įrituoti

ritúoti, -úoja, -ãvo

1. ridenti: Ką veiksma: senį rituosma ar pilį statysma?

2. riedėti, ristis: Leidžia kaladę nuo kalno ritúot. Įsisukė virkščių krūvon ir rituoja. Kur tas žiedas rituõs, ten ir eik. Akmuoj tik pakalnėn rituoja. Kamuolys ritúoja, o anas paskun kamuolį eima. Eina, rituoja ugnis. Imsies galo, ir tas kamuoliukas rituõs. Ir tikrai, mato žmonės, kad ežeras kalnu rituoja. Kai puoliau – pagurėjau, dugnelis ritavo. Bėga žirgeliai kai bitinėliai, rituoja ratai kai žiedužėliai. Ritúokite, rateleliai, noris nedatepti. Apskritusai skritulėlis aplinkui ritavo, slauna mano giminėlė in mane važiavo. Obelis (obuolys) nuo obelies toli nerituoja. Ritavo ritelis, nelabai didelis, per molinį tiltą su kubilu miltų. ritinėtis: Bul'bos ritúoja kas sau. Ritãvo kap kamuolaitis ugnelė. Šviesa tokia prie kapų ritavo ritavo, į pušį suėjo, ir viskas. aplink, ratu eiti: Tai skamba stiklelis rituodamas, tai geria brolelis dainuodamas. Ateina stiklelis rituodamas, gers mano brolelis dainuodamas.

3. bėgti, greitai, skubiai eiti, važiuoti: Jau mano vaikelis ritúoja kap ritynė. Pamatęs jį, vaikas ne perkopo, bet pervirto per tvorą kitan daržan ir rituoja jau per batvinius, per kopūstus. Ritúoji ir ritúoji kap kamuoliukas. Ritúoju kap žirnis pakele. Jau čiurukė tik kaladėle rituoja paskui mergelę. Mudu važiuosim, žiedu rituosim už marių mėlynųjų, už girelių žaliųjų. Aš keleliu važiavau, kai žiedelis ritavau.

4. judėti, slinkti. Mėnulis padange ritúoja. Saulele motule, rituok, rituok vakaruose, gulk, gulk pataluose.

5. tekėti, sruventi: Mažas upelis, tiktai ritúoja [v] anduo.

6. byrėti, lietis: Ašaros ritavo jam iš akių.
atritúoti

1. atritinti, iškelti: Ąžuolėli kukuolėli, šimčiašaki, žalialapi, atrituok, atrituok mūsų mošelę. Jr atritavo – sesulės galva jau ir regėt.

2. atriedėti: Atrituoja ritelis, nelabai didelis, per aukštus kalnus, per žemus klonis.

3. greitai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: Atritúoja ir jis. Atvažiuoja atarituoja iš Varšavo bernelis pas Lietuvos mergelę.

4. atsklisti, ataidėti: Kartais iš ten atrituodavo prislopinti dunksėjimai: sproginėjo uždelsto veikimo minos.
įritúoti.

1. įriedėti: Oi aš pavirsiu aukso žiedeliu ir inrituosiu margon skrynelėn.

2. įeiti, įvirsti, įsiristi: O merguta nė rankom ėmė, nė šakėm – pats lokys inritãv [o].
išritúoti.

1. išriedėti, išsiridenti: Išrituõs kiaušiniai [iš krepšio]. Iš kalnelio išritúodavo [ugnelė]. | Kas rytas pro rūką raudonu kamuoliu išrituodavo saulė. O bandelė jau iš pečio išsiritãv [o].

2. išsikalti, išriedėti. Ot kap Dievas duoma: jau iš pauto liš išritãvo, jau ir vaikščioja in kojaičių.

3. vargiai išeiti: Anas dar šiaip taip iš pirkios išritavo, bet sūnus nebegalėjo.
nuritúoti.

