įsėdėti

sėdė́ti, sė́di (sė́džia), -ė́jo

1. laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis: Sėdžiu ažu stalo. Sėdmi. Da vaikas nesė́di – kap grybas. Ir sė́džiu, ir guliu diena nuog dienos. Čia geriau sėdė́t – atsikolt yr kur. Sė́džia abu i kalba. Sė́dy (sėdėk) tu, kad sė́di! Juk nedirbsi, an vežimėlio besėdė́si. Bernas išvirto, o merga liko sėdė́dama karietoj. Sėdos in savo arklio ir joja, o tu sėdė́k vežime! Anas atsisėdo ir sė́d [i]. Paieškoj [o] po tuos krūmus ir rado brolį sėdė́damą (sėdintį) . Ir rado sėdė́damą pas stalą tą kunigaikštį. Ir anas sė́džia grečium. Ją atrado sė́džiančią negyvą. Aš kap sėdė [ja] u prie langui, tai ir nugriuvau [nuo žaibo]. Aš sė́du py krosniai, verku – kur neverksi! Visą dieną až pečiaus sėdi. Jis tik sė́dintis gali dirbt. Jam reikia dirbt sė́dintį darbą, stovėt anas negali. Ir valgyt – kur sėdintỹs, kur darbininkas (kuris sėdėdamas dirba, mažiau suvalgo) !. Teip sė́di, teip sė́di, kad nei nekruta to [ji] moteris. Ans sėdėjęs palaukė [je] ir matęs, ka tokia mėlena liepsnelė pakilna i vėl nusileida. Dėdina aukštai sė́džia, o tie žemai paliko sėdė́t. Aš sėdau ir sė́džiu pakažno [je] krasė [je]. Sė́dy (sėdėk) , boba, i valgai. Ledokai sė́di, sėskis gerai. Anas sėdos ir sė́d [i] ir nė su kuoj neūtarija. Sė́džiu, nė noriu šnekėt, nė noriu matyt. Sėdė́k tu man an akių! Sė́da lange par dienas. Sė́džiu prie šilimai, ir ema miegas. Besė́dint jį pradėjo imti miegas. Sė́di an kelių prilipus, niekur neina to mergiūkštė. Vaitėno marti sėdi an lažkos (serga) . Galva tegul skauda – ne užpakalis, ant jos sėdė́t nereikia. Kasėm bulbas, an šiknos sėdė́dama (sėdėdami) . Sėdė́si petelnę paklojus – ar nematai, kiek darbų! Kodėl tu sėdi, žentuk, susirietęs? Kap boba numiršta, vyras an grabo sė́di, kap veža. Tas senis atsibunda, kad jau pelkė [je] besė́dįs. Netoli taip jau ant turgaus kurpius sėdė́jo. Lukošiūnas atstūmė šalia sėdinčius vyrus. Jauni tegu sė́die – anie silpnesniai. Teatre buvo ir sėdimų, ir stovimų vietų. Sėdimieji baldai. Vienas pats užėmęs visą suolą sė́di kaip karalius. Sėdi lyg marti, vakar vesta. Kad sėdi kaip žvakė. Nu ir sėdi – kap lelija. Sėdi kaip boba ropėse. Sė́da kai višta ant kiaušinių – nepasisiųsi niekur. Sėd kaip suopis eglėj. Sėdi kaip velnias ropėse. Sėdi kaip apuokas. Sėda kaip šuo ant tilto. Sėdi kap varlė ant pautų. Sė́džia kai kapčius. Sė́džia i sė́džia kai duonos kepalas pakeptas. Anas sė́di kap rublių padovanojęs (labai nusiminęs) . Sė́di kaip pabučiuotas (labai ramiai) . Sė́di broliai už stalelio, kap dobilai žydi. Mamužė barė, dukrytė verkė, už balto stalelio sėdėdama. Šitos šalies svočia, šitos šalelės sėdžia stalely kaip aguona. Ko sėdi, broleli, ko rymai? Tavo vietoj sėdimojoj kvietkelį padėsiu, o žirgelio stovimojoj rūtelių pasėsiu. Ano vieto [je] sėdėtojo [je] lelija žydėjo. [Paliko] suole sėdžiančią, gailiai verkiančią. Tame krėslelin margajan jauna mergelė sėdėjo, su dvaronėliu kalbėjo. Žiūriu žiūriu – ir išvydau savo dukrelę besėdinčią, savo sūnelį besupančią. Sė́di merga suole, lelijėlė suole. Jaunas bernelis žirge sėdėjo, po juo žirgelis nenustovėjo. Ne seserėlė manik šalia sėdė́jo. An to žirgo kazokas sėdė́jo. Lenta sėdimoji. Senatorius, sėdžiančiasis ant suolo. Sėdi po dešinei savo Tėvo garboj. Išvydo jaunikaitį, sėdintį po dešinės rankos. Katras didesnis yra? Kursai užu stalo sėd alba kursai tarnauja? Er ne sėdąsis užu stalo? Bernelis … atrastas yra … besė́dįs viduryje daktarų. Ir tikos, kad, besėdė́damas su jais, ėmė duoną ir palaimino. O ten buvo Marija Magdalena ir kita Marija, besėdinčios ties grabo. Besėdint vienuolika mokytinių, pasirodė jiemus Jėzus. Garbės lento [je] sėdė́jau (buvo įdėta fotografija) . Sėdėti soste (valdyti) . Ant kokio vežimo sėdi, tokią ir giesmę giedok. Gerai už svetimo stalo sėdė́ti, košę su sviestu kabinti. Bepigu sėdėti, kad nereiktų mokėti. Stovėdamas dirbsi – sėdėdamas valgysi; sėdėdamas dirbsi – stovėdamas valgysi. Eidamas pamesi, sėdėdamas nerasi. Ant arklio sė́di ir arklio ieško. Ant palinkusios kupros vaikai sėdi. Ant žemės sėdįs netur kur nukristi. Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir be nyčių. Dvi panelės sėdi, trečia bėginėja. Du broliai ant vieno krėslo sė́di. Sėdi senelis ant stogo ir pypkę rūko.
sėdė́tinai. Sėdė́tinai paliko besė́dįs pakartasis (nepasikorė) . Sėdíes. Tessė́d', kur sėdi. Tu moj buvai kur sėdusỹs in nečysto suolo – kelines indarei. Nevalnu klausyti mišių sėdusias. Aš pergalėjau ir sėdėjaus su Tėvu mano ant sosto jo.

2. leisti laiką namie ar svetur nieko neveikiant, būti be darbo: Pas ką sėdėti. Sėdė́k sėdęs, nieks į dantis neįmes nestorojusis. Ką gi čia sėdė̃s – pabūva ir išeina namo. Kitas karvę pasgirdo ir sė́džia, o tu žmogus kulies kulies. Sutemsta, tai lipu in pečiaus i sėdžiu. Sėdė́ti – neduok Dieve (blogai), dirbti neparsidirbti – gerai! Einu ką padėt, negalima sėdė́t. Par visas dienas sė́džia namie kai ponia. Labai tai jiem – sė́di visi i laukia gatavo. Kai susiugdysiu sūnus su dukterim, tai sėdė́siu koją an kojos susidėjus. Per dienas sė́di rankas sudėjęs, be jokio darbelio. Nesėdė́k rankas susikeitęs, o niekas nieko nepasiūlys. Dykom sėdė́t labai nuobodu – daug geriau dirbt, o ne gulėt. Par dieną dykas nesėdė́tum, duotum (dirbtum), kad prakaitas par nugarą eitų. Dykas nesėdė́jo: i siuvimo stvėrės, i mėsinėj dirbo. Abudu tokiu: ans pats sė́da ranka pasirėmęs, ir ana sė́da. Sė́džiam, kad neturiam darbo. Būt gal mokslą išėjus, o dabar sėdė̃s to [je] grytelė [je] i vaikus perės. Sė́di liežiuvį an barzdos pasdėjęs, nieko neveikia. Jeigu ant lauko būtut dirbę, būčia nieko nesakius, al' kad prie alaus sėdė́jot! Tegu sė̃die ta senė. Anys nieko nedirba, tik sė́džia ir valgo. Kad tik vaikas sė́džia ramus, tai žinok, kad nesveikas. Jauna buvau, tai kuokinėj nesėdė́ [ja] u, vis buvau darbe (vedama šokti) . Sėdi lyg koją insikirtęs. Ordino didysis magistras įsakęs Livonijai ramiai sėdėti. Namie sėdint, niekas neatneš. Rankas sudėjęs sėdėsi – nieko neturėsi. Troboj sėdėdamas, miško neiškirsi. Kodėl taip sė́das be darbo, o darbų galybės?! būti kur: Par patį tumtą perkūnijos sėdė́jova name. Jeigu tu šie metai sė́di namuose, gali daugiau padėt. Aš jau namuosa sė́džiu (nedirbu) . Niekur neišeinu, vis namie sė́džiu: vaikus daboju. Užkaičiau bulbas – sėdė́k dabar prie jų! Dairykis apie tas [merginas],
kur namuos sė́di, o ne tų, kur vakarėly. Tai mano vaikas aria, jis sėd' jaučio ausyj. Pirtyse tai visi vaiduokliai, visi velniai sėdė́davo. Negavau arklio, nė gerų ratų, paliko turgus namie sėdė́ti. Kap nuejo, tai sė́di cielą vakarą! Jis ten sė́di dienas naktis. Jei patinka – sėdė́k, nepatinka – išeik. In paupį nuėję, sėdė́jom visa naktis, prisiklausėm visokių paukščių. | Jis vos gyvas sė́di susirietęs (labai nesveikuoja) . Visą laiką nerimsta, sėdi kaip ant adatų. Taip sėdžiu kai an dagio. Vidukely sė́džiu kap an ylų kokių (neramiai) . Builė (bulvė) kaip pelene sė́da (perdžiūvusi žemė) . neištekėti: Jei katra pasogos neturėjo, lei ana i sė́da. Kai pasogo nėr, tai ir sė́di. Sė́di merga – sė́di dalis.

