įsamdyti

samdýti, sam̃do, sam̃dė.

1. imti į darbą; daryti samdos sutartį: Kitas gaspadorius, kur daugiau žemės, sam̃dė dvi mergi, kitas vieną. Kokia jau buvo šeima didesnė, ten samdytų̃ jau kokių turėdavo. Ūkininkai samdýs i pri rugių, samdýs pjovėjus, samdýs rinkėjas. Čia pas mumis piemenies neliuob samdýti, liuob karves raišios. Samdýtas bernas buvo. Samdýk bernuos tą sūnų. Kirvelninkas – turgus, kurio metu buvo samdomi žemės ūkio darbininkai – bernai ir mergos. Ka darbo turėjo, tik sam̃dė. Samdys, būdavo, žmones šieno žolę iš Nemuno pievų parvežti. Samdýk apart, pasėt – nebeapsmoka imt sklypelis. Kap pats ateina [talkon],
tai tiktai pavaišina, o kai sam̃do, tai pinigais moka. I pjovėją sam̃dė, i vežėją sam̃dė – i šieną supūdė. Mato, ka vyras nebaugus, neištižęs, i bando samdýt. Viršininkai (kerdžiai) būdavo sam̃domi vasarai. Sam̃do piemenį iš pavasario. Ką šiemet samdysim į pusvaikius? Šeimynos buvo šeši samdýti: du vaikiai, dvi mergės, piemuo, auklė. Vaikam mokytis sodžius daraktoriaus jau nesam̃do. Savo šeimyna didelė, ė da būdavo ir samdýtų. Samdýta šeimyna. Tiltą darė, tai sam̃dė svietą. Pavalgiusi šeimyna ir samdytieji ropučių kasėjai išėjo į laukus. Laisvai sam̃domas. Sam̃domasis darbas. Parduočiau stakles ir plonas drobes, samdýčiau artojėlį. Parduosiu žirgą ir tymo balną, samdysiu audėjelę. Samdytą šeimyną reiks pribudint. Prašysiu samdysiu siero sakalėlio, kad nulėkt, kad parnešt raibąją plunksnelę. Per laukelį aš pati lydėčiau, per girelę gegutę samdyčiau. Per girelę muziką (muzikantus) samdýsiu. Samdytinas. Samdomasis, samdomoji (kurį reikia samdyti) . Mūsų niekas nesam̃dė. Išejo iš ryto samdytų darbinykų. Iš to samdýto miego (išgėrus migdomųjų vaistų) tai labai prastai, labai galvą sopa. Dievas nubaudė. – Čia nereik Dievo samdýt. Bėda šunį samdyt, kurs pats nepjauja. Ar šeimynos eini samdyti su riebiu snukiu? Devynims samdant, bernas be vietos pasiliekt. Samdytas – ne gimdytas. Nesamdyt vilko avelėm ganyt. Dievo až berną nesamdyk. Šuo ir tai per Kalėdas berną samdo. Pirk arielką, samdyk gėriką. Jis darbui mane samdėsi. Samdosi bernus ir padienius. Gaspadorius, da tik pamislijęs siračiuką samdytis, jau diržą nuo pilvo juosias. eiti į darbą pagal samdos sutartį: Samdžiaũs i samdžiaũs – našlelė visą amželį vienutė. Kataras sam̃dos, tas gali išeit [, jei sunkios sąlygos]. papirkti: Valdžios samdomi žmonės imasi tiesiog hipnotizuoti minią, kad ji, saldžiai, patriotiškai šypsodamasi, badautų.

2. verbuoti, rinkti savanorius kareivius už algą: Sam̃domoji kariuomenė. Samdė mane lenkų ponai po žalnieriais joti. už atlyginimą prikalbinti sąvo vietoje kitą atlikti kokią prievolę: Samdýdavo savo vieto [n] kitą karuomenėn.

