laike. Tikroji substancija yra amžinai judanti ir besikeičianti materija. <br/>3. <span class="explanation">eiti, žengti: </span> Gyvulys juda kantriai, nuleidęs galvą. Šernas, glemždamas savo vaikus nu pavojaus, iš kinio nebjudėjo daugesniai. Nors nerodu skirtis, judėkim ant namus. <br/>4. <span class="explanation">eiti į priekį, progresuoti, vystytis: </span> Komunistų partijos ir Tarybų valstybės vidaus ir užsienio politikos dėka tarybinė visuomenė sėkmingai juda į priekį. <br/>5. <span class="explanation">vykti susisiekimui, eiti, važiuoti ten ir atgal: </span> Baisiai judamas kelias. <br/>6. <span class="explanation">skubiai dirbti: </span> Visas sodžius nuo pat ryto tik juda, tik kruta. <br/>7. <span class="explanation">gyventi, gyvuoti: </span> Na, kaip sekasi judėti ant tos naujos gaspadorystės? Ar dar senelis juda <span class="explanation"> (kruta, gyvuoja, dirbinėja ką) </span> ? <br/>8. <span class="explanation">bruzdėti, nerimauti: </span> Darbo žmonių masės kapitalistiniuose kraštuose vis labiau jùda, keldamos savo teisėtus reikalavimus. Visur juda gyvenimas iš pamatų. <br/>9. <span class="explanation">barti, graudinti, prikaišioti: </span> Nebara, nejuda ir nekoroja piktų darbų, kuriuos regi savo šeimynoj. Gali ir kalti yra ne tiktai judėt, bet ir korot. Dėl bjaurybės jų skaudžiai baro ir judėjo. Baru, judu su šauksmu, rėkauju ant ko. Žmonės tieg myli tiesą žibančią, o nopkenčia judančiosios. <br/><b>įsijudė́ti, </b>įsìjuda, -ė́jo. <span class="explanation">įsileisti judėti. </span> <br/><b>išjudė́ti, </b>ìšjuda, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">išeiti iš ramybės būvio: </span> Pagaliau būtų galima išjudėti iš mirties taško. <br/>2. <span class="explanation">išeiti, iškeliauti: </span> Balsys išjudėjo namo. Be knygų, žemėlapių aš niekad niekur neišjudu. <br/><b>nujudė́ti, </b>nùjuda, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">sujudėti; nusiūbuoti: </span> Pašmukš, pataukš į karklyną, karklynas nujudė́jo, lapai nudulkėjo. Kažkas tolyn nujudė́jo. <br/>2. <span class="explanation">pamažu judant baigti ką dirbti: </span> Nenujudėsim <span class="explanation"> (nenukasim) </span> mes tų bulvių, tokie slinki kasėjai. <br/><b>pajudė́ti, </b>pàjuda, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">pakrutėti: </span> Ir nepajudė́s kaip apatinis girnų akmuo. <br/><b>pajudamaĩ</b>. Apatinysis žandikaulis surakintas su kaukole pajudamai. <br/>2. <span class="explanation">pasislinkti, pasivaryti į priekį: </span> Na, vyrai, pajudėkim greičiau! Vaikų nė vienas dar nėra pajudėjęs iš savo vietų. <br/><b>sujudė́ti, </b>sùjuda, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">sukrutėti (vietoje): </span> Senelis dar kartą visas sujuda. Tuo tarpu visa minia sujudėjo. Ėgi gūžtoj nubudęs sujuda paukštelis. <br/>2. <span class="explanation">pradėti slinkti į priekį: </span> Traukinys sujudėjo, visos minios džiaugsmingai palydėtas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.