3. dirbti, veikti: Jis labai daug dirba: sė́di par naktis. Regis, sė́di prie knygų (mokosi) . Kelintas vakaras ligi pirmos valandos sė́džiu. Par dieną sėdė́k [verpdama],
vakare vėl lig dešimtos valandos. Nusidulkinęs parejo, jug žmogus ne pri stalo sė́di. Vienas miškan eina, o kitas krautuvėn sė́di. Kolūkio raštinė [je] tų visokių tarnautojų keli stalai sė́di. Ar tik čia ne to [ji],
kur valsčiuj sė́di? Gerai padarė. – Matai, jie ant to sė́di (tuo užsiima) . Jisai sė́di tiktai prie karvei. Pas uogas sė́d [i]. Prieg jai daktaras sė́d [i]. Gal tu gedulu sėdi (, kad teip nuliūdęs). mokytis: Daktaras šešis septynis metus turia sėdė́ti. būti paliktam kartoti kurso: Aš antram skyriuj sėdėjau dvejus metus. Nesėdė́jo [sūnus] mokyklėj nei metų. Dešimtoj klasėj sėdė́jo antrą metą.

4. kalėti: Jis į kalėjimą įkištas, jis sėd'. Nekaltai anys sėdė́jo. Pareina jie sėdėję iš kalėjimo. Juozas jau sėdi už ekėčių (grotų) . Teisėjas norėjo kareivį nubausti trejus metus sėdėti. Niekas iš suimtųjų nežinojęs, kiek laiko sėdės ir koks jų likimas. Sėdėjo kalinė [je] Ringos mieste aštuonis mėnesius. Kas dėl Dievo kaliniu sėdi. Ir jie sėdėjo kiek dienų apkalime. kalint atlikti: Sėdė́ti bausmę. Mūsų kaimo jaunimas nei parų sėdė́jo, nei susimušė.

5. pastoviai gyventi (kokioje vietoje): Ūkyj sėdėti. Už vieškelio brolis sė́džia. Ir sė́džiu an itų laukelių sėdusỹs. Te sė́džia du gyventojai. Aš in aukšto daikto sė́džiu. Dar̃ nieko nereikia, tik sėdė́k. Savo pirkioj sė́džiu, nieko nebijau. Kap nubos čia sėdė́t, važiuosiu toliau, kur duona pigiau. Sė́dy (sėdėk) tep i netury (neturėk) karvės, bus lengviau. Mes čia sė́dim jau seniai seniai. Kur mes sė́dim, Sidabraraistis vadinas. Ties sėdamúoju lauku upis Raudonėnų. Sėdimasai laukas. Pasėsiu linelius sėdimoj dirvoj. Dabar močia ir sė́di par Aniotę. Uždaro kap kalėjime [prieglaudoje],
i sė́d' (sėdėk) . Apie trisdešimt metų, kai čia sė́džiu. Tokia boba sena sė́d [i] pirkelėj. Sė́du an vietos – kur čia nupulsi! Kur anas išbėgs su sa [vo] šeimyna: sė́dy (sėdėk) i lauk. Jūs ant mūsų žemės sė́džiat. Ką mes čia sėdė́sme abudedu namuose? Gurgonyse. jų ilgai sėdėta.
sėdimai. Jis stipras ten, kur auga miško, kur galima sėdimai gyventi.

6. būti nemalonioje padėtyje, suvaržytam: Be kapeikos sė́džiu – ar, insisviedus pūdelis, reikia turgun nuvažiuot! Sakiau: duokiam puslitrį ir atveš – dabar sė́džiam be malkų. Jau aš sė́džiu (turiu prastas kortas, pralošinėju) . Šį kartą jis sėdės be vieno kirčio. Gelbėk, kaimyne, bėdoj sė́džiu! būti priverstam tenkintis kuo ribotu. Pieno nė [ra],
ant mėsos sė́džiam. Jie jau tik ant ožkos besė́džia.

7. stipriai laikytis, būti prisitvirtinusiam: Jau kurie toliau sė́d [i],
ir tų nėra – tik du dantai. Smailios iltys sėdi stipriose pažiaunėse. Jei kriaušiai prie kotelio sėd stipriai, tai žiemoje speigėja smarkiai. [Verventės sidabruotės] žiedai po vieną sėdi lapų pažastėlėse.

8. tupėti: Vištos pas mumis žiemos laike sė́džia pečelyj. An laktų sė́d [i] vištos. Katė prieš ugnį sė́di (šildosi) . Sniego daug [miške],
šaltis, i ant kelio sė́di kap kupeta vilkas. O vorai, kampuos sėdė́dami, verpalus audė. Paimk keturius korius su perais, geriausiai jau uždengtais, vienkart su sėdinčiomis ant anų bitėmis. Margoj gegužele, nesėdė́kie an vartelių: atskris tavęsp vanagėlis, papeš tavas margas plunksnas. Tavi vaikai pašals, pašals, po krūmelius sėdė́damą. Bobai rūkyt teip tinka, kaip varlei an kemso sėdė́t. Kiaušiny nesėdėjęs, gaidžiu negiedosi. Kol merga nešioja kasas, tai velnias sėdi kasoj. Sėdi kampe katinas, kas pakliudo – bažinas. tupėti perint: Ant pautų sėdėti. Višta sė́di an kiaušinių. Paslaptinę vištą radau – in dvidešim kiaušinių sė́di.

9. perėti: Višta sė́di viščiukus mažus. Žąses pačios sė́di kiaušinius.
ant ãkmenio (ãkmino, kū̃lio) sėdė́ti būti nepatogioje padėtyje uždarbio, pajamų atžvilgiu: Su mumis nerūpinkias: ne ant ãkmino sė́dam. Būdamas mokytas, duoną turės ir ant ãkmenio sėdė́damas. Sėdė́su mieste aš tau an kū̃lio!
ant gerõs dúonos sėdė́ti gerai gyventi, gerai uždirbti: Insiganė kap veršis, matyt, an gerõs dúonos sė́di.
ant kabliùko sėdė́ti. būti paskutinėje pabrolių ir pamergių poroje.
ant kamãros sėdė́ti būti nuomininku, įnamiauti: Parejom sėdė́ti ant kamãros.
ant kélmo sėdė́ti tinginiauti: Ant kélmo sėdė́si – duonos neturėsi.
ant lẽdo sėdė́ti neturėti turto, skursti: Argi jau tu čia ant ledo sėdi, kad neturi iš ko? Ir jis gali pridėti kelis rublius, juk ne ant lẽdo sė́di. Juk ir aš ne ant lẽdo sė́džiu.
ant padur̃kų (padélkų; .
) sėdė́ti. būti užkuriu, priklausyti nuo žmonos.
ant pãrako statìnės sėdė́ti būti karo grėsmės padėtyjė: Po Pirmojo pasaulinio karo visą laiką Europa sėdėjo ant parako statinės.
ant pinigų̃ sėdė́ti būti turtingam: O, jis turtingas, an pinigų̃ sė́di.
ant rugìnių šiaudų̃ sėdė́ti likti neištekėjusiai: Šit ir sėdi merga ant ruginių šiaudų ir veria metelius.
ant sėmenõkų sėdė́ti nieko nedirbti: Koks iš jo darbinykas – tik ant sėmenõkų sėdė́t.
ant sprándo (kãklo) sėdė́ti

1. gyventi ne savo sąskaita; savo buvimu varginti ką, kliūti kam: Vaikas sė́di tėvui an sprándo. Aš šiemet in jo sprándo sė́džiu, pirštu piršto neprikišiau niekur. Pavalgius, apsirengus – niekam nesė́džiu ant sprándo. Ar verta penėt tokis – an motinos kãklo sė́di. Ji čia turia savo kertelę ir niekam ant kãklo nesė́džia.

2. išnaudoti: Ramiau, ramiau, ponuli. Praėjo laikai mums ant sprandų sėdėti.

