įsibijoti

bijóti, bìjo, -ójo.

1. jausti, kęsti baimę: Jis nebijo pripažinti savo klaidų. Mirt nebijaũ, tik pãliegio. Kitas kūdikis žodžio bijo, o kitas nė mūšio nebijo. Nieko neturiu, nieko nebijaũ. Manim bijóti. Kiškis bìjo ir lapo šlamėjimo. Ten žmogaus bìjo iš tolo, kad neužeitų. Ar bijot, kad negriaustų. Įejau – kad bebijanti, kad bebijanti šaudymo. Bìjoma vieta. Alaus turėk ir bijomam, ir mylimam. Valgai, tu manę nebìjai (nebijok) . Nieko tu nebìj (nebijok) . Bijok kokį žodį išsitarti, bijok ir musėlę kam nuo nosies pabaidyti. Ir susimilimas jo nuog giminės ik giminei bìjantiemus jo. Bijo kaip šuo perkūnijos. Bijo kaip kipšas varnų. Bijo kaip višta vandenio. Bìjo kaip ugnies. Bijau kap pernykščio sniego. Bijančiam ir krūmai traška. Bijai vilko – neik miškan. Vienas bijo vilko, kitas – meškos. Ir pelės katės nebijo, kolei nemato. Valgis ne dalgis, nebijok, nepasižeisi. Jie viens kito dabar bijosi. Avys bìjosi šunio. Tol klauso tėvo, kol žąsino bijos. Kūdikis nudegęs bijos ugnies. Yra ko bijotis nusidėjusiam. Jūsų tesibijo ir tesibaido visi žvėrys ant žemės. Vyrs bijąsis Dievo. Kas nusidėjo, bijos ir vėjo. nuogąstauti, rūpintis: Šieno nedaug – šeriam ir bìjom (po nedaug duodame) . Nebijók, jis dar ir iš šitos bėdos išsikepurstės. | Nebijok, anas nepersiduos. Nebijók (nemanyk), ir valgį gerai išvirti reikia daug prisimanymo. vengti: Darbo nebijok, bijok tinginio. Bijosi vieškelio kaip kurmis.

2. nepakęsti, nepakelti, neištverti: Akys bìjo saulės. Nešaũk taip, ir ausys bijo! Mano kojos nebìjo [šalčio],
o rankos labai bìjo. Gerai įplūktas laitas ugnies nebìjo. Uosis žemės bijo (greit pūva) . Mūsų arklys bijo kalno (greit nuo kalno bėga) . Nebijo kačiulio (kutenimo) . Rūgščių obalių dantys bijo – greit atšimpa. Ugnies nebijomas stogas (nedegamas) . Toks šaltas vanduo, kad ir dantys bijo. Gilios žiemos ir kiškiai bìjo. Nu to kritimo visas kūnas skaũdžio bìjo. Rugiai dabar nebìjos lietaus. Vai tu rugeli, tu žiemkentėli, tu nebijójai šaltos žiemelės, tik pabijójai plieno dalgelio. Kurūčiai (kalakutukai) bìjo rasų (rasos jiems kenkia) . Darytas (dažytas) drabužis bìjo saulės, tujaus blunka. Arklys nebìjo žandų (kietų žandų, sunkus suvaldyti) . Tas popierius nebìjo tižimo. Baltos rankos juodo darbo bijo. Geros akys dūmų nebìjo (nejaučia gėdos) . Ir priėjęs pakasė anam padus, o šito labai bijotasi padų.
ãkys bìjo labai gražus: Tokios puikios šukos, kad ãkys bìjo.
bijók Diẽvo

1. Bijók Diẽvo, kiek šiemet javų privertėm!

2. Bijók tu Diẽvo, kas tai matė tep daryti!
įsibijóti įsibaiminti: Jei įsibijósi, drugį gausi. Tiek įsibijójo, kad net drebėti pradėjo.
išbijóti.

1. išbūti kurį laiką baimėje: Išbijojau visą naktį nemiegodamas.

2. išvengti ko bebijant: Ką čia beišbijósi mirties – visiems bus galas. Ar tu nebijai jaunų bernelių? – Kad ir bijójau, neišbijójau. Apvynėlis bijo vėjų, pūronėlis bijo vėjų. Kad bijotų, n’išbijotų, aukštam sode nekybotų. Vis tiek nieko neišsibijósi.
pabijóti.

