gardžiúotis, -iúojasi, -iãvosi gėrėtis (valgiu, gėrimu, kvapu) ; ragauti gardėsių: Vaikai čia sulėkdavo rudens dienomis gardžiuotis pašalnojusiomis gervuogėmis. Valgo sūrį ir gardžiúojasi. Vieni valgo gardžiuodamies, kiti seiles varvina pykdami. | Gardžiuojuos razetų kvapu ir negaliu atsigardžiuot. Pasivijęs bėglį, šuo ima loti, gardžiuojasi būsimo kraujo kvapu. Nors ir gardžiuojasi akia, bet dantys nekabina. Kokią pusę valandos gardžiavosi (gėrėjosi) vieta.
apsigardžiúoti pasigėrėti gardžiu valgiu ar ėdesiu: Nunešk, supilk kiaulėm tas žieves, tegu apsigardžiúoja.
atsigardžiúoti
1. nustoti gardžiavusis.
2. daug, iki soties gardžiuotis: Valgai ir negali atsigardžiúot, kaip gardu!
įsigardžiúoti įsiragauti ko nors gardaus: Musė pradėjo čiulpti, įsidirbo, įsigardžiavo.
pasigardžiúoti pasigėrėti kokiu nors gardžiu daiktu: Kad tik jis gautų lašinių, suvalgytų pasigardžiúodamas. Jūsų ragaišiu mes pasigardžiuosime, kai būsime pavalgę.
prisigardžiúoti prisivalgyti ko nors gardaus: Žmogus prisigardžiavęs skanaus valgio.
užsigardžiúoti užvalgyti ko nors gardaus (pavalgius): Užsigardžiúot davė keptų obuolių. Pavalgyt tai pavalgėm, reiktų dar užsigardžiuot.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.