3. prisispyrus raginti, versti: Vėl reikės važiuoti, vėl sėdėti ant sprando, kol toliau ištaisys.
ant supùvusio súolo sėdė́ti būti keblioje, nemalonioje padėtyje: Jis sė́di ant supùvusio súolo.
ant tur̃to sėdė́ti būti turtingam: Kad aš esu varge i ant tur̃to sėdė́dama.
ant žarìjų sėdė́ti labai blogai gyventi, jaustis: Jis tenai ant žarìjų sė́di.
ant žẽmės sėdė́ti neaugti: Dobilai sė́di in žẽmės – nėr šiemet.
basynàs sėdė́ti be reikalo ilgai gaišti: Išėję gatvėn, basynàs sė́di.
kaltūnù ant galvõs sėdė́ti būti labai įkyriam: Jis man kaltūnu ant galvos sėdi, nebegaliu. (kieno)
kišẽnėje (kešẽnėje.
kešẽniuje.
rañkoje) sėdė́ti. būti kam prasiskolinus, nuo ko priklausyti: Visa apylinkė sėdė́jo jo kešẽnėj. Kaip te verčiuos, teip, bet kito kešẽniuj nesė́džiu. Neužmiršk, kieno tu kešẽnėj sė́di! Ką jis turės pinigų, kad mano rañkoj sė́džia! Svetimoj kišenėj sėdi. (kokiame)
krėslè sėdė́ti užimti kokią padėtį: Mano vaikas ar tokiam krė́sle sė́džia – kaip aš galiu ant kito sakyt! Žmogaus darbai, o ne tai, kokiam jis krėsle sėdi, turėtų būti viskam matas.
po padurkù (kantapliù; .
) sėdė́ti būti žmonos valioje: Jis tik po padurkù sėdė́t.
prie (kieno)
sùbinės sėdė́ti. būti globojamam: A pradės vaikai pri motynos sùbinės sėdė́ti?! Savo gyvenimą tura pradėti.
sàvo gyvẽnime sėdė́ti savarankiškai, gerai gyventi: Aš jau sàvo gyvẽnime sė́džiu.
sė́di rūtà. toks liaudies šokis.
šalìnėse Jùrgis sė́di baigiasi pašaras: Kuo šersi, jei šalìnės [e] Jùrgis sė́di.
apsėdė́ti.

1. sėdint budėti (ppr. prie ligonio ir numirėlio): Apsėdė́ti ligonį, t. y. sarginti. Lavoną apsėdė́ti, arba budėti. Prašom ateit senelio apsėdė́ti, vakar pasimirė. Pryš smertį eidavo apsėdė́ti. Moterys išėjo nabašnyko apsėdė́ti. Pati sarginau, pati ėjau naktim apsėdė́t. O palenk galvelę visiems draugams, visiems kaimynėliams …, kurie tave apsėdi, kurie nepatingėjo. Ne motina skrynią krovė, ne broleliai apsėdėjo.

2. apsibūti, užtrukti sėdint: Aš apsisėdė́jau ir neinu, o jūs nevarot. Jeigu sėdi, tai ir sėdėk apsisėdė́jęs. užsibūti kur, ilgiau pagyventi: Apsisėdėjęs Nicoj, nutolau visai nuo Kauno gyvenimo, draugų ir pažįstamų.

3. turėti kaip nuosavybę, paveldėti.

4. apsiausti, apsupti.
atsėdė́ti.

1. praleisti laiką sėdint: Ana gi tris savaites atsėdė́jo prie jos. Atsėdėjau vakarėlį už vieną mažą kieliškėlį. Būs bulbės, atsisėdė́s savo laiką (pabuvusios žemėje, pradės dygti) .

2. pakankamai sėdėti: Atsisėdė́jo vaikas, trejus metus nevaikščiojo. Ačiū, aš atsisė́džiu per dienų dienas. Tai dabar aš tau lauksiu be darbo, ligi tu atsisėdė́si?!

3. sėdint nuvarginti, nusėdėti: Atsėdė́jau koją, traukutis traukia. Atsėdė́jau koją, ką ir paeit negaliu.

4. atbūti skirtą laiką kalėjime: Šešelis metus atsėdė́jau. Kaltinykų buvo ir daugiau, ale jau aš vienas atsėdė́jau. Jis parėjo atsisėdė́jęs, o jo brolis dar tebesėdi. kalint atlikti: Koravonę atsėdė́ti.

5. atbūti tupint, atitupėti: Dar voversys atsėdė̃s, ba sniegas an žemės, nematyt lauko. Jau kalnai gryni, daug lauko yr, voversys jau neatsėdė̃s – užgiedos.
dasėdė́ti. baigti pragyventi, nubūti: Savo gyvenimą dasėdė́sme čia.
įsėdė́ti.

1. įspausti, įduobti sėdint: Besėdėdamas įsėdė́jau duobę ant žemės. Mokydamos siuole (suole) duobes įsė́da. Atėjo an tos vietos – tai tokia kupstynė; an kupstų insėdėta, rado, arklių kur stovėta.

2. užtrukti, užsibūti sėdint, užsisėdėti: Įsisėdė́jai ilgai, kelkis, eik. Nuejo ir insisėdė́jo, ir daryk ką nori su tokiu žmogum! Tai įsisėdė́jo: ar neprigis tik! Kur įsisėdėjom, ten sėdėkim!

3. nuo seniai apgyventi, užimti: Pagaliau visus nustebino, apleisdamas įsėdėtą vietą.

4. įsisenėti: Įsisėdėjusi liga.
išsėdė́ti; .

1. išbūti sėdint: Išsėdė́jom valandą be vieno žodelio. Tas vaikis i veselę iškėlęs, dvi savaiti pri stalo išsėdė́jęs. išgyventi sėdint: Penkius metus išsėdė́jo [ligonis],
negalėjo atsigulti.

2. ištverti, iškentėti sėdint: Jaunikaitis, nebegalėdamas ant degančios kaladėlės išsėdė́t, musėjo išeit.

3. išbūti, nieko neveikiant: Dyka sėdėt neišsėdė́siu – eisiu namo. Išejo ūlyčion ir išsėdė́jo visą dieną. A taip gali visą amžių išsėdė́ti be darbo?!

4. išbūti sėdint ir ką nors veikiant: Lig dvylektos reikėjo išsėdė́t su šakaliuku (prie skalos) . Taip ir išsėdėjai su knyga visą šeštadienį? Vyro nebuvo namie… Malūne pernakt išsėdėjo. Kortosnan grajinam, tai visą naktį išsė́dim.

5. pakankamai sėdėti, pailsėti: Išsisėdė́jau, mažai šiandie dirbau. Kad ganyt [leistų],
tai dar išsisėdė́tai. Paliovus lašenti, vaikai, išsisėdėję pirkioje, išbėgo už vartų po balutes pabraidyti.

6. sėdint išduobti: Paltas dar nė kiek neišsėdė́tas. Klotys [Gaubienės sijono] jau išsėdėtos. Vyrai labai kelnių kelius išsė́da. Žiūrėk, kokią duobę šiene išsėdė́jau. Velnias išsėdė́jo akmeny duobelę. Kelnės jau išsisėdė́jo.

7. gauti, laimėti ką sėdint: I sėdžia ant to kranto, meškerio [ja] – i ką tu tę gali išsėdė́t?! Kai sėdėsim, tai nieko ir neišsėdė́sim. Ką čia išsėdė́su – važiuosu į miestą!

8. išbūti skirtą laiką kalėjime: Mėną išsėdė́j [o] [kalėjime]. Lygiai keturias dešimtis metų esame išsėdėję tamsiame kalėjime. atlikti bausmę: Mokinys išsėdėjo savo nevalią.

9. išperėti: Pasodino vištą, ir išsėdė́jo mazkelaičius vištelaičius. Sudėjo povelė te tris kiaušinelius, išsėdė́ [jo] povelė tai tris povytelius. Pasėdėsi ant pečiaus dvi savaites ir išsėdėsi kumeliuką.
gùrklį iš [si] sėdė́ti išvirškinti: Kap jau višta neišsisė́d [i] gùrklio, tai jau ana ir išgaišta. Višta neišsėdė́jo gùrklio ir išstipo.
nusėdė́ti

1. ištverti sėdint, galėti sėdėti: Atsisėdau prie akėčių, negaliu nusėdė́ti – skauda šoną, ir gana. Nenusė́džiu, nenubūvu, pati savęs nenuturiu. Negaliu nusėdė́t, reik bėgt namo. Kiba tau ašaka dygsta, ka nenusė́di?! Ko tu nenusė́di lyg an ylų? Tai nenusė́di – lyg an žarijų! Ko nenusė́di, a pašinas šiknon įlindo?! Nenusė́di an daikto, sakytai, kruopos šikinę drasko. Ot, kap tu negali ramiai nusėdė́t! [Nuvargęs] vos galėjo ant arklio nusėdėti. O paėdęs grieš be galo, ir visi svečiai nenusėdės už stalo.

2. sėdint nuvarginti: Nusėdė́jau kojas, kad nutirpo. Nebgaliu paeit – nusėdė́jau koją. Nusėdė́jau betupėdama pri jūso kojas. Išlipa iš vežimo, kad kojų nenusėdėtų, paeina pėsčias, tegu ir arklys atsikvepia. Dieną kelius nusėdėjau, naktį rankas nugulėjau. Kojos nusisėdė́jo besėdant, i kremtu. Nusisė́di par dieną berašydamas, tai nori pasivaikščiot. Sėdė́damas nusisėdė́jau, ramstydamas nusiramsčiau. Nusisė́da be darbo i serga. Pasirangė fotelyje, lyg būtų nusisėdėjęs, ant stalo pasirėmė.

3. pabūti sėdint, pasėdėti: Susibruka rankas, nusė́džia, nusė́džia i vėl valgo – kokius triskart teip pasilsia. Nusėdė́jau gerą valandą, o ano nesulaukiau. Nusėdė́j [o] dieną kalvis. Kartais ir taip nusėdi daug laiko [be darbo]. Nusiklauso zuikis, nusisėda i kriupena obelių griaužti.

