įsenti

sénti (sę́ti), -sta (sę́stu. sẽna), sẽno.

1. darytis senam: Jau jijė pradėjo rukti, senti, jau nebgraži. Jau sénstam, pasenom, nebė [ra] tiek sveikatos. Moterys greičiau sénsta. Moterys šiais laikais nesensta, tik įdomesnės darosi. Nei ana sẽna – tokia ir tokia. Aš jau senù. Sẽno sẽno i visai suseno. Gyvén ir nesénk. Jau i Bronelė sę́sta. Mažne visumet žmonys sendamys pradeda godėties ant piningų ir šykštėti. Senstančiasis. Regi, senstu, reik mun joti savo jaunystės ieškoti. | Sendama žvaigždė ataušta. Vyras ir vynas nesénsta. Žmogus sensti ir vis mokinies. Sę́sti – mokiniesi, i durnas miršti. Ir sénsti – ir mokiniesi, ir miršti – ir dabiniesi. Sęsta ir nebręsta. Augąs paauga, sęstą̃s pasensta. Kas auga, tas ir sensta. Augąs netrunka užaugt, sęstąs netrunka pasęt. Ir gėlės vysta nuo šalnų, ir žmonės sensta nuo sunkių darbų.

2. darytis nebetinkamam, nebevartojamam, nebeaktualiam: Knygos gali, kaip sakoma, morališkai senti. Kai kurie žodžiai greit sénsta. Ir mados greit sénsta. Abiejuose kalendoriuose prisegtas neatbūtinas ir niekad nesęstąs oras.

3. darytis nebešviežiam: Suvalgykim, tegu nesénsta. Sviestas greit sénsta.
apsénti.

1. kiek susenti, nusenti: Aš apsenaũ, t. y. apkaršau. Apsẽnęs, bet dar nesenas. Apsẽnusių žmonių yr. Jau ir ta apsẽnus – pirma b [uv] o žvali. Vienas apsẽnęs, kitas jaunas vyrukas. Kai mano tėtis apsẽno, aš parėjau namo. Mūs tėvukas jau apsẽnęs. Apsẽno, apruko, o buvo tokia graži. Jaunos mergelkos, o tokios suvargusios, apsẽnusios. Suskubo jie. apsenti ir savo vaikus išvedžioti. Būdamas dar jaunas vyras, galės daugiaus energijos įdėti į šitą darbą nei apsenęs. | Tarpe augančių girių vienas beržas apsenęs stovi liūdnas ir skundžias vargu. peraugti . Jau apsẽno žolė.

2. nuo vartojimo suprastėti, pasidaryti palaikiam: Parsivežė tokį apsẽnusį stalą.

3. pasidaryti nebeaktualiam, nebenaujam: [Paskelbtos žinios] apseno.

4. pasidaryti nebešviežiam: Kai apsénsta uogos, jau nebe tokios gražios.
įsénti.

1. gerokai pasenti, įsenėti, iškaršėti: Įsẽnęs mirė senelis. Esu jau gana įsenęs žmogus.

2. per ilgesnį laiką įsigalėti, įbingėti: Jei liga įsénsta, tada ir vaistas nebepadeda.

3. įjuosti, įsigerti nešvarumams: Marškinių negaliu išplaut, labai įsẽnę.
išsénti. senstant išnykti, išsiveisti: Tie agrastai sens išséns, i reikės naujus svadinti.
nusénti.

