.
sėjė́jas, -a. -à. sėjė̃jas (-is).
1. kas sėja: Tokie sėjėjaĩ – toks sėjimas. Kurs sė [ja],
tas sėjė́ [ja] s, sėjužis. Ans kitą kartą, Dzidorius, buvo sėjė́ [ja] s. Sė [ja] dabar su mašinums, nebreik tų sėjėjų̃. Sėjėjas sėtuvę kabindavosi ant kaklo ar per pečius. Sėjėjas bėrė grūdus dirvon. Negebąs sėjėjas gal par tankiai susėti. Iš Varšavos sėklelė parnešta, iš Gardino sėjėja samdyta. Tu rūtele, tu žalioji …, tu netekai sėjėjėlės. Verk, rūtelė, verk, žalioji, sėjėjė̃lę išleisdama. Mažos mano seserėlės, žalios rūtos sėjėjė̃lės. Sėjėjùžis, -ė. Išejo sėjėjas sėtų sėklos savo. Du prilyginimu sako apie sėjėjį ir sėklą. | Ypač geri sėjėjai yra amalinis ir smilginis strazdai, svirbeliai. Ir pats Grinius – šio sumanymo sėjėjas – nudegs pirštus. Pirmasis sėjė́jas to nelaimaus kūkalio buvo Martynas Liuteris. Sėjėjas (yra tas, kursai) sėja žodį. Ką sėjėjas mėto, tą pjovėjas rankioja.
2. kas sodina (bulves): Sėjėjóms pietus pataisyk gerus.
įsėjė́jas, -a. kas įsėja: Įsėjėjužytė. [Gegužėlė] iškukavo tėvo dukrytelę …, žalių rūtų įsėjėjytę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.