4. palikti žymes, įduobti ilgai sėdint: Tai daugiaus ji ten sėdėjo, sėdėjo, net drabužius nusėdėjo! Mano žirgelis labai nuvargintas, aukso balnelis labai nusėdėtas. Nugisėdė́jau suolą, suolelį. Vieną ežę ravė [ja],
o antrąją nusė́da pusę. | Kad ir daug, vis tiek sėdėsi nusėdė́si (nuravėsi) tuos burokus.

5. iškalėti: Koravonę nusėdė́ti. Kaip veik jis paskutines bausmes bus nusėdėjęs.

6. ilgą laiką būnant nugyventi: Visi plačiašniūriai išsikėlė į vienkiemius, nieko gero nusėdėtose vietose nepalikę.

7. galėti nubūti, ištverti (vienoje vietoje): Nenusė́di vaikai pirkioj, net virba, net virba. Tik siuva, siuva, nusėdėt negali. Kad jis vietoj nenusė́di, jam tik bėgt. Ana tai nenusė́di namie, vis eina ir eina. Ka uogos būt sausos, tai nenusėdė́tumėm stubo [je]. Tai lėk lėk pas tą savo Katrę – matau, kad jau nebenusė́di! Jis nenusėdimas žmogus. | Dykas kas galėjo nūsėdė́ti an trijų aktarų! Šiuolaikiniai poilsiautojai vienoj vietoj ilgai nenusėdi.
pasėdė́ti.

1. kiek sėdėti, pabūti sėdint: Anas pasė́džia, kol arklys pasilsia. Ir pasė́di, ir pagieda kokią giesmelę [šienaudamas žmogus]. Prasidės ravėjimai, šienavimai – minutės pasėdė́t nebus kada. Pats išeina in sodelį, pasė́d [i],
pats in susiedą nueina. Kap pasė́di, tai čia kojas lyg bado, lyg diegia. Pakeliui pasė́džiu. Pasė́dy, nekada ažeini. Pasėdyte, kole eiste gultie. Pasėdė́k – a rugiai birna, pasėdė́k. Užeidykit pirkion pasėdė́t. Aš labai prašau, ateikit, pasėdėsime. Pasė́dit (pasėdėkite) truputį. Sėsk, pasėdė́k, gal ne mielių atėjai?! O kur eiste, pasė́dyte! Kodėl gi nepasėdėti, turint kuo sėdėti? Kad žinočia, kad tiesa, stovėjus pastovėčia, sėdėjus pasėdėčia. Nor aš šokt nemokėsiu, kampe pasėdė́siu. Eisim, jau pasisėdė́jom. Ant kalno pasisėdė́jom. Šiaip taip pasisėdėdamas parsikebetuosiu namo. Einam pasisėdė́damos, pasilsėdamos. Tu pasisėdėk, o aš eisiu vietos paieškot. Paėsias, pasėdė́sias ir nueisias. Pasisė́dim, ponios mergos, pasisė́dim. Padėjęs krėslelį, pasisėdėsi. Pasisėdė́jo (pabuvo neužsėta) žemė, gal viskas geriau augs.

2. galėti, įstengti sėdėti: Vos tik pradėjau vienas pats gilioje lovoje pasėdėti, jau visa aiškiai mačiau, kas aplink mane darosi. Pusantrų metų ir vis dar nepasėdi, nekalba vaikas. Aš vos tik į vežimą (vežime) pasėdė́t galėjau. Nepasėdžiu ant žirgelio. Ne, ne, nenešiu tavęs, muno nugara kieta, nepasėdė́si. Nebegali niekaip pasėdė́t. tai išbėgi lauka.

3. ištverti sėdint: Nepasė́d [i],
ale eina ir eina – kap vėjas. Kurio čia branto siunti, a nepasė́di vieto [je] ! Jis eina ir eina – kai paštas, vietoj nepasė́di. Nepasėdi, gal yla šikinėj?

4. padirbėti sėdimą darbą: Pasė́di biskį, pasė́di, ale i užpelnai. Mokytojai vaiką nuvesk. Tegu pasėdi su knyga rankoj. Plonai verpsi – pasėdė́si, smulkiai malsi – pastovėsi.

5. pabūti netekėjusiai: Tai da pasėdė́si, kad neini už manę.

6. pabūti kalėjime: Pasėdė̃s porą metų, tai žinos.

7. pasitenkinti kuo ribotu. Be karvės – paskutinė, an duonos nepasė́du.
ant kabliùko pasėdė́ti pabūti paskutinėje pabrolių ar pamergių poroje: Marcyt, aš tave prašysiu par mano veseliją ant kabliuko pasėdėt.
parsėdė́ti. sėdint įduobti: O ir parsėdėjom aukštą kalnelį.
pérsėdėti. parsėdėti.

1. išbūti sėdint, išsėdėti: Pérsėdžiu pernakt [ant vežimo],
kad arklių kas nenuvest. Tegu einie pašokti: jaunas nepársėdės. Ana prie ligonio pársėdėjo visą vakarą. Pérsėdėti visą dieną. Pagal pečių pérsėdėjau, su berniukais peršnekėjau apie tą štuką. Jaunasis, visą tą laiką užstalė [je] parsėdėjęs, kėlės ir prė jaunosios prisiartino. Už skobnelio persėdėjau, ant rankelių perrymojau. Parsėdė́jo jis tenai. trejus metus.

2. ilgiau už kitus išsėdėti, išbūti: Kiekvieną vakarą jis visus pérsėdi. Persėdmi.

3. per ilgai, per daug sėdėti: Pársisėdėjau ant vietos, kad viduriai mano ėmė kėžti (pūstis) .

4. per ilgai išbūti krosnyje. Duona po pečiaus pársisėdėjo. Žiūrėkit, kad nepársisėdėtų duona po pečium.
prasėdė́ti.

1. praleisti laiką sėdint: Visą pusnaktį prasėdė́jau. Nė pats nepajutau, kad visą valandą prasėdė́jau. Kap tau nedaėda visą dieną trobon prasėdėt. Kap kada prasėdė́davom lyg dienai. Tris dienas, tris naktis už stalelio prasėdėjau. pirmiau sėdėti: Sėskit čia, kur mūsų prasėdė́ta.

2. prabūti be darbo, pradykinėti: Negavo vietos, metus taip prasėdė́jo.

3. išgyventi vienoje vietoje, neišvykstant: Sėdžiu, prasėdė́jau kap baravykas senas, niekur nebuvau. Jug vaikai neprasėdė́s pri motynos visą amžių! Prasėdė́jau ten devynis mėnesius.

4. sėdint pradėvėti, pratrinti: Prasėdėjau skylę kelnėse. Tas krėslas jau senas, prasėdė́tas. Jau prasėdėjom liepos suolelį, dar nesulaukėm savo brolelio. Mes prasėdėjom storus suolelius, mes nurymojom baltas rankeles.

5. sėdint praleisti, pražiopsoti: Prasėdė́jau autobusą.