1. gerokai susenti, nukaršti, nusenėti: Ans nuseno. Kai tik nusę́sta žmogus, tai tiek iš jo naudos. Dabar aš jau nusenaũ daug. O kaip nusenáu, dabar gaunu pensiją. Tėvas labai jau nusẽnę. Kaip nusẽnę šnekam, teip i jauni. Jie nuseñs, vaikų nėra, ir paliks jai ta vieta. Anys jau nebeina dirbt, nusẽno. Jau visi mano eilės nuseno. Nusenau, nieko negaliu inkąst. Nusenau, gal jau ir pasimirt reikės. Taip jie nė nepajuto, kap nuseno, ir buvo laikas eiti į kapus. Nusẽnę jau – jaunystė praejo. O kap tu greit nusenai. Jaučiasi nusenęs, netekęs jėgų. Tai dabar jau Perkūnas suvis nuseno ir valdžią pavedė savo vaikams. Nusẽno karvė, maža pieno. Beržas nusẽnęs. Šitas medis da nenudžiūvęs, tik labai nusẽnęs. Kap daug žinosi, greitai nusensi. dėl senatvės susilpnėti: Mano galva gera buvo, ale dabar nusẽno, suvaikėjau. nubaigti senatvės dienas: Jijė galės ir pati pas tą mergučę nusę́ti.

2. išeiti iš vartosenos, pasidaryti nebeaktualiam: Naujai spausdinti Daukanto „Būdas“ dabar vargu bevertėtų; daug vietų (anaiptol ne visos!) yra nusenusios. Nusẽnusi forma.

3. pasidaryti nebešviežiam: Jagu parsineši daug duonos – nusénsta.
pasénti.

1. pasidaryti senam, pasenėti: Sesuo pasenusi, ir jos galvo [je] nebėr išminties. Kai pasẽno, akim apžabo. Aš jau pasẽnus, man maža reikia. Kai pasénsti, dantys iškrinta – nieko nepadarysi. Vaikeliai, jug ir jūs pasénsat. Pasenáu, o juk visims tas pats pareis. Čia gimiau, čia užaugau, čia ir pasenáu. Biškį pasẽno, suglebo, i po gražumo. Anuodu jau buvo pasẽnusiu abudu. Pasẽnę kaip žalčiai. Pasę́sta i šluota, i žmogus – nėkam nebtinka. Vieną vaiką pasilikim: pasę́sim – kur dingsim. Čia gali gyvęt i pasę́t. Kas bus, kai pasę́si, ka jau dabar vaistų reik. Baigia paséntie. Pasẽno vienas kap grybas. Žmogus pasénsta kap grybas, ir jau anas nemielas niekam. Ka jauna buvau, ir Antanelis bučiavo, o ka pasenáu, ir arkliai baidos. Jis mirė labai pasẽnęs. Mirė du pasẽnę vyrai. Čia, regis, tik užaugo, o jau ir paseno. Valgykit, bo pasénsiu. Dvasia nepasẽno: grožę mėgstu, gėles. Jau baigi pasénti, o darai kaip piemuo. Jaunas buvęs tur pasenti ir eiti iš tos šalies. Jaunystėj pasižinę ir draugėj pasẽnę. Nebus laiko linksmintis, kada jau pasénsim. Mamužė jau pasęst, reiks tau į stakles sėst. Ir nukaršęs numirė pakajingame gyvenime pasenęs ir sotus gyvenimo. Kaip gal žmogus ižg naujo gimt, kad pasęsta? Paprastai pasenusį vadą draugija prašalina. Kaip jis. jaunas buvo, tai jį mylėjo, kaip paseno, jį visai išvarė. A, kad tu pasentum! O kad jos paseñtų, tos vištos! Kai medis pasénsta, jis nukertamas. Vištos pasẽno, gaidžiai nededa, kriaučiai parvažiavo – kiaušių nėr. Dėl šelmos vaiko pasensiu be laiko. Jaunas buvęs tur pasenti. Gera gyventi, tik kad nereikėtų pasénti. Paseno, o protą neįgavo. Aš pasẽnus, tu atjaunėjus – abidvi be dančių: man iškrito, tau – neišdygo. Gerbk senelį, ba pats pasensi. Greitai žmogus užaugi, dar greičiau pasensti. Vaikai nenora ilgai jauni būti, nora pasénti (skuba jauni vesti ar ištekėti) . Pasensti besidabindamas, numiršti besimokindamas. Taip paseno, kad ir giltinę jau užmiršo. Ir tu pasensi, jei giltinė barščių neužkuls. Paseno ir pasitursino. Pavalgęs – dirbti, pasenęs – mirti. Daug žinosi – greit pasensi. Merga su kanape užauga, su šunim (su kate) pasénsta. Kai jaunas buvau, aukso krėsle sėdėjau, o kai pasenau, nei kiaulės, nei šunes nebėda. Užgimė raudonas, prisivaikščiojo žalias, kaip paseno – ir pageltonavo. Ka pasénstas, nebatminas [jaunų dienų darbų]. I pasẽnos, ir išdurnėjos. nusilpti, sumenkėti dėl senatvės: Paseno visi kaulai mano.