1. pajusti baimę: Pabijójau viena tamsy pareit ir likausi pas juos gulėt. Vyrai, pabijokit Perkūno, jei nesigėdinate žmonių! Ėmė peikt, ji ir pabijójo už jo eit. Pasibijojo, ka negautų mušt. Kada ponas buvo sugautas, visi pasibijoję nuog jo pabėgo.

2. nepakelti, paboti: Anys. pabijojo šalčio, prasti.

3. sublogti, sulysti: Kap tu pabijójęs, net nepažinau! Pabijójo mano karvė peržiem.
parsibijóti su baime parvykti: Visą kelią parsibijójau.
pribijóti

1. privengti, šiek tiek bijoti: Jie manęs truputį pribìjo. Ar tu jo pribijai (privengi) ? Man regis, kad anas tavęs pribìjo. Mudu tavęs prisibìjova. Žvėrių prisibijodamas, ant medžio užsilipęs permiegojo.

2. daug baimės pergyventi: Kiek aš perniai pribijojau potvynio – ką žinai, kada pasikels vanduo. Labai griaudė, tai visą naktį pridrebėjom, prisibijójom, kad neuždegtų.

3. ką nors pasiekti bijant: Bijók nebijók, nieko nepribijósi.
subijóti. imti bijoti, išsigąsti: Aš jo kap subijójau, tai ir iš pirkios nejau. Kap tik svetimas žmogus pirkion, tai vaikai ir susibìjo. Tėvo susbìjo (pribijo) truputuką. Susibijójau ir nebėjau naktį.
užsibijóti; . imti bijoti, pabūgti: Vaikas užsibijójo ir nė žodžio [nebepasakė]. Kaip užsibijái, ir suklysti [atsakyti]. Aš užsibijójau, ir kraujis nebėgo, kaip krauleidis su kerstu įkirto.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>bijóti, </b>bìjo, -ójo. <br/>1. <span class="explanation">jausti, kęsti baimę: </span> Jis nebijo pripažinti savo klaidų. Mirt nebijaũ, tik pãliegio. Kitas kūdikis žodžio bijo, o kitas nė mūšio nebijo. Nieko neturiu, nieko nebijaũ. Manim bijóti. Kiškis bìjo ir lapo šlamėjimo. Ten žmogaus bìjo iš tolo, kad neužeitų. Ar bijot, kad negriaustų. Įejau – kad bebijanti, kad bebijanti šaudymo. Bìjoma vieta. Alaus turėk ir bijomam, ir mylimam. Valgai, tu manę nebìjai <span class="explanation"> (nebijok) </span> </span>. Nieko tu nebìj <span class="explanation"> (nebijok) </span> </span>. Bijok kokį žodį išsitarti, bijok ir musėlę kam nuo nosies pabaidyti. Ir susimilimas jo nuog giminės ik giminei bìjantiemus jo. Bijo kaip šuo perkūnijos. Bijo kaip kipšas varnų. Bijo kaip višta vandenio. Bìjo kaip ugnies. Bijau kap pernykščio sniego. Bijančiam ir krūmai traška. Bijai vilko – neik miškan. Vienas bijo vilko, kitas – meškos. Ir pelės katės nebijo, kolei nemato. Valgis ne dalgis, nebijok, nepasižeisi. Jie viens kito dabar bijosi. Avys bìjosi šunio. Tol klauso tėvo, kol žąsino bijos. Kūdikis nudegęs bijos ugnies. Yra ko bijotis nusidėjusiam. Jūsų tesibijo ir tesibaido visi žvėrys ant žemės. Vyrs bijąsis Dievo. Kas nusidėjo, bijos ir vėjo. <span class="explanation">nuogąstauti, rūpintis: </span> Šieno nedaug – šeriam ir bìjom <span class="explanation"> (po nedaug duodame) </span>. Nebijók, jis dar ir iš šitos bėdos išsikepurstės. | Nebijok, anas nepersiduos. Nebijók <span class="explanation"> (nemanyk), </span> ir valgį gerai išvirti reikia daug prisimanymo. <span class="explanation">vengti: </span> Darbo nebijok, bijok tinginio. Bijosi vieškelio kaip kurmis. <br/>2. <span class="explanation">nepakęsti, nepakelti, neištverti: </span> Akys bìjo saulės. Nešaũk taip, ir ausys bijo! Mano kojos nebìjo [šalčio], o rankos labai bìjo. Gerai įplūktas laitas ugnies nebìjo. Uosis žemės bijo <span class="explanation"> (greit pūva) </span>. Mūsų arklys bijo kalno <span class="explanation"> (greit nuo kalno bėga) </span>. Nebijo kačiulio <span class="explanation"> (kutenimo) </span>. Rūgščių