1. nuriedėti, nusiristi: Nuritãv [o] bulbės. Ana kur nuritavo obuolys. Pakalnėn paleistas daiktas toli nuritãvo. Tiej pavirto akmenais ir nuritãv [o] visi in pakrantę. Oi, diedai, jau bandelė nuritãv [o]. Oi aš pavirsiu aukso žiedeliu, aš nurituosiu lygiajan laukelin. Nuritavau per devynis kalnus, devynias klones. | Mergaitė nuritavo po lova. Aš tave kad juosiu, tai tu net keliais kūliais nurituosi!. Diena kap žiedu nuritavo.

2. nuvažiuoti: Kiek ratų nuritavo pro tave. Jonukas pas mergeles nuritãvo an dviračio. Jaunikaitis bematant įšoko į ratus, ir tie nuritavo.

3. nutekėti: Kai davė lietus, tai ritimu nuritãvo nuog sienų vanduo.

4. su garsu nuslinkti: Kažkas medžių viršūnėmis braškėdamas nuritavo tolyn. Toks silpnas, bet sunkus dūsterėjimas nuritavo visai pažemiu, šiurendamas rugieną.
paritúoti.

1. pasiristi, nuriedėti: Akmuo atšoko nuo sienos ir paritavo grindimis. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir parituosiu viešu keleliu. Parituok, žiedeli, in marių kraštelį, nuneškie, žiedeli, mergelei žinelę. Tas pirštas su žiedu paritavo po laškele.

2. pasileisti greitai eiti, bėgti: Bagočiaus dukrė keleliu nepaėjo, vargo mergelė žiedeliu paritavo. Per straunias upes antele paplaukėsiu, viešu keleliu žiedeliu parituosiu.
parritúoti. pareiti šlubuojant (tarsi riedant): An šono parritãvo namo.
praritúoti. su garsu praslinkti: Pro lapus praritavo vos juntamas vėjelis.
užritúoti

1. nugramzdinti: Ąžuolėli kukuolėli, šimčiašaki, žalialapi, žurituok žurituok mūs mošelę. nusileisti: Kap an miškų saulė kartais žusiritúoja.

