x
šeimėti, -ėja, -ėjo. apgyvendinti.
įšeimėti
1. apgyvendinti: Idant aną. veikiaus įšeimėtum ir padidintum, patsai pradėjo tenai gyventi.
2. pagausėti gyventojams, įsiveisti: Giminės šiaurės teip rados įsišeimėjusios, jog, nebgalėdamos beišmisti savo šalė [je],
leido vieną dalį savo šeimynos ieškoti gyvenimo svetimūse kraštūse.
nušeimėti. išnaikinti gyventojus: Lenkų žemė nuteriota ir nušeimėta atvejų atvejais anpuoliais čekų, totorių, užvis kryžeivių ir lietuvių, žemaičių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.