6. išbūti įkalintam, pasodintam: Metus kalėjime prasėdė́jo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isedeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>sėdė́ti, </b>sė́di (sė́džia), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">laikytis vertikaliai, palenkus kojas ir atsirėmus į ką sėdmenimis: </span> Sėdžiu ažu stalo. Sėdmi. Da vaikas nesė́di – kap grybas. Ir sė́džiu, ir guliu diena nuog dienos. Čia geriau sėdė́t – atsikolt yr kur. Sė́džia abu i kalba. Sė́dy <span class="explanation"> (sėdėk) </span> </span> </span> </span> tu, kad sė́di! Juk nedirbsi, an vežimėlio besėdė́si. Bernas išvirto, o merga liko sėdė́dama karietoj. Sėdos in savo arklio ir joja, o tu sėdė́k vežime! Anas atsisėdo ir sė́d [i]. Paieškoj [o] po tuos krūmus ir rado brolį sėdė́damą <span class="explanation"> (sėdintį) </span>. Ir rado sėdė́damą pas stalą tą kunigaikštį. Ir anas sė́džia grečium. Ją atrado sė́džiančią negyvą. Aš kap sėdė [ja] u prie langui, tai ir nugriuvau [nuo žaibo]. Aš sė́du py krosniai, verku – kur neverksi! Visą dieną až pečiaus sėdi. Jis tik sė́dintis gali dirbt. Jam reikia dirbt sė́dintį darbą, stovėt anas negali. Ir valgyt – kur sėdintỹs, kur darbininkas <span class="explanation"> (kuris sėdėdamas dirba, mažiau suvalgo) !</span>. Teip sė́di, teip sė́di, kad nei nekruta to [ji] moteris. Ans sėdėjęs palaukė [je] ir matęs, ka tokia mėlena liepsnelė pakilna i vėl nusileida. Dėdina aukštai sė́džia, o tie žemai paliko sėdė́t. Aš sėdau ir sė́džiu pakažno [je] krasė [je]. Sė́dy <span class="explanation"> (sėdėk) </span> </span> </span> </span>, boba, i valgai. Ledokai sė́di, sėskis gerai. Anas sėdos ir sė́d [i] ir nė su kuoj neūtarija. Sė́džiu, nė noriu šnekėt, nė noriu matyt. Sėdė́k tu man an akių! Sė́da lange par dienas. Sė́džiu prie šilimai, ir ema miegas. Besė́dint jį pradėjo imti miegas. Sė́di an kelių prilipus, niekur neina to mergiūkštė. Vaitėno marti sėdi an lažkos <span class="explanation"> (serga) </span>. Galva tegul skauda – ne užpakalis, ant jos sėdė́t nereikia. Kasėm bulbas, an šiknos sėdė́dama <span class="explanation"> (sėdėdami) </span>. Sėdė́si petelnę paklojus – ar nematai, kiek darbų! Kodėl tu sėdi, žentuk, susirietęs? Kap boba numiršta, vyras an grabo sė́di, kap veža. Tas senis atsibunda, kad jau pelkė [je] besė́dįs. Netoli taip jau ant turgaus kurpius sėdė́jo. Lukošiūnas atstūmė šalia sėdinčius vyrus. Jauni tegu sė́die – anie silpnesniai. Teatre buvo ir sėdimų, ir stovimų vietų. Sėdimieji baldai. Vienas pats užėmęs visą suolą sė́di kaip karalius. Sėdi lyg marti, vakar vesta. Kad sėdi kaip žvakė. Nu ir sėdi – kap lelija. Sėdi kaip boba ropėse. Sė́da kai višta ant kiaušinių – nepasisiųsi niekur. Sėd kaip suopis eglėj. Sėdi kaip velnias ropėse. Sėdi kaip apuokas. Sėda kaip šuo ant tilto. Sėdi kap varlė ant pautų. Sė́džia kai kapčius. Sė́džia i sė́džia kai duonos kepalas pakeptas. Anas sė́di kap rublių padovanojęs <span class="explanation"> (labai nusiminęs) </span>. Sė́di kaip pabučiuotas <span class="explanation"> (labai ramiai) </span>. Sė́di broliai už stalelio, kap dobilai žydi. Mamužė barė, dukrytė verkė, už balto stalelio sėdėdama. Šitos šalies svočia, šitos šalelės sėdžia stalely kaip aguona. Ko sėdi, broleli, ko rymai? Tavo vietoj sėdimojoj kvietkelį padėsiu, o žirgelio stovimojoj rūtelių pasėsiu. Ano vieto [je] sėdėtojo [je] lelija žydėjo. [Paliko] suole sėdžiančią, gailiai verkiančią. Tame krėslelin margajan jauna mergelė sėdėjo, su dvaronėliu kalbėjo. Žiūriu žiūriu – ir išvydau savo dukrelę besėdinčią, savo sūnelį besupančią. Sė́di merga suole, lelijėlė suole. Jaunas bernelis žirge sėdėjo, po juo žirgelis nenustovėjo. Ne seserėlė manik šalia sėdė́jo. An to žirgo kazokas sėdė́jo. Lenta sėdimoji. Senatorius, sėdžiančiasis ant suolo. Sėdi po dešinei savo Tėvo garboj. Išvydo jaunikaitį, sėdintį po dešinės rankos. Katras didesnis yra? Kursai užu stalo sėd alba kursai tarnauja? Er ne sėdąsis užu stalo? Bernelis … atrastas yra … besė́dįs viduryje daktarų. Ir tikos, kad, besėdė́damas su jais, ėmė duoną ir palaimino. O ten buvo Marija Magdalena ir kita Marija, besėdinčios ties grabo. Besėdint vienuolika mokytinių, pasirodė jiemus Jėzus. Garbės lento [je] sėdė́jau <span class="explanation"> (buvo įdėta fotografija) </span>. Sėdėti soste <span class="explanation"> (valdyti) </span>. Ant kokio vežimo sėdi, tokią ir giesmę giedok. Gerai už svetimo stalo sėdė́ti, košę su sviestu kabinti. Bepigu sėdėti, kad nereiktų mokėti. Stovėdamas dirbsi – sėdėdamas valgysi; sėdėdamas dirbsi – stovėdamas valgysi. Eidamas pamesi, sėdėdamas nerasi. Ant arklio sė́di ir arklio ieško. Ant palinkusios kupros vaikai sėdi. Ant žemės sėdįs netur kur nukristi. Sėdi panaitė tamsioj seklyčioj, audžia be staklių ir be nyčių. Dvi panelės sėdi, trečia bėginėja. Du broliai ant vieno krėslo sė́di. Sėdi senelis ant stogo ir pypkę rūko. <br/><b>sėdė́tinai</b>. Sėdė́tinai paliko besė́dįs pakartasis <span class="explanation"> (nepasikorė) </span>. Sėdíes. Tessė́d', kur sėdi. Tu moj buvai kur sėdusỹs in nečysto suolo – kelines indarei. Nevalnu klausyti mišių sėdusias. Aš pergalėjau ir sėdėjaus su Tėvu mano ant sosto jo. <br/>2. <span class="explanation">leisti laiką namie ar svetur nieko neveikiant, būti be darbo: </span> Pas ką sėdėti. Sėdė́k sėdęs, nieks į dantis neįmes nestorojusis. Ką gi čia sėdė̃s – pabūva ir išeina namo. Kitas karvę pasgirdo ir sė́džia, o tu žmogus kulies kulies. Sutemsta, tai lipu in pečiaus i sėdžiu. Sėdė́ti – neduok Dieve <span class="explanation"> (blogai), </span> dirbti neparsidirbti – gerai! Einu ką padėt, negalima sėdė́t. Par visas dienas sė́džia namie kai ponia. Labai tai jiem – sė́di visi i laukia gatavo. Kai susiugdysiu sūnus su dukterim, tai sėdė́siu koją an kojos susidėjus. Per dienas sė́di rankas sudėjęs, be jokio darbelio. Nesėdė́k rankas susikeitęs, o niekas nieko nepasiūlys. Dykom sėdė́t labai nuobodu – daug geriau dirbt, o ne gulėt. Par dieną dykas nesėdė́tum, duotum <span class="explanation"> (dirbtum), </span> kad prakaitas par nugarą eitų. Dykas nesėdė́jo: i siuvimo stvėrės, i mėsinėj dirbo. Abudu tokiu: ans pats sė́da ranka pasirėmęs, ir ana sė́da. Sė́džiam, kad neturiam darbo. Būt gal mokslą išėjus, o dabar sėdė̃s to [je] grytelė [je] i vaikus perės. Sė́di liežiuvį an barzdos pasdėjęs, nieko neveikia. Jeigu ant lauko būtut dirbę, būčia nieko nesakius, al' kad prie alaus sėdė́jot! Tegu sė̃die ta senė. Anys nieko nedirba, tik sė́džia ir valgo. Kad tik vaikas sė́džia ramus, tai žinok, kad nesveikas. Jauna buvau, tai kuokinėj nesėdė́ [ja] u, vis buvau darbe <span class="explanation"> (vedama šokti) </span>. Sėdi lyg koją insikirtęs. Ordino didysis magistras įsakęs Livonijai ramiai sėdėti. Namie sėdint, niekas neatneš. Rankas sudėjęs sėdėsi – nieko neturėsi. Troboj sėdėdamas, miško neiškirsi. Kodėl taip sė́das be darbo, o darbų galybės?! <span class="explanation">būti kur: </span> Par patį tumtą perkūnijos sėdė́jova name. Jeigu tu šie metai sė́di namuose, gali daugiau padėt. Aš jau namuosa sė́džiu <span class="explanation"> (nedirbu) </span>. Niekur neišeinu, vis namie sė́džiu: vaikus daboju. Užkaičiau bulbas – sėdė́k dabar prie jų! Dairykis apie tas [merginas], kur namuos sė́di, o ne tų, kur vakarėly. Tai mano vaikas aria, jis sėd' jaučio ausyj. Pirtyse tai visi vaiduokliai, visi velniai sėdė́davo. Negavau arklio, nė gerų ratų, paliko turgus namie sėdė́ti. Kap nuejo, tai sė́di cielą vakarą! Jis ten sė́di dienas naktis. Jei patinka – sėdė́k, nepatinka – išeik. In paupį nuėję, sėdė́jom visa naktis, prisiklausėm visokių paukščių. \| Jis vos gyvas sė́di susirietęs <span class="explanation"> (labai nesveikuoja) </span>. Visą laiką nerimsta, sėdi kaip ant adatų. Taip sėdžiu kai an dagio. Vidukely sė́džiu kap an ylų kokių <span class="explanation"> (neramiai) </span>. Builė <span class="explanation"> (bulvė) </span> kaip pelene sė́da <span class="explanation"> (perdžiūvusi žemė) </span>. <span class="explanation">neištekėti: </span> Jei katra pasogos neturėjo, lei ana i sė́da. Kai pasogo nėr, tai ir sė́di. Sė́di merga – sė́di dalis. <br/>3. <span class="explanation">dirbti, veikti: </span> Jis labai daug dirba: sė́di par naktis. Regis, sė́di prie knygų <span class="explanation"> (mokosi) </span>. Kelintas vakaras ligi pirmos valandos sė́džiu. Par dieną sėdė́k [verpdama], vakare vėl lig dešimtos valandos. Nusidulkinęs parejo, jug žmogus ne pri stalo sė́di. Vienas miškan eina, o kitas krautuvėn sė́di. Kolūkio raštinė [je] tų visokių tarnautojų keli stalai sė́di. Ar tik čia ne to [ji], kur valsčiuj sė́di? Gerai padarė. – Matai, jie ant to sė́di <span class="explanation"> (tuo užsiima) </span>. Jisai sė́di tiktai prie karvei. Pas uogas sė́d [i]. Prieg jai daktaras sė́d [i]. Gal tu gedulu sėdi (, kad teip nuliūdęs). <span class="explanation">mokytis: </span> Daktaras šešis septynis metus turia sėdė́ti. <span class="explanation">būti paliktam kartoti kurso: </span> Aš antram skyriuj sėdėjau dvejus metus. Nesėdė́jo [sūnus] mokyklėj nei metų. Dešimtoj klasėj sėdė́jo antrą metą. <br/>4. <span class="explanation">kalėti: </span> Jis į kalėjimą įkištas, jis sėd'. Nekaltai anys sėdė́jo. Pareina jie sėdėję iš kalėjimo. Juozas jau sėdi už ekėčių <span class="explanation"> (grotų) </span>. Teisėjas norėjo kareivį nubausti trejus metus sėdėti. Niekas iš suimtųjų nežinojęs, kiek laiko sėdės ir koks jų likimas. Sėdėjo kalinė [je] Ringos mieste aštuonis mėnesius. Kas dėl Dievo kaliniu sėdi. Ir jie sėdėjo kiek dienų apkalime. <span class="explanation">kalint atlikti: </span> </span> Sėdė́ti bausmę. Mūsų kaimo jaunimas nei parų sėdė́jo, nei susimušė. <br/>5. <span class="explanation">pastoviai gyventi (kokioje vietoje): </span> Ūkyj sėdėti. Už vieškelio brolis sė́džia. Ir sė́džiu an itų laukelių sėdusỹs. Te sė́džia du gyventojai. Aš in aukšto daikto sė́džiu. Dar̃ nieko nereikia, tik sėdė́k. Savo pirkioj sė́džiu, nieko nebijau. Kap nubos čia sėdė́t, važiuosiu toliau, kur duona pigiau. Sė́dy <span class="explanation"> (sėdėk) </span> </span> </span> </span> tep i netury <span class="explanation"> (neturėk) </span> karvės, bus lengviau. Mes čia sė́dim jau seniai seniai. Kur mes sė́dim, Sidabraraistis vadinas. Ties sėdamúoju lauku upis Raudonėnų. Sėdimasai laukas. Pasėsiu linelius sėdimoj dirvoj. Dabar močia ir sė́di par Aniotę. Uždaro kap kalėjime [prieglaudoje], i sė́d' <span class="explanation"> (sėdėk) </span> </span> </span> </span>. Apie trisdešimt metų, kai čia sė́džiu. Tokia boba sena sė́d [i] pirkelėj. Sė́du an vietos – kur čia nupulsi! Kur anas išbėgs su sa [vo] šeimyna: sė́dy <span class="explanation"> (sėdėk) </span> </span> </span> </span> i lauk. Jūs ant mūsų žemės sė́džiat. Ką mes čia sėdė́sme abudedu namuose? Gurgonyse. jų ilgai sėdėta. <br/><b>sėdimai</b>. Jis stipras ten, kur auga miško, kur galima sėdimai gyventi. <br/>6. <span class="explanation">būti nemalonioje padėtyje, suvaržytam: </span> Be kapeikos sė́džiu – ar, insisviedus pūdelis, reikia turgun nuvažiuot! Sakiau: duokiam puslitrį ir atveš – dabar sė́džiam be malkų. Jau aš sė́džiu <span class="explanation"> (turiu prastas kortas, pralošinėju) </span>. Šį kartą jis sėdės be vieno kirčio. Gelbėk, kaimyne, bėdoj sė́džiu! <span class="explanation">būti priverstam tenkintis kuo ribotu</span>. Pieno nė [ra], ant mėsos sė́džiam. Jie jau tik ant ožkos besė́džia. <br/>7. <span class="explanation">stipriai laikytis, būti prisitvirtinusiam: </span> Jau kurie toliau sė́d [i], ir tų nėra – tik du dantai. Smailios iltys sėdi stipriose pažiaunėse. Jei kriaušiai prie kotelio sėd stipriai, tai žiemoje speigėja smarkiai. [Verventės sidabruotės] žiedai po vieną sėdi lapų pažastėlėse. <br/>8. <span class="explanation">tupėti: </span> Vištos pas mumis žiemos laike sė́džia pečelyj. An laktų sė́d [i] vištos. Katė prieš ugnį sė́di <span class="explanation"> (šildosi) </span>. Sniego daug [miške], šaltis, i ant kelio sė́di kap kupeta vilkas. O vorai, kampuos sėdė́dami, verpalus audė. Paimk keturius korius su perais, geriausiai jau uždengtais, vienkart su sėdinčiomis ant anų bitėmis. Margoj gegužele, nesėdė́kie an vartelių: atskris tavęsp vanagėlis, papeš tavas margas plunksnas. Tavi vaikai pašals, pašals, po krūmelius sėdė́damą. Bobai rūkyt teip tinka, kaip varlei an kemso sėdė́t. Kiaušiny nesėdėjęs, gaidžiu negiedosi. Kol merga nešioja kasas, tai velnias sėdi kasoj. Sėdi kampe katinas, kas pakliudo – bažinas. <span class="explanation">tupėti perint: </span> Ant pautų sėdėti. Višta sė́di an kiaušinių. Paslaptinę vištą radau – in dvidešim kiaušinių sė́di. <br/>9. <span class="explanation">perėti: </span> Višta sė́di viščiukus mažus. Žąses pačios sė́di kiaušinius. <br/><b> ant ãkmenio (ãkmino, kū̃lio) sėdė́ti</b> <span class="explanation">būti nepatogioje padėtyje uždarbio, pajamų atžvilgiu: </span> Su mumis nerūpinkias: ne ant ãkmino sė́dam. Būdamas mokytas, duoną turės ir ant ãkmenio sėdė́damas. Sėdė́su mieste aš tau an kū̃lio! <br/><b>ant gerõs dúonos sėdė́ti</b> <span class="explanation">gerai gyventi, gerai uždirbti: </span> Insiganė kap veršis, matyt, an gerõs dúonos sė́di. <br/><b>ant kabliùko sėdė́ti</b>. <span class="explanation">būti paskutinėje pabrolių ir pamergių poroje. </span> <br/><b>ant kamãros sėdė́ti</b> <span class="explanation">būti nuomininku, įnamiauti: </span> Parejom sėdė́ti ant kamãros. <br/><b>ant kélmo sėdė́ti</b> <span class="explanation">tinginiauti: </span> Ant kélmo sėdė́si – duonos neturėsi. <br/><b>ant lẽdo sėdė́ti</b> <span class="explanation">neturėti turto, skursti: </span> Argi jau tu čia ant ledo sėdi, kad neturi iš ko? Ir jis gali pridėti kelis rublius, juk ne ant lẽdo sė́di. Juk ir aš ne ant lẽdo sė́džiu. <br/><b>ant padur̃kų (padélkų; </b>. <br/><b>) sėdė́ti</b></b>. <span class="explanation">būti užkuriu, priklausyti nuo žmonos. </span> <br/><b>ant pãrako statìnės sėdė́ti</b> <span class="explanation">būti karo grėsmės padėtyjė: </span> Po Pirmojo pasaulinio karo visą laiką Europa sėdėjo ant parako statinės. <br/><b>ant pinigų̃ sėdė́ti</b> <span class="explanation">būti turtingam: </span> </span> O, jis turtingas, an pinigų̃ sė́di. <br/><b>ant rugìnių šiaudų̃ sėdė́ti</b> <span class="explanation">likti neištekėjusiai: </span> Šit ir sėdi merga ant ruginių šiaudų ir veria metelius. <br/><b>ant sėmenõkų sėdė́ti</b> <span class="explanation">nieko nedirbti: </span> Koks iš jo darbinykas – tik ant sėmenõkų sėdė́t. <br/><b>ant sprándo (kãklo) sėdė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">gyventi ne savo sąskaita; savo buvimu varginti ką, kliūti kam: </span> Vaikas sė́di tėvui an sprándo. Aš šiemet in jo sprándo sė́džiu, pirštu piršto neprikišiau niekur. Pavalgius, apsirengus – niekam nesė́džiu ant sprándo. Ar verta penėt tokis – an motinos kãklo sė́di. Ji čia turia savo kertelę ir niekam ant kãklo nesė́džia. <br/>2. <span class="explanation">išnaudoti: </span> Ramiau, ramiau, ponuli. Praėjo