2. užsiristi: Užaugs kelelis žalia vejele, užrituõs akmenėliais.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ritúoti, </b>-úoja, -ãvo<br/>1. <span class="explanation">ridenti: </span> Ką veiksma: senį rituosma ar pilį statysma? <br/>2. <span class="explanation">riedėti, ristis: </span> Leidžia kaladę nuo kalno ritúot. Įsisukė virkščių krūvon ir rituoja. Kur tas žiedas rituõs, ten ir eik. Akmuoj tik pakalnėn rituoja. Kamuolys ritúoja, o anas paskun kamuolį eima. Eina, rituoja ugnis. Imsies galo, ir tas kamuoliukas rituõs. Ir tikrai, mato žmonės, kad ežeras kalnu rituoja. Kai puoliau – pagurėjau, dugnelis ritavo. Bėga žirgeliai kai bitinėliai, rituoja ratai kai žiedužėliai. Ritúokite, rateleliai, noris nedatepti. Apskritusai skritulėlis aplinkui ritavo, slauna mano giminėlė in mane važiavo. Obelis <span class="explanation"> (obuolys) </span> nuo obelies toli nerituoja. Ritavo ritelis, nelabai didelis, per molinį tiltą su kubilu miltų. <span class="explanation">ritinėtis: </span> Bul'bos ritúoja kas sau. Ritãvo kap kamuolaitis ugnelė. Šviesa tokia prie kapų ritavo ritavo, į pušį suėjo, ir viskas. <span class="explanation">aplink, ratu eiti: </span> Tai skamba stiklelis rituodamas, tai geria brolelis dainuodamas. Ateina stiklelis rituodamas, gers mano brolelis dainuodamas. <br/>3. <span class="explanation">bėgti, greitai, skubiai eiti, važiuoti: </span> Jau mano vaikelis ritúoja kap ritynė. Pamatęs jį, vaikas ne perkopo, bet pervirto per tvorą kitan daržan ir rituoja jau per batvinius, per kopūstus. Ritúoji ir ritúoji kap kamuoliukas. Ritúoju kap žirnis pakele. Jau čiurukė tik kaladėle rituoja paskui mergelę. Mudu važiuosim, žiedu rituosim už marių mėlynųjų, už girelių žaliųjų. Aš keleliu važiavau, kai žiedelis ritavau. <br/>4. <span class="explanation">judėti, slinkti</span>. Mėnulis padange ritúoja. Saulele motule, rituok, rituok vakaruose, gulk, gulk pataluose. <br/>5. <span class="explanation">tekėti, sruventi: </span> Mažas upelis, tiktai ritúoja [v] anduo. <br/>6. <span class="explanation">byrėti, lietis: </span> Ašaros ritavo jam iš akių. <br/><b>atritúoti</b><br/>1. <span class="explanation">atritinti, iškelti: </span> Ąžuolėli kukuolėli, šimčiašaki, žalialapi, atrituok, atrituok mūsų mošelę. Jr atritavo – sesulės galva jau ir regėt. <br/>2. <span class="explanation">atriedėti: </span> Atrituoja ritelis, nelabai didelis, per aukštus kalnus, per žemus klonis. <br/>3. <span class="explanation">greitai ateiti, atbėgti, atvažiuoti: </span> Atritúoja ir jis. Atvažiuoja atarituoja iš Varšavo bernelis pas Lietuvos mergelę. <br/>4. <span class="explanation">atsklisti, ataidėti: </span> Kartais iš ten atrituodavo prislopinti dunksėjimai: sproginėjo uždelsto veikimo minos. <br/><b>įritúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įriedėti: </span> Oi aš pavirsiu aukso žiedeliu ir inrituosiu margon skrynelėn. <br/>2. <span class="explanation">įeiti, įvirsti, įsiristi: </span> O merguta nė rankom ėmė, nė šakėm – pats lokys inritãv [o]. <br/><b>išritúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išriedėti, išsiridenti: </span> Išrituõs kiaušiniai [iš krepšio]. Iš kalnelio išritúodavo [ugnelė]. | Kas rytas pro rūką raudonu kamuoliu išrituodavo saulė. O bandelė jau iš pečio išsiritãv [o]. <br/>2. <span class="explanation">išsikalti, išriedėti</span>. Ot kap Dievas duoma: jau iš pauto liš išritãvo, jau ir vaikščioja in kojaičių. <br/>3. <span class="explanation">vargiai išeiti: </span> Anas dar šiaip taip iš pirkios išritavo, bet sūnus nebegalėjo. <br/><b>nuritúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuriedėti, nusiristi: </span> Nuritãv [o] bulbės. Ana kur nuritavo obuolys. Pakalnėn paleistas daiktas toli nuritãvo. Tiej pavirto akmenais ir nuritãv [o] visi in pakrantę. Oi, diedai, jau bandelė nuritãv [o]. Oi aš pavirsiu aukso žiedeliu, aš nurituosiu lygiajan laukelin. Nuritavau per devynis kalnus, devynias klones. | Mergaitė nuritavo po lova. Aš tave kad juosiu, tai tu net keliais kūliais nurituosi!. Diena kap žiedu nuritavo. <br/>2. <span class="explanation">nuvažiuoti: </span> Kiek ratų nuritavo pro tave. Jonukas pas mergeles nuritãvo an dviračio. Jaunikaitis bematant įšoko į ratus, ir tie nuritavo. <br/>3. <span class="explanation">nutekėti: </span> Kai davė lietus, tai ritimu nuritãvo nuog sienų vanduo. <br/>4. <span class="explanation">su garsu nuslinkti: </span> Kažkas medžių viršūnėmis braškėdamas nuritavo tolyn. Toks silpnas, bet sunkus dūsterėjimas nuritavo visai pažemiu, šiurendamas rugieną. <br/><b>paritúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasiristi, nuriedėti: </span> Akmuo atšoko nuo sienos ir paritavo grindimis. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir parituosiu viešu keleliu. Parