įrūstimas

Įrūstimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis įsiūti, įdėti, įgrūsti (dažniausiai į uždarą ar siaurą vietą).

Pagrindinė reikšmė:
Veiksmas, kai kas nors yra stumiama, grūdžiama ar kišama į vidų, į vidinę erdvę.

Pavyzdžiai:
1. Įrūsti laišką į voką – kišti laišką į voko vidų.
2. Įrūsti rankas į kišenes – suspaustai įkišti rankas.
3. Įrūsti daiktus į dėžę – grūstinai sudėti.
4. Perkelt. prasmė: Įrūsti į galvą (įskiepyti mintį).

Sinonimai: įgrūsti, įkišti, įbrukti.
Naudojamas: dažniau šnekamojoje kalboje ar metaforiškai.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'irustimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Įrūstimas – tai lietuvių kalbos veiksmažodis, reiškiantis įsiūti, įdėti, įgrūsti (dažniausiai į uždarą ar siaurą vietą). Pagrindinė reikšmė: Veiksmas, kai kas nors yra stumiama, grūdžiama ar kišama į vidų, į vidinę erdvę. Pavyzdžiai: 1. Įrūsti laišką į voką – kišti laišką į voko vidų. 2. Įrūsti rankas į kišenes – suspaustai įkišti rankas. 3. Įrūsti daiktus į dėžę – grūstinai sudėti. 4. Perkelt. prasmė: Įrūsti į galvą (įskiepyti mintį). Sinonimai: įgrūsti, įkišti, įbrukti. Naudojamas: dažniau šnekamojoje kalboje ar metaforiškai.