2. per ilgą buvimą, vartojimą pasidaryti nebetinkamam, prastam: Kad jau pasẽno, susmuko trioba. Mūsų karvei ganykla pasẽno. Aš pasenáu, i viskas y [ra] pasẽnęs, visi daiktai: i tie metai, i tos vasaros, i tas oras. Žemė pasens kaip drabužis. Dangus pragaiš, ir visi pasęs kaip gelumbė.

3. išeiti iš mados, pasidaryti nebeaktualiam, atgyventi: Darbo valstiečiai įsitikina, kad pasenęs ūkininkavimo būdas jiems yra netinkamas. Sena patarlė amžinai nepasens. Paseñs tavo garbės vainikas.

4. netekti šviežumo: Kiaušių teip greit neparduoda, i pasę́sta. Dvi savaiti kaip vaistai sutaisyti, a nepaséns? Valgykim silkių, kad jos nepasénsta. Kai pàsena, bloga duona.

5. prašmatnus, triukšmingas: Bus pasenusi veselija, t. y. šumni, pastipusi, bus daug svečių.
pérsenti.

1. labai susenti, pasidaryti labai senam: Ta motina jau pársenusi. Nesmarkiai pársenusi esu. Žmogus da nepársenęs – galėjo da gyvent. Ką ten jau pársenę žmonys bejuokuos. Pársenęs čystai tas senis: paspyrei – pūzrai tik padulkės. Ką jau iš jo norėt – į antrą pusę pársenęs. Nepérsenę da, šimto neturi. O už šitų durų sėdėjo mažytė moterėlė, senusi ir persenusi, sulinkusi kone pusiau. Jis da nepérsenęs, o atmintis labai bloga. Regi, jog jau parsenau. Jis jau del tų savo burtų nebegalėjęs numirti, susenęs, parsenęs, kokią ketvirtą kartą savo giminės pragyvenęs. Aš, tave per labai mylėdamas, antrą kartą nebevedžiau, nors aš dar ir dabar nepersenęs. Jei pigus [arklys] – tad bus persenęs. Pérsenusi višta nedėklė. Žmogus pársenstas ir visas brostvas paliekta užpakalė [je]. peraugti . To medžio nebus rudas vidurys – jeigu tik pérsenęs. Persenusių žolių šienas būna stambus, kietas ir mažai maistingas.

2. pasidaryti palaikiam, sudėvėtam: Tos kelnės jau sulopytos, pársenusios. Namai bus leidžiami remontuoti tik toki, kurie dar nėra persenę.

3. pasidaryti visiškai nebeaktualiam, atgyventi: Pérsenę prietarai. Čia mechaniškai buvo kalamas persenęs eiliuotas vadovėlis. Ūkio mokyklos šiandien kana ar nepersenusios yra.

4. per ilgą laiką įsisenėti: Būtų jau likusi neatlyginta persenusi skola.

5. pasidaryti labai nebešviežiam: Pienas pérsenęs nesveika valgyt. Užsivalgė dešros, o ta dešra tokia pérsenusi.
prasénti. pasidaryti senstelėjusiam.
prisénti.

1. kiek pasenti, pasidaryti nebejaunam: Prisẽnęs tik, al dar nesenas. Prisenaĩ žmogus, tai mergos neina.

2. prinokti: Avižos yra prysenusios, prykaršusios.
susénti.