3. nuomoti: Gyveno vienų viena, samdė priemiesty nedidelį kambarėlį. Butą reikėjo samdýt, už mokslą mokėti. Mokestis ažu dalį namų samdytų. Sodą sam̃dom. Visi Skirsnemuniškiai, visi Žvyriai iš jos. pievas samdýdavo. Linus mūsų daugiausia sėdavo samdýtoj dobilienoj. Mes savų pievų neturim, reik nuo kunigaikščio samdyti. | Bagočiaus bernelio jaučiai samdýti, vargdienio bernelio paties auginti. Samdytu žirgeliu pas man atjojai. Sam̃domi vežimai. Jūrelėms neplauksim, marelėms nebrisim, laivužio nesamdýsim. Telšiūse mašinelių lengviųjų kiek nori samdýk. Tai niekis, kojos nesamdýtos – pastovėsiu. Mano kojos nesamdytos – paspėsiu. Eisiu namo pėsčias, kojos nesamdýtos. Šunies liežuvis nepirktas, kojos nesamdytos. Šunies dantys nesamdýti (visada gali įkąsti) . Bene ašaros samdýtos? Arklys samdytas, bet kojos dar juo samdytesnės. pirkti išsikirstinai, išsipjautinai: Samdžiaũ žabų. Anądien samdė gaspadorius miško ir pirko gatavų malkų. Dobilai šiemet prasti, reiks samdýtis šieno.
apsamdýti.

1. beveik sutarti samdant; pasamdyti: Yra piemuo jau kaip ir apsamdýtas. Merga apsisamdė dvaran ir eina jau tarnaut. Ir šitas taip pat apsisamdė an senelį ganyt avelių.

2. beveik sutarti išsinuomoti: Apsamdžiaũ arus iš Jonienės, pasisėsme dobilų.

3. išnuomoti. . Pavargėlis nuejo in miestą, apsisam̃dė miestan sau stanciją ir kurį čėsą gyveno.
atsamdýti. pasamdyti į savo vietą: Atsamdyk gerą vaikį, pats gali išeities.
įsamdýti.

1. įtaisyti į darbą, parsamdyti: Galiaus mane prie tokio krikščionies įsamdė. Įsisamdė in ekrūtą.

2. atiduoti maitinti už mokestį: Kūdikį (ant valgydinimo) įsamdýti.

3. įnikti samdyti: Įsisam̃dė, t. y. įsiukatijo brolis šiandien samdýti šeimyną.

4. išnuomoti: Vynyčią savą įsamdys kitiemus darbinykamus. Tik karvei ganyklą įsisamdýdavom. Jie savo namų neturi – įsisam̃dę gyvena. Gano miške insisam̃dę. Įsisam̃dęs činžininkas. Dabar juodu įsisamdė į mažą butelį. Pridieninkai, kurie ant laukų dirba ir ten įsisamdę gyvena, jau nebvadinami būrais.

5. apgyvendinti už nuomos mokestį: Čion pat, per butą, antram gale buvo žalnieriai įsamdyti.
išsamdýti.

1. visus pasamdyti: Išsamdýti visi … darbininkai.

2. išnuomoti: Išsamdýti visi butai.
nusamdýti.

1. paimti į darbą, pasamdyti: Nusam̃dė mumis ąžuolus vežti. Bernioką nusam̃dė lig Mikalojaus, o mergiotę – lig pačių Kalėdų. Nusamdýk dar vieną berną. Nusam̃dė piemenį bandai ganyti. Piemenaitė būdavo nusamdýta, tai ta ganydavo kiaules i žąsis. Atvažiuos, nusamdýs mumis. Ir viršininkas (kerdžius) vienas nusamdýtas buvo. Už dorėlį dūdorių nusamdžiaũ. Tatai už savo piningus nusamdė. Nusisam̃do kelius piemenis – keturis penkis – nu, i gano. Muni išmokė merga, kur turėjau nusisam̃džiusi. Aš Talmanto Juzelį vis tiek nusisamdýsu į vaikius. O kad jau išbėgo, išbėgo – Radvilas kunigaikštis tuoj kitą nusisamdydavai. Vienas ūkininkas nusisamdė už mergą sau ant metų jauną Onikę.

2. išnuomoti: Atėjo in karaliaus miestą, nusamdė sau namus. Kur žmogus sėdėjo, tegu sėdi – juk čia vieta nenusamdýta. Nusisam̃do armoniką, griežia i baliavoja tą dieną [piemenys]. Kuliamąją mašiną nusisam̃do – visą sodžių tep ir apvažiuodo. Aš tarnavau pri ūkininko, paskuo pryšininkės [e] nusisamdýsu. Persikėlė į kitą kraštą, tenais pakelėje nusisamdė mažą pirtelę. nupirkti iškirstinai: Nusamdžiáu miško, dabar reikės vežti.
pasamdýti.

1. paimti į darbą, sudaryti samdos sutartį: Anys žmogų pasam̃do ažu pinigus. Pasamdáu žmogų, ir išpjauna [pievą]. Ją tenai pasam̃dė, ir vėl mokino visą žiemą. Nepasamdaĩ nei trobai pataisyt, niekam. Gervėčiuosa buvo dvaro malūnas, ten malūninykas pasamdýtas. Pasam̃dė ažu mergą. Piemenį pasam̃dėm, ir gano. Ir piemenỹs pasamdýtas buvau. Nepasamdýti eina žūti žuvų. Pečiūrienės brolis buvo pasamdytas prie caro arklidžių arklininku. Pasamdęs žmones, liepė kasti gret didžiojo akmenies, ir antsikasė diktai apkaltą skrynę. Budynė yr, kalnus giedam; daba jau tus trūbus (orkestrą) pasam̃do. Mes pasamdýsim Tilžės staliorėlį, mes padirbdinsim skryniai pakojėles. Kiekvienas ima dieninį grašį …, už kurį sukalbėtas yra arba pasamdýtas. Dirbau kai pasamdýta (smarkiai) visą dieną. Šneki kap pasamdýtas. Joja kaip pasamdytas. Meluoja kap pasamdýtas. Tu dirbi kaip pasamdýtas, tik dėl akių. Kad pats tingi, tai pasamdai ultojų (tinginį) . Ant blogo i durna galva kai pasamdyta. Gyvena kitas lygiai pasamdytas: nei meilės in vienas kitą, nei iškados. Aš pasisamdžiau vertėju vieną vaikiną. Pasisamdýti vadovą. Aš tave pasisamdžiau ne tinginiauti, bet darbui dirbti. Pasisamdęs berną, pasinuomok grumtą. Būdavo, seniau pasisam̃dom pusbernį. Kur negalėsiu – pasisamdýsiu. Reikė [jo] buvo man pasisamdýt piemenelis – gyvulelis buvo. Darbininką pasisamdýti reikėjo ir pavalgyti duoti, ir užmokėti reikėjo. Mes pasisamdýsim Vilniaus audėjėles, mes išausime plonąsias drobeles. [Loja] kai pasisam̃dęs. Pasisamdýk tarną nuo Kalėdų! apsiimti tarnauti, parsisamdyti: Pasisam̃dęs kruta. Žmonys pasisam̃dė net Dvinskan važiuoti. Jis pasisam̃dė ūkininkams javus kulti. Ieško kito viešpaties, kuriam ažu pinigus pasisamdo. Šuo pasisamdė pas taupnų žmogų ir turtingą ūkininką daboti triobas ir kepti duoną.

2. išnuomoti: Ūkį pasamdė trejiems metams Tadui. Reikia malkos vežt, butas pasamdýt, maistas duot [mokiniui]. Pasamdyti namai. Įsodino vynyčią … ir pasamdė ją kiemionims. | Pasamdýk arklį. Pirmininkas vežė, pasam̃dė mašiną. Atvyko į Tarsis ir pasamdės sau namus. | Pasisamdýti arklį. Pasisamdė mašiną kulti. pirkti išsikirstinai: Turėjau pasisam̃dęs delenką malkų Pavinkšnių miške.
pripasamdýti. pasamdyti: Pripasam̃dėm piemenį an vasaros.
parsamdýti.

1. pasamdyti 1: Darkosi kaip būtų parsamdytas. apsiimti dirbti, tarnauti: Parsisamdžiau laukininkui ant metų. Parsisamdau per berną. Ponas privertė parsisamdyti dvarui kumečiais. Vyrai parsisamdė tik tam vienam kartui – skatiko užsivaryti. Daugelis parsisamdo ponams, o tie jiems už dieną moka. Karaliaus dvare per mergą parsisam̃dė. Važiavo žmogus parsisamdęs su linais.

2. išnuomoti: Ten savo namus parsam̃dė, o čia įsisamdė. Galėjo ir durpyną parsamdýt. Parsam̃doma karieta. Europoje yra tokių nusigyvenusių valdovų, kurie parsamdo savo kariuomenę turtingesniems kraštams. Atėjo karalius, parsamdo nuo tų meškininkų mešką vienai nakčiai ir gerus pinigus užmoka. Savo vynyčią kitiemus parsamdys. parduoti nusipjautinai: Parsamdžiau dalį šieno.
pérsamdyti.

1. apsiimti dirbti, tarnauti: Pársisamdyti jau eis į tą Lietuvą. Persisamdžiusioji tarnaitė žadėjo atvykti už savaitės.

2. baigti samdyti: Pársamdė jau svietas šeimyną, t. y. parejo jau laikas samdymo.

3. parsamdyti 2: Daug pársamdyt liuobėjo už kelis rublius. Jisai tai pats valdė per tam tikrus savo vietininkus, tai kitiems persamdydavo. Vienas ūkis … yra tuojau persamdomas arba parduodamas.
prasamdýti. išnuomoti: Prasamdžiau savo namus Jonukui.
prisamdýti.

1. daug pasamdyti: Daug prisamdė sau bernų. Samdyt visiem darbam neprisamdýsi. Pats kepu – ką prisamdýsi! Tu neprisamdysi, mano motinėle, kas dieną audėjėlių. Tu prisamdysi, mano močiute, samdinykių mergelių. Prisisamdė mergų, bernų, įsisėjo savo laukus. Dar liuob prisisamdyti pusantro vaikio, pusmergę.

2. išsinuomoti: Jonas nuėjo į miestelį, prisisamdė dvidešimt vežimų, atvažiavo, užsivilkęs pono kailinius.

3. pasisamdyti šalimais kitam tarnaujantį, kad kartu abiem dirbtų: Prisamdžiaũ piemenuką, ir gano.
susamdýti.

1. pakankamai, kiek reikia pasamdyti: Po Kalėdų naujai susamdyta šeimyna jau rinkosi. Kaip katrie buvo susam̃dę daug šeimynos. Tokius netikusius [meistrus] susam̃dė. Susam̃dė bernus, davė vilkinius šunis – ir eikit. Ar jau susisam̃dėt šeimyną? Oi susisamdė mano motulė svetimas paslūgėles, drobelių audėjėles.

2. daug išsinuomoti: Aš susamdysiu viso kaimo žirgelius.
užsamdýti.

1. užprašyti, papirkti, kad ką bloga padarytų: Užsamdỹs da kokį pasiutėlį, ka tau galvą praskeltų. Ji nurašė laišką savo bernui, kad užsamdytų karą ir užmuštų jį.

2. pasamdyti 2: Užsam̃dė visą traukinį. Nuėjęs į miestą, užsisamdė gerą kambarį.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isamdyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x