obalių dantys bijo – greit atšimpa. Ugnies nebijomas stogas <span class="explanation"> (nedegamas) </span>. Toks šaltas vanduo, kad ir dantys bijo. Gilios žiemos ir kiškiai bìjo. Nu to kritimo visas kūnas skaũdžio bìjo. Rugiai dabar nebìjos lietaus. Vai tu rugeli, tu žiemkentėli, tu nebijójai šaltos žiemelės, tik pabijójai plieno dalgelio. Kurūčiai <span class="explanation"> (kalakutukai) </span> bìjo rasų <span class="explanation"> (rasos jiems kenkia) </span>. Darytas <span class="explanation"> (dažytas) </span> drabužis bìjo saulės, tujaus blunka. Arklys nebìjo žandų <span class="explanation"> (kietų žandų, sunkus suvaldyti) </span>. Tas popierius nebìjo tižimo. Baltos rankos juodo darbo bijo. Geros akys dūmų nebìjo <span class="explanation"> (nejaučia gėdos) </span>. Ir priėjęs pakasė anam padus, o šito labai bijotasi padų. <br/><b> ãkys bìjo</b> <span class="explanation">labai gražus: </span> Tokios puikios šukos, kad ãkys bìjo. <br/><b>bijók Diẽvo</b><br/>1. Bijók Diẽvo, kiek šiemet javų privertėm! <br/>2. Bijók tu Diẽvo, kas tai matė tep daryti! <br/><b>įsibijóti</b> <span class="explanation">įsibaiminti: </span> Jei įsibijósi, drugį gausi. Tiek įsibijójo, kad net drebėti pradėjo. <br/><b>išbijóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išbūti kurį laiką baimėje: </span> Išbijojau visą naktį nemiegodamas. <br/>2. <span class="explanation">išvengti ko bebijant: </span> Ką čia beišbijósi mirties – visiems bus galas. Ar tu nebijai jaunų bernelių? – Kad ir bijójau, neišbijójau. Apvynėlis bijo vėjų, pūronėlis bijo vėjų. Kad bijotų, n’išbijotų, aukštam sode nekybotų. Vis tiek nieko neišsibijósi. <br/><b>pabijóti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pajusti baimę: </span> Pabijójau viena tamsy pareit ir likausi pas juos gulėt. Vyrai, pabijokit Perkūno, jei nesigėdinate žmonių! Ėmė peikt, ji ir pabijójo už jo eit. Pasibijojo, ka negautų mušt. Kada ponas buvo sugautas, visi pasibijoję nuog jo pabėgo. <br/>2. <span class="explanation">nepakelti, paboti: </span> Anys. pabijojo šalčio, prasti. <br/>3. <span class="explanation">sublogti, sulysti: </span> Kap tu pabijójęs, net nepažinau! Pabijójo mano karvė peržiem. <br/><b>parsibijóti</b> <span class="explanation">su baime parvykti: </span> Visą kelią parsibijójau. <br/><b>pribijóti</b><br/>1. <span class="explanation">privengti, šiek tiek bijoti: </span> Jie manęs truputį pribìjo. Ar tu jo pribijai (privengi) ? Man regis, kad anas tavęs pribìjo. Mudu tavęs prisibìjova. Žvėrių prisibijodamas, ant medžio užsilipęs permiegojo. <br/>2. <span class="explanation">daug baimės pergyventi: </span> Kiek aš perniai pribijojau potvynio – ką žinai, kada pasikels vanduo. Labai griaudė, tai visą naktį pridrebėjom, prisibijójom, kad neuždegtų. <br/>3. <span class="explanation">ką nors pasiekti bijant: </span> Bijók nebijók, nieko nepribijósi. <br/><b>subijóti</b>. <span class="explanation">imti bijoti, išsigąsti: </span> Aš jo kap subijójau, tai ir iš pirkios nejau. Kap tik svetimas žmogus pirkion, tai vaikai ir susibìjo. Tėvo susbìjo <span class="explanation"> (pribijo) </span> truputuką. Susibijójau ir nebėjau naktį. <br/><b>užsibijóti; </b>. <span class="explanation">imti bijoti, pabūgti: </span> Vaikas užsibijójo ir nė žodžio [nebepasakė]. Kaip užsibijái, ir suklysti [atsakyti]. Aš užsibijójau, ir kraujis nebėgo, kaip krauleidis su kerstu įkirto.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.