1. pasidaryti senam, pasenti: Seno, seno i visai susẽno. Senelė susẽno ir suvaikėjo. Ateina laikas ir sùsena žmogus. Leisk merginą: suseñs, kas ją ims! Juk jau vaikiai susẽno. Susẽnęs labai žmogus. Senelis susẽnęs, sukumpęs į kuprą. Tokia susẽnus moterėlė brenda par purvynę. Kap susenaũ, jau šiemet, sakau, peržiem važiuosiu par sūnų. Aš sena, susenaũ, ė šitokiais tupliais neneši [oj] au. Susẽnęs žmogus iš rūpesčių. Nuog rūpesčių greit susensta. Vakaro prieblandoje jie. atrodė gyvi, tik susenę. Susisẽno, eit negali. iš senatvės susikūprinti, susilenkti: Į krūvą susenusi boba. peraugti . Susẽno dobilai, gyvoliai nebėda.

2. per ilgą buvimą, vartojimą pasidaryti prastam, nebetinkamam: Tie [namai] mat, kuriuose mes išaugom, visai jau buvo susenę, į žemę sulindę.

3. pasidaryti nebešviežiam: Susẽnusi, supelėjusi duona. Tas lajus susẽnęs. Suseñs bulbos.
užsénti.

1. pasidaryti senam, pasenti: Ažusẽno merga i neišteka.

2. nuo senatvės susilpnėti: Užuseno kaulai mano.

3. per ilgą laiką įsigalėti, įsisenėti: Užsenę yra tai raupai odoj kūno jo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sénti</b> (sę́ti), -sta (sę́stu. sẽna), sẽno. <br/>1. <span class="explanation">darytis senam: </span> Jau jijė pradėjo rukti, senti, jau nebgraži. Jau sénstam, pasenom, nebė [ra] tiek sveikatos. Moterys greičiau sénsta. Moterys šiais laikais nesensta, tik įdomesnės darosi. Nei ana sẽna – tokia ir tokia. Aš jau senù. Sẽno sẽno i visai suseno. Gyvén ir nesénk. Jau i Bronelė sę́sta. Mažne visumet žmonys sendamys pradeda godėties ant piningų ir šykštėti. Senstančiasis. Regi, senstu, reik mun joti savo jaunystės ieškoti. | Sendama žvaigždė ataušta. Vyras ir vynas nesénsta. Žmogus sensti ir vis mokinies. Sę́sti – mokiniesi, i durnas miršti. Ir sénsti – ir mokiniesi, ir miršti – ir dabiniesi. Sęsta ir nebręsta. Augąs paauga, sęstą̃s pasensta. Kas auga, tas ir sensta. Augąs netrunka užaugt, sęstąs netrunka pasęt. Ir gėlės vysta nuo šalnų, ir žmonės sensta nuo sunkių darbų. <br/>2. <span class="explanation">darytis nebetinkamam, nebevartojamam, nebeaktualiam: </span> Knygos gali, kaip sakoma, morališkai senti. Kai kurie žodžiai greit sénsta. Ir mados greit sénsta. Abiejuose kalendoriuose prisegtas neatbūtinas ir niekad nesęstąs oras. <br/>3. <span class="explanation">darytis nebešviežiam: </span> Suvalgykim, tegu nesénsta. Sviestas greit sénsta. <br/><b>apsénti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek susenti, nusenti: </span> Aš apsenaũ, t. y. apkaršau. Apsẽnęs, bet dar nesenas. Apsẽnusių žmonių yr. Jau ir ta apsẽnus – pirma b [uv] o žvali. Vienas apsẽnęs, kitas jaunas vyrukas. Kai mano tėtis apsẽno, aš parėjau namo. Mūs tėvukas jau apsẽnęs. Apsẽno, apruko, o buvo tokia graži. Jaunos mergelkos, o tokios suvargusios, apsẽnusios. Suskubo jie. apsenti ir savo vaikus išvedžioti. Būdamas dar jaunas vyras, galės daugiaus energijos įdėti į šitą darbą nei apsenęs. | Tarpe augančių girių vienas beržas apsenęs stovi liūdnas ir skundžias vargu. <span class="explanation">peraugti</span> </span> </span>. Jau apsẽno žolė. <br/>2. <span class="explanation">nuo vartojimo suprastėti, pasidaryti palaikiam: </span> Parsivežė tokį apsẽnusį stalą. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti nebeaktualiam, nebenaujam: </span> [Paskelbtos žinios] apseno. <br/>4. <span class="explanation">pasidaryti nebešviežiam: </span> </span> </span> Kai apsénsta uogos, jau nebe tokios gražios. <br/><b>įsénti</b>. <br/>1. <span class="explanation">gerokai pasenti, įsenėti, iškaršėti: </span> Įsẽnęs mirė senelis. Esu jau gana įsenęs žmogus. <br/>2. <span class="explanation">per ilgesnį laiką įsigalėti, įbingėti: </span> Jei liga įsénsta, tada ir vaistas nebepadeda. <br/>3. <span class="explanation">įjuosti, įsigerti nešvarumams: </span> Marškinių negaliu išplaut, labai įsẽnę. <br/><b>išsénti</b>. <span class="explanation">senstant išnykti, išsiveisti: </span> Tie agrastai sens išséns, i reikės naujus svadinti. <br/><b>nusénti</b>. <br/>1. <span class="explanation">gerokai susenti, nukaršti, nusenėti: </span> Ans nuseno. Kai tik nusę́sta žmogus, tai tiek iš jo naudos. Dabar aš jau nusenaũ daug. O kaip nusenáu, dabar gaunu pensiją. Tėvas labai jau nusẽnę. Kaip nusẽnę šnekam, teip i jauni. Jie nuseñs, vaikų nėra, ir paliks jai ta vieta. Anys jau nebeina dirbt, nusẽno. Jau visi mano eilės nuseno. Nusenau, nieko negaliu inkąst. Nusenau, gal jau ir pasimirt reikės. Taip jie nė nepajuto, kap nuseno, ir buvo laikas eiti į kapus. Nusẽnę jau – jaunystė praejo. O kap tu greit nusenai. Jaučiasi nusenęs, netekęs jėgų. Tai dabar jau Perkūnas suvis nuseno ir valdžią pavedė savo vaikams. Nusẽno karvė, maža pieno. Beržas nusẽnęs. Šitas medis da nenudžiūvęs, tik labai nusẽnęs. Kap daug žinosi, greitai nusensi. <span class="explanation">dėl senatvės susilpnėti: </span> Mano galva gera buvo, ale dabar nusẽno, suvaikėjau. <span class="explanation">nubaigti senatvės dienas: </span> Jijė galės ir pati pas tą mergučę nusę́ti. <br/>2. <span class="explanation">išeiti iš vartosenos, pasidaryti nebeaktualiam: </span> Naujai spausdinti Daukanto „Būdas“ dabar vargu bevertėtų; daug vietų (anaiptol ne visos!) yra nusenusios. Nusẽnusi forma. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti nebešviežiam: </span> </span> </span> Jagu parsineši daug duonos – nusénsta. <br/><b>pasénti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti senam, pasenėti: </span> Sesuo pasenusi, ir jos galvo [je] nebėr išminties. Kai pasẽno, akim apžabo. Aš jau pasẽnus, man maža reikia. Kai pasénsti, dantys iškrinta – nieko nepadarysi. Vaikeliai, jug ir jūs pasénsat. Pasenáu, o juk visims tas pats pareis. Čia gimiau, čia užaugau, čia ir pasenáu. Biškį pasẽno, suglebo, i po gražumo. Anuodu jau buvo pasẽnusiu abudu. Pasẽnę kaip žalčiai. Pasę́sta i šluota, i žmogus – nėkam nebtinka. Vieną vaiką pasilikim: pasę́sim – kur dingsim. Čia gali gyvęt i pasę́t. Kas bus, kai pasę́si, ka jau dabar vaistų reik. Baigia paséntie. Pasẽno vienas kap grybas. Žmogus pasénsta kap grybas, ir jau anas nemielas niekam. Ka jauna buvau, ir Antanelis bučiavo, o ka pasenáu, ir arkliai baidos. Jis mirė labai pasẽnęs. Mirė du pasẽnę vyrai. Čia, regis, tik užaugo, o jau ir paseno. Valgykit, bo pasénsiu. Dvasia nepasẽno: grožę mėgstu, gėles. Jau baigi pasénti, o darai kaip piemuo. Jaunas buvęs tur pasenti ir eiti iš tos šalies. Jaunystėj pasižinę ir draugėj pasẽnę. Nebus laiko linksmintis, kada jau pasénsim. Mamužė jau pasęst, reiks tau į stakles sėst. Ir nukaršęs numirė pakajingame gyvenime pasenęs ir sotus gyvenimo. Kaip gal žmogus ižg naujo gimt, kad pasęsta? Paprastai pasenusį vadą draugija prašalina. Kaip jis. jaunas buvo, tai jį mylėjo, kaip paseno, jį visai išvarė. A, kad tu pasentum! O kad jos paseñtų, tos vištos! Kai medis pasénsta, jis nukertamas. Vištos pasẽno, gaidžiai nededa, kriaučiai parvažiavo – kiaušių nėr. Dėl šelmos vaiko pasensiu be laiko. Jaunas buvęs tur pasenti. Gera gyventi, tik kad nereikėtų pasénti. Paseno, o protą neįgavo. Aš pasẽnus, tu atjaunėjus – abidvi be dančių: man iškrito, tau – neišdygo. Gerbk senelį, ba pats pasensi. Greitai žmogus užaugi, dar greičiau pasensti. Vaikai nenora ilgai jauni būti, nora pasénti <span class="explanation"> (skuba jauni vesti ar ištekėti) </span>. Pasensti besidabindamas, numiršti besimokindamas. Taip paseno, kad ir giltinę jau užmiršo. Ir tu pasensi, jei giltinė barščių neužkuls. Paseno ir pasitursino. Pavalgęs – dirbti, pasenęs – mirti. Daug žinosi – greit pasensi. Merga su kanape užauga, su šunim (su kate) pasénsta. Kai jaunas buvau, aukso krėsle sėdėjau, o kai pasenau, nei kiaulės, nei šunes nebėda. Užgimė raudonas, prisivaikščiojo žalias, kaip paseno – ir pageltonavo. Ka pasénstas, nebatminas [jaunų dienų darbų]. I pasẽnos, ir išdurnėjos. <span class="explanation">nusilpti, sumenkėti dėl senatvės: </span> Paseno visi kaulai mano. <br/>2. <span class="explanation">per ilgą buvimą, vartojimą pasidaryti nebetinkamam, prastam: </span> Kad jau pasẽno, susmuko trioba. Mūsų karvei ganykla pasẽno. Aš pasenáu, i viskas y [ra] pasẽnęs, visi daiktai: i tie metai, i tos vasaros, i tas oras. Žemė pasens kaip drabužis. Dangus pragaiš, ir visi pasęs kaip gelumbė. <br/>3. <span class="explanation">išeiti iš mados, pasidaryti nebeaktualiam, atgyventi: </span> Darbo valstiečiai įsitikina, kad pasenęs ūkininkavimo būdas jiems yra netinkamas. Sena patarlė amžinai nepasens. Paseñs tavo garbės vainikas. <br/>4. <span class="explanation">netekti šviežumo: </span> Kiaušių teip greit neparduoda, i pasę́sta. Dvi savaiti kaip vaistai sutaisyti, a nepaséns? Valgykim silkių, kad jos nepasénsta. Kai pàsena, bloga duona. <br/>5. <span class="explanation">prašmatnus, triukšmingas: </span> Bus pasenusi veselija, t. y. šumni, pastipusi, bus daug svečių. <br/><b>pérsenti</b>. <br/>1. <span class="explanation">labai susenti, pasidaryti labai senam: </span> Ta motina jau pársenusi. Nesmarkiai pársenusi esu. Žmogus da nepársenęs – galėjo da gyvent. Ką ten jau pársenę žmonys bejuokuos. Pársenęs čystai tas senis: paspyrei – pūzrai tik padulkės. Ką jau iš jo norėt – į antrą pusę pársenęs. Nepérsenę da, šimto neturi. O už šitų durų sėdėjo mažytė moterėlė, senusi ir persenusi, sulinkusi kone pusiau. Jis da nepérsenęs, o atmintis labai bloga. Regi, jog jau parsenau. Jis jau del tų savo burtų nebegalėjęs numirti, susenęs, parsenęs, kokią ketvirtą kartą savo giminės pragyvenęs. Aš, tave per labai mylėdamas, antrą kartą nebevedžiau, nors aš dar ir dabar nepersenęs. Jei pigus [arklys] – tad bus persenęs. Pérsenusi višta nedėklė. Žmogus pársenstas ir visas brostvas paliekta užpakalė [je]. <span class="explanation">peraugti</span> </span> </span>. To medžio nebus rudas vidurys – jeigu tik pérsenęs. Persenusių žolių šienas būna stambus, kietas ir mažai maistingas. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti palaikiam, sudėvėtam: </span> Tos kelnės jau sulopytos, pársenusios. Namai bus leidžiami remontuoti tik toki, kurie dar nėra persenę. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti visiškai nebeaktualiam, atgyventi: </span> Pérsenę prietarai. Čia mechaniškai buvo kalamas persenęs eiliuotas vadovėlis. Ūkio mokyklos šiandien kana ar nepersenusios yra. <br/>4. <span class="explanation">per ilgą laiką įsisenėti: </span> Būtų jau likusi neatlyginta persenusi skola. <br/>5. <span class="explanation">pasidaryti labai nebešviežiam: </span> Pienas pérsenęs nesveika valgyt. Užsivalgė dešros, o ta dešra tokia pérsenusi. <br/><b>prasénti</b>. <span class="explanation">pasidaryti senstelėjusiam. </span> <br/><b>prisénti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek pasenti, pasidaryti nebejaunam: </span> Prisẽnęs tik, al dar nesenas. Prisenaĩ žmogus, tai mergos neina. <br/>2. <span class="explanation">prinokti: </span> Avižos yra prysenusios, prykaršusios. <br/><b>susénti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti senam, pasenti: </span> </span> Seno, seno i visai susẽno. Senelė susẽno ir suvaikėjo. Ateina laikas ir sùsena žmogus. Leisk merginą: suseñs, kas ją ims! Juk jau vaikiai susẽno. Susẽnęs labai žmogus. Senelis susẽnęs, sukumpęs į kuprą. Tokia susẽnus moterėlė brenda par purvynę. Kap susenaũ, jau šiemet, sakau, peržiem važiuosiu par sūnų. Aš sena, susenaũ, ė šitokiais tupliais neneši [oj] au. Susẽnęs žmogus iš rūpesčių. Nuog rūpesčių greit susensta. Vakaro prieblandoje jie. atrodė gyvi, tik susenę. Susisẽno, eit negali. <span class="explanation">iš senatvės susikūprinti, susilenkti: </span> Į krūvą susenusi boba. <span class="explanation">peraugti</span> </span> </span>. Susẽno dobilai, gyvoliai nebėda. <br/>2. <span class="explanation">per ilgą buvimą, vartojimą pasidaryti prastam, nebetinkamam: </span> Tie [namai] mat, kuriuose mes išaugom, visai jau buvo susenę, į žemę sulindę. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti nebešviežiam: </span> </span> </span> Susẽnusi, supelėjusi duona. Tas lajus susẽnęs. Suseñs bulbos. <br/><b>užsénti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti senam, pasenti: </span> </span> Ažusẽno merga i neišteka. <br/>2. <span class="explanation">nuo senatvės susilpnėti: </span> Užuseno kaulai mano. <br/>3. <span class="explanation">per ilgą laiką įsigalėti, įsisenėti: </span> Užsenę yra tai raupai odoj kūno jo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.