laikai mums ant sprandų sėdėti. <br/>3. <span class="explanation">prisispyrus raginti, versti: </span> Vėl reikės važiuoti, vėl sėdėti ant sprando, kol toliau ištaisys. <br/><b>ant supùvusio súolo sėdė́ti</b> <span class="explanation">būti keblioje, nemalonioje padėtyje: </span> Jis sė́di ant supùvusio súolo. <br/><b>ant tur̃to sėdė́ti</b> <span class="explanation">būti turtingam: </span> </span> Kad aš esu varge i ant tur̃to sėdė́dama. <br/><b>ant žarìjų sėdė́ti</b> <span class="explanation">labai blogai gyventi, jaustis: </span> Jis tenai ant žarìjų sė́di. <br/><b>ant žẽmės sėdė́ti</b> <span class="explanation">neaugti: </span> Dobilai sė́di in žẽmės – nėr šiemet. <br/><b>basynàs sėdė́ti</b> <span class="explanation">be reikalo ilgai gaišti: </span> Išėję gatvėn, basynàs sė́di. <br/><b>kaltūnù ant galvõs sėdė́ti</b> <span class="explanation">būti labai įkyriam: </span> Jis man kaltūnu ant galvos sėdi, nebegaliu. (kieno) <br/><b>kišẽnėje (kešẽnėje</b>. <br/><b>kešẽniuje</b>. <br/><b>rañkoje) sėdė́ti</b>. <span class="explanation">būti kam prasiskolinus, nuo ko priklausyti: </span> Visa apylinkė sėdė́jo jo kešẽnėj. Kaip te verčiuos, teip, bet kito kešẽniuj nesė́džiu. Neužmiršk, kieno tu kešẽnėj sė́di! Ką jis turės pinigų, kad mano rañkoj sė́džia! Svetimoj kišenėj sėdi. (kokiame) <br/><b>krėslè sėdė́ti</b> <span class="explanation">užimti kokią padėtį: </span> Mano vaikas ar tokiam krė́sle sė́džia – kaip aš galiu ant kito sakyt! Žmogaus darbai, o ne tai, kokiam jis krėsle sėdi, turėtų būti viskam matas. <br/><b>po padurkù (kantapliù; </b>. <br/><b>) sėdė́ti</b></b> <span class="explanation">būti žmonos valioje: </span> Jis tik po padurkù sėdė́t. <br/><b>prie</b> (kieno) <br/><b>sùbinės sėdė́ti</b>. <span class="explanation">būti globojamam: </span> A pradės vaikai pri motynos sùbinės sėdė́ti?! Savo gyvenimą tura pradėti. <br/><b>sàvo gyvẽnime sėdė́ti</b> <span class="explanation">savarankiškai, gerai gyventi: </span> Aš jau sàvo gyvẽnime sė́džiu. <br/><b>sė́di rūtà</b>. <span class="explanation">toks liaudies šokis. </span> <br/><b>šalìnėse Jùrgis sė́di</b> <span class="explanation">baigiasi pašaras: </span> Kuo šersi, jei šalìnės [e] Jùrgis sė́di. <br/><b>apsėdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sėdint budėti (ppr. prie ligonio ir numirėlio): </span> Apsėdė́ti ligonį, t. y. sarginti. Lavoną apsėdė́ti, arba budėti. Prašom ateit senelio apsėdė́ti, vakar pasimirė. Pryš smertį eidavo apsėdė́ti. Moterys išėjo nabašnyko apsėdė́ti. Pati sarginau, pati ėjau naktim apsėdė́t. O palenk galvelę visiems draugams, visiems kaimynėliams …, kurie tave apsėdi, kurie nepatingėjo. Ne motina skrynią krovė, ne broleliai apsėdėjo. <br/>2. <span class="explanation">apsibūti, užtrukti sėdint: </span> Aš apsisėdė́jau ir neinu, o jūs nevarot. Jeigu sėdi, tai ir sėdėk apsisėdė́jęs. <span class="explanation">užsibūti kur, ilgiau pagyventi: </span> Apsisėdėjęs Nicoj, nutolau visai nuo Kauno gyvenimo, draugų ir pažįstamų. <br/>3. <span class="explanation">turėti kaip nuosavybę, paveldėti. </span> <br/>4. <span class="explanation">apsiausti, apsupti. </span> <br/><b>atsėdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">praleisti laiką sėdint: </span> </span> Ana gi tris savaites atsėdė́jo prie jos. Atsėdėjau vakarėlį už vieną mažą kieliškėlį. Būs bulbės, atsisėdė́s savo laiką <span class="explanation"> (pabuvusios žemėje, pradės dygti) </span>. <br/>2. <span class="explanation">pakankamai sėdėti: </span> Atsisėdė́jo vaikas, trejus metus nevaikščiojo. Ačiū, aš atsisė́džiu per dienų dienas. Tai dabar aš tau lauksiu be darbo, ligi tu atsisėdė́si?! <br/>3. <span class="explanation">sėdint nuvarginti, nusėdėti: </span> Atsėdė́jau koją, traukutis traukia. Atsėdė́jau koją, ką ir paeit negaliu. <br/>4. <span class="explanation">atbūti skirtą laiką kalėjime: </span> Šešelis metus atsėdė́jau. Kaltinykų buvo ir daugiau, ale jau aš vienas atsėdė́jau. Jis parėjo atsisėdė́jęs, o jo brolis dar tebesėdi. <span class="explanation">kalint atlikti: </span> </span> Koravonę atsėdė́ti. <br/>5. <span class="explanation">atbūti tupint, atitupėti: </span> Dar voversys atsėdė̃s, ba sniegas an žemės, nematyt lauko. Jau kalnai gryni, daug lauko yr, voversys jau neatsėdė̃s – užgiedos. <br/><b>dasėdė́ti</b>. <span class="explanation">baigti pragyventi, nubūti: </span> Savo gyvenimą dasėdė́sme čia. <br/><b>įsėdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įspausti, įduobti sėdint: </span> Besėdėdamas įsėdė́jau duobę ant žemės. Mokydamos siuole <span class="explanation"> (suole) </span> duobes įsė́da. Atėjo an tos vietos – tai tokia kupstynė; an kupstų insėdėta, rado, arklių kur stovėta. <br/>2. <span class="explanation">užtrukti, užsibūti sėdint, užsisėdėti: </span> Įsisėdė́jai ilgai, kelkis, eik. Nuejo ir insisėdė́jo, ir daryk ką nori su tokiu žmogum! Tai įsisėdė́jo: ar neprigis tik! Kur įsisėdėjom, ten sėdėkim! <br/>3. <span class="explanation">nuo seniai apgyventi, užimti: </span> Pagaliau visus nustebino, apleisdamas įsėdėtą vietą. <br/>4. <span class="explanation">įsisenėti: </span> Įsisėdėjusi liga. <br/><b>išsėdė́ti; </b>. <br/>1. <span class="explanation">išbūti sėdint: </span> Išsėdė́jom valandą be vieno žodelio. Tas vaikis i veselę iškėlęs, dvi savaiti pri stalo išsėdė́jęs. <span class="explanation">išgyventi sėdint: </span> Penkius metus išsėdė́jo [ligonis], negalėjo atsigulti. <br/>2. <span class="explanation">ištverti, iškentėti sėdint: </span> Jaunikaitis, nebegalėdamas ant degančios kaladėlės išsėdė́t, musėjo išeit. <br/>3. <span class="explanation">išbūti, nieko neveikiant: </span> Dyka sėdėt neišsėdė́siu – eisiu namo. Išejo ūlyčion ir išsėdė́jo visą dieną. A taip gali visą amžių išsėdė́ti be darbo?! <br/>4. <span class="explanation">išbūti sėdint ir ką nors veikiant: </span> Lig dvylektos reikėjo išsėdė́t su šakaliuku <span class="explanation"> (prie skalos) </span>. Taip ir išsėdėjai su knyga visą šeštadienį? Vyro nebuvo namie… Malūne pernakt išsėdėjo. Kortosnan grajinam, tai visą naktį išsė́dim. <br/>5. <span class="explanation">pakankamai sėdėti, pailsėti: </span> Išsisėdė́jau, mažai šiandie dirbau. Kad ganyt [leistų], tai dar išsisėdė́tai. Paliovus lašenti, vaikai, išsisėdėję pirkioje, išbėgo už vartų po balutes pabraidyti. <br/>6. <span class="explanation">sėdint išduobti: </span> Paltas dar nė kiek neišsėdė́tas. Klotys [Gaubienės sijono] jau išsėdėtos. Vyrai labai kelnių kelius išsė́da. Žiūrėk, kokią duobę šiene išsėdė́jau. Velnias išsėdė́jo akmeny duobelę. Kelnės jau išsisėdė́jo. <br/>7. <span class="explanation">gauti, laimėti ką sėdint: </span> I sėdžia ant to kranto, meškerio [ja] – i ką tu tę gali išsėdė́t?! Kai sėdėsim, tai nieko ir neišsėdė́sim. Ką čia išsėdė́su – važiuosu į miestą! <br/>8. <span class="explanation">išbūti skirtą laiką kalėjime: </span> Mėną išsėdė́j [o] [kalėjime]. Lygiai keturias dešimtis metų esame išsėdėję tamsiame kalėjime. <span class="explanation">atlikti bausmę: </span> Mokinys išsėdėjo savo nevalią. <br/>9. <span class="explanation">išperėti: </span> Pasodino vištą, ir išsėdė́jo mazkelaičius vištelaičius. Sudėjo povelė te tris kiaušinelius, išsėdė́ [jo] povelė tai tris povytelius. Pasėdėsi ant pečiaus dvi savaites ir išsėdėsi kumeliuką. <br/><b> gùrklį iš [si] sėdė́ti</b> <span class="explanation">išvirškinti: </span> Kap jau višta neišsisė́d [i] gùrklio, tai jau ana ir išgaišta. Višta neišsėdė́jo gùrklio ir