įrūstauti

rū́stauti, -auja (-auna), -avo. rūstáuti, -áuja, -ãvo.

1. būti rūsčiam, pykti, širsti: Kas ant brolio gal rū́stauti? Nerūstauk, tėvai, juk giminės esam. Par visą parėdką jaunasis su jaunoja tarsi nesutiko, tarsi vienas ant antro rūstavo. Ant Igniaus tik rūstavo, kad per dažnai pradėjęs ateiti. O senoji vis nesoti, vis ant marčios rū́stauja. Kas ant savo brolio rūstauja, tas yra kaltas sūdo. Baisiai rūstauja ant nepaklusnųjų. O teip nerūstauk, mielas pone, nerūstauk, o neilgai atmink piktybes mūsų. Prašau tave, pone, nerūstauk, man daugesni kalbančiam. Nebūk greitas rūstauti, nesa rūstavimas laikosi širdyje durnio. Palaiminti…, kurie rū́staut nemoka. Rūstavę susiderina. Nerū́stauki, senasis tėveli, aš parvesčiau jaunąją martelę. Tik tu girdėsi, mergele mano, žodelius rūstaujančius, širdelę užgaunančius. Nerū́staukis, tėveli, ant manęs. Nesang ponas neilgai rūstaujas. Dėl to, jog ant manęs rūstautis įnikai. Kas rūstaujas neteisiai ant brolio savo, kaltas bus sūdo. Piktasis regės ir rūstausise, dantimis savo grieš.

2. smarkauti: Ne vien Sambijoj [= Semboje] karė gaudė, bet ir kitose sritėse Parusio rūstavo. Vei, kaip iš vakarų tamsių rūstáudami vėjai vėl jau į žiemius bei rytus pradeda trauktis. Ant žiemos narsai jau vėl rūstáudami grįžta. Sušlamo medyje jau rūstaudami lapai. Siauski, jūra, oškit, bangos, klykit, paukščiai, rūstauk, vėjau!
apsirū́stauti. pasidaryti rūsčiam, įpykti, įširsti: Kūdikio neradusios, nemenk apsirūstavo [laumės]. Atmink, jog neapsirū́stavai, kad anoji pavargelė žmona, kuri kentė kruviną ligą, prisiartino. Bučiuokiat sūnų, jeib neapsirūstautų. O karalius, tatai išgirdęs, apsirūstavo ir nusiuntė tarnus savo, ir pamušė razbainykus. Namų viešpatis apsirūstavo. O šis apsirūstavo ir nenorėjo įeiti.
įrū́stauti. padaryti rūstų, įpykinti: Persergėt, idant jo neįrūstaut.
išrū́stauti. kurį laiką rūstauti.
parū́stauti. kiek rūstauti: Oi, paširs, parūstaus savaitę, antrą, nu ir gana!
pérrūstauti. liautis rūstauti: Jau jis párrūstavo ant tavęs.
užsirū́stauti pasidaryti rūsčiam, užpykti, įširsti: Tas sultonas karalius dideliai užsirūstãvo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rū́stauti, </b>-auja (-auna), -avo. rūstáuti, -áuja, -ãvo. <br/>1. <span class="explanation">būti rūsčiam, pykti, širsti: </span> Kas ant brolio gal rū́stauti? Nerūstauk, tėvai, juk giminės esam. Par visą parėdką jaunasis su jaunoja tarsi nesutiko, tarsi vienas ant antro rūstavo. Ant Igniaus tik rūstavo, kad per dažnai pradėjęs ateiti. O senoji vis nesoti, vis ant marčios rū́stauja. Kas ant savo brolio rūstauja, tas yra kaltas sūdo. Baisiai rūstauja ant nepaklusnųjų. O teip nerūstauk, mielas pone, nerūstauk, o neilgai atmink piktybes mūsų. Prašau tave, pone, nerūstauk, man daugesni kalbančiam. Nebūk greitas rūstauti, nesa rūstavimas laikosi širdyje durnio. Palaiminti…, kurie rū́staut nemoka. Rūstavę susiderina. Nerū́stauki, senasis tėveli, aš parvesčiau jaunąją martelę. Tik tu girdėsi, mergele mano, žodelius rūstaujančius, širdelę užgaunančius. Nerū́staukis, tėveli, ant manęs. Nesang ponas neilgai rūstaujas. Dėl to, jog ant manęs rūstautis įnikai. Kas rūstaujas neteisiai ant brolio savo, kaltas bus sūdo. Piktasis regės ir rūstausise, dantimis savo grieš. <br/>2. <span class="explanation">smarkauti: </span> Ne vien Sambijoj [= Semboje] karė gaudė, bet ir kitose sritėse Parusio rūstavo. Vei, kaip iš vakarų tamsių rūstáudami vėjai vėl jau į žiemius bei rytus pradeda trauktis. Ant žiemos narsai jau vėl rūstáudami grįžta. Sušlamo medyje jau rūstaudami lapai. Siauski, jūra, oškit, bangos, klykit, paukščiai, rūstauk, vėjau! <br/><b>apsirū́stauti</b>. <span class="explanation">pasidaryti rūsčiam, įpykti, įširsti: </span> Kūdikio neradusios, nemenk apsirūstavo [laumės]. Atmink, jog neapsirū́stavai, kad anoji pavargelė žmona, kuri kentė kruviną ligą, prisiartino. Bučiuokiat sūnų, jeib neapsirūstautų. O karalius, tatai išgirdęs, apsirūstavo ir nusiuntė tarnus savo, ir pamušė razbainykus. Namų viešpatis apsirūstavo. O šis apsirūstavo ir nenorėjo įeiti. <br/><b>įrū́stauti</b>. <span class="explanation">padaryti rūstų, įpykinti: </span> Persergėt, idant jo neįrūstaut. <br/><b>išrū́stauti</b>. <span class="explanation">kurį laiką rūstauti. </span> <br/><b>parū́stauti</b>. <span class="explanation">kiek rūstauti: </span> Oi, paširs, parūstaus savaitę, antrą, nu ir gana! <br/><b>pérrūstauti</b>. <span class="explanation">liautis rūstauti: </span> Jau jis párrūstavo ant tavęs. <br/><b>užsirū́stauti</b> <span class="explanation">pasidaryti rūsčiam, užpykti, įširsti: </span> Tas sultonas karalius dideliai užsirūstãvo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.