įrusėti

.
rusė́ti, rùsa (rùsi. -ė́ja), -ė́jo.

1. pamažu degti, smilkti: Medis rusa, t. y. dega su maža liepsna. Sampuviai, žemdagas, pjaulas, medis inžliugęs rusėte rusa, t. y. dega be liepsnos. Ugnis dieną ir naktį rusėjo. Rusė́ [ja] sau, dega pamažu. Dar biskį rùsa, bet greičiausia užges. Židinyje rusėjo silpna ugnelė. Ant akmens amžina ugnis rusėjo, aržuolų malkomis kūrinama. Žinyčio [je] amžina ugnis rusėjo. Į Vorusnę rusė́jo ugnikė. Kibirkštis kris į tą skudurą, i tas pradeda rusė́ti i užsidega. Turbūt žinai, jog tik ugnis name lietuvių po pelenais rusėt gal naktimis. Jau rusa tik laužo žarijos. Blėsuoja plėnyse, padvelkdamos lengvu, šiltu dūmu. Malkos šlapios – degt nedega, tik rùsa kaip pintys. Paliko tik kiemas kaip dykuma, pilnas ugniaviečių; kai kurios dar rusėjo ir rūko. Par visą naktį dar pagaliai rusė́jo. Keras po pečiaus rùsa. Tie puvesiaĩ rusė́jo rusė́jo i užsidegė. Užgesyk turpę, tegu nerusa. Tebrusanti vata, kur buvo užsidegusi. Dvi šitiedvi ypati guglinėjo po rusantį kaimą. Nuo seniau rusėjusi baimė atgijo ir pradėjo graužti. Kerštai dar rusėjo širdėse abiejų. Motinos viltys ištekinti Oną vos rusėjo. Ugnis rusė́jas, gal įsigaus. Karo ugnis Rytų žemėse tebsirusas.

2. lėtai tekėti, bėgti: Klonis upelio, rusančio per pilies kiemą, nešė vandenį iš visų klonių.

3. būti; blankiai gyventi: Kap gyvenat? – Rusim a rusim.
aprusė́ti, àprusa, -ė́jo. apdegti: Viedras stovėjo ant mašynos, i [r] dugnas aprusė́jo. Po atliktojo darbo išveizdėjo abu tuodu aukštuoju ponu aprūkusiu ir aprusėjusiu.
įrusė́ti, į̃rusa, -ė́jo. pradėti pamažu degti, smilkti: Iš kibirkšties į̃rusa didelė ugnis. Pagalys, kelmas įrusė́jęs nuo ugnies. Par naktį išbudėjom [prie užgesinto gaisro],
ka neįsirusė̃tum. Povaliai insirusė́jo ugnis. Ugnis įsirusė́jo medyje, t. y. įsidegė, įsigavo. Įsirusėjusios žarijos iškrito iš šukės ant grindų. Nepakratyk torpes pri pelenų, gal įsirusė́ti.
išrusė́ti, ìšrusa, -ė́jo. pamažu išdegti: Velėnos po pečiu išrusės, išdegs.
nurusė́ti, nùrusa, -ė́jo. pamažu nudegti, nusmilkti. .
prarusė́ti, pràrusa, -ė́jo. prabūti, pralaukti: Prarusė́t kap nor šito [ji] naktis.
surusė́ti, sùrusa, -ė́jo. pamažu sudegti, susmilkti: Sėdėjome [prie uždegtos pirkelės],
kol sukrito, surusėjo, anglis beliko. Pūzras po pečiumi jau surusė́jo, t. y. sudegė. Pečių gal jau uždaryti, torpės surusė́jo. Susirusė́jo kibirkštis rąste.
užrusė́ti, ùžrusa, -ė́jo. pamažu prigesti: Ugnis besanti su visu užrusė́jusi.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iruseti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x