išstipo. <br/><b>nusėdė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">ištverti sėdint, galėti sėdėti: </span> Atsisėdau prie akėčių, negaliu nusėdė́ti – skauda šoną, ir gana. Nenusė́džiu, nenubūvu, pati savęs nenuturiu. Negaliu nusėdė́t, reik bėgt namo. Kiba tau ašaka dygsta, ka nenusė́di?! Ko tu nenusė́di lyg an ylų? Tai nenusė́di – lyg an žarijų! Ko nenusė́di, a pašinas šiknon įlindo?! Nenusė́di an daikto, sakytai, kruopos šikinę drasko. Ot, kap tu negali ramiai nusėdė́t! [Nuvargęs] vos galėjo ant arklio nusėdėti. O paėdęs grieš be galo, ir visi svečiai nenusėdės už stalo. <br/>2. <span class="explanation">sėdint nuvarginti: </span> Nusėdė́jau kojas, kad nutirpo. Nebgaliu paeit – nusėdė́jau koją. Nusėdė́jau betupėdama pri jūso kojas. Išlipa iš vežimo, kad kojų nenusėdėtų, paeina pėsčias, tegu ir arklys atsikvepia. Dieną kelius nusėdėjau, naktį rankas nugulėjau. Kojos nusisėdė́jo besėdant, i kremtu. Nusisė́di par dieną berašydamas, tai nori pasivaikščiot. Sėdė́damas nusisėdė́jau, ramstydamas nusiramsčiau. Nusisė́da be darbo i serga. Pasirangė fotelyje, lyg būtų nusisėdėjęs, ant stalo pasirėmė. <br/>3. <span class="explanation">pabūti sėdint, pasėdėti: </span> Susibruka rankas, nusė́džia, nusė́džia i vėl valgo – kokius triskart teip pasilsia. Nusėdė́jau gerą valandą, o ano nesulaukiau. Nusėdė́j [o] dieną kalvis. Kartais ir taip nusėdi daug laiko [be darbo]. Nusiklauso zuikis, nusisėda i kriupena obelių griaužti. <br/>4. <span class="explanation">palikti žymes, įduobti ilgai sėdint: </span> Tai daugiaus ji ten sėdėjo, sėdėjo, net drabužius nusėdėjo! Mano žirgelis labai nuvargintas, aukso balnelis labai nusėdėtas. Nugisėdė́jau suolą, suolelį. Vieną ežę ravė [ja], o antrąją nusė́da pusę. \| Kad ir daug, vis tiek sėdėsi nusėdė́si <span class="explanation"> (nuravėsi) </span> tuos burokus. <br/>5. <span class="explanation">iškalėti: </span> Koravonę nusėdė́ti. Kaip veik jis paskutines bausmes bus nusėdėjęs. <br/>6. <span class="explanation">ilgą laiką būnant nugyventi: </span> Visi plačiašniūriai išsikėlė į vienkiemius, nieko gero nusėdėtose vietose nepalikę. <br/>7. <span class="explanation">galėti nubūti, ištverti (vienoje vietoje): </span> Nenusė́di vaikai pirkioj, net virba, net virba. Tik siuva, siuva, nusėdėt negali. Kad jis vietoj nenusė́di, jam tik bėgt. Ana tai nenusė́di namie, vis eina ir eina. Ka uogos būt sausos, tai nenusėdė́tumėm stubo [je]. Tai lėk lėk pas tą savo Katrę – matau, kad jau nebenusė́di! Jis nenusėdimas žmogus. \| Dykas kas galėjo nūsėdė́ti an trijų aktarų! Šiuolaikiniai poilsiautojai vienoj vietoj ilgai nenusėdi. <br/><b>pasėdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek sėdėti, pabūti sėdint: </span> Anas pasė́džia, kol arklys pasilsia. Ir pasė́di, ir pagieda kokią giesmelę [šienaudamas žmogus]. Prasidės ravėjimai, šienavimai – minutės pasėdė́t nebus kada. Pats išeina in sodelį, pasė́d [i], pats in susiedą nueina. Kap pasė́di, tai čia kojas lyg bado, lyg diegia. Pakeliui pasė́džiu. Pasė́dy, nekada ažeini. Pasėdyte, kole eiste gultie. Pasėdė́k – a rugiai birna, pasėdė́k. Užeidykit pirkion pasėdė́t. Aš labai prašau, ateikit, pasėdėsime. Pasė́dit <span class="explanation"> (pasėdėkite) </span> truputį. Sėsk, pasėdė́k, gal ne mielių atėjai?! O kur eiste, pasė́dyte! Kodėl gi nepasėdėti, turint kuo sėdėti? Kad žinočia, kad tiesa, stovėjus pastovėčia, sėdėjus pasėdėčia. Nor aš šokt nemokėsiu, kampe pasėdė́siu. Eisim, jau pasisėdė́jom. Ant kalno pasisėdė́jom. Šiaip taip pasisėdėdamas parsikebetuosiu namo. Einam pasisėdė́damos, pasilsėdamos. Tu pasisėdėk, o aš eisiu vietos paieškot. Paėsias, pasėdė́sias ir nueisias. Pasisė́dim, ponios mergos, pasisė́dim. Padėjęs krėslelį, pasisėdėsi. Pasisėdė́jo <span class="explanation"> (pabuvo neužsėta) </span> žemė, gal viskas geriau augs. <br/>2. <span class="explanation">galėti, įstengti sėdėti: </span> Vos tik pradėjau vienas pats gilioje lovoje pasėdėti, jau visa aiškiai mačiau, kas aplink mane darosi. Pusantrų metų ir vis dar nepasėdi, nekalba vaikas. Aš vos tik į vežimą <span class="explanation"> (vežime) </span> pasėdė́t galėjau. Nepasėdžiu ant žirgelio. Ne, ne, nenešiu tavęs, muno nugara kieta, nepasėdė́si. Nebegali niekaip pasėdė́t. tai išbėgi lauka. <br/>3. <span class="explanation">ištverti sėdint: </span> Nepasė́d [i], ale eina ir eina – kap vėjas. Kurio čia branto siunti, a nepasė́di vieto [je] ! Jis eina ir eina – kai paštas, vietoj nepasė́di. Nepasėdi, gal yla šikinėj? <br/>4. <span class="explanation">padirbėti sėdimą darbą: </span> Pasė́di biskį, pasė́di, ale i užpelnai. Mokytojai vaiką nuvesk. Tegu pasėdi su knyga rankoj. Plonai verpsi – pasėdė́si, smulkiai malsi – pastovėsi. <br/>5. <span class="explanation">pabūti netekėjusiai: </span> Tai da pasėdė́si, kad neini už manę. <br/>6. <span class="explanation">pabūti kalėjime: </span> Pasėdė̃s porą metų, tai žinos. <br/>7. <span class="explanation">pasitenkinti kuo ribotu</span>. Be karvės – paskutinė, an duonos nepasė́du. <br/><b> ant kabliùko pasėdė́ti</b> <span class="explanation">pabūti paskutinėje pabrolių ar pamergių poroje: </span> Marcyt, aš tave prašysiu par mano veseliją ant kabliuko pasėdėt. <br/><b>parsėdė́ti</b>. <span class="explanation">sėdint įduobti: </span> O ir parsėdėjom aukštą kalnelį. <br/><b>pérsėdėti</b>. parsėdėti. <br/>1. <span class="explanation">išbūti sėdint, išsėdėti: </span> Pérsėdžiu pernakt [ant vežimo], kad arklių kas nenuvest. Tegu einie pašokti: jaunas nepársėdės. Ana prie ligonio pársėdėjo visą vakarą. Pérsėdėti visą dieną. Pagal pečių pérsėdėjau, su berniukais peršnekėjau apie tą štuką. Jaunasis, visą tą laiką užstalė [je] parsėdėjęs, kėlės ir prė jaunosios prisiartino. Už skobnelio persėdėjau, ant rankelių perrymojau. Parsėdė́jo jis tenai. trejus metus. <br/>2. <span class="explanation">ilgiau už kitus išsėdėti, išbūti: </span> Kiekvieną vakarą jis visus pérsėdi. Persėdmi. <br/>3. <span class="explanation">per ilgai, per daug sėdėti: </span> Pársisėdėjau ant vietos, kad viduriai mano ėmė kėžti <span class="explanation"> (pūstis) </span>. <br/>4. <span class="explanation">per ilgai išbūti krosnyje</span>. Duona po pečiaus pársisėdėjo. Žiūrėkit, kad nepársisėdėtų duona po pečium. <br/><b>prasėdė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">praleisti laiką sėdint: </span> </span> Visą pusnaktį prasėdė́jau. Nė pats nepajutau, kad visą valandą prasėdė́jau. Kap tau nedaėda visą dieną trobon prasėdėt. Kap kada prasėdė́davom lyg dienai. Tris dienas, tris naktis už stalelio prasėdėjau. <span class="explanation">pirmiau sėdėti: </span> Sėskit čia, kur mūsų prasėdė́ta. <br/>2. <span class="explanation">prabūti be darbo, pradykinėti: </span> Negavo vietos, metus taip prasėdė́jo. <br/>3. <span class="explanation">išgyventi vienoje vietoje, neišvykstant: </span> Sėdžiu, prasėdė́jau kap baravykas senas, niekur nebuvau. Jug vaikai neprasėdė́s pri motynos visą amžių! Prasėdė́jau ten devynis mėnesius. <br/>4. <span class="explanation">sėdint pradėvėti, pratrinti: </span> Prasėdėjau skylę kelnėse. Tas krėslas jau senas, prasėdė́tas. Jau prasėdėjom liepos suolelį, dar nesulaukėm savo brolelio. Mes prasėdėjom storus suolelius, mes nurymojom baltas rankeles. <br/>5. <span class="explanation">sėdint praleisti, pražiopsoti: </span> Prasėdė́jau autobusą. <br/>6. <span class="explanation">išbūti įkalintam, pasodintam: </span> Metus kalėjime prasėdė́jo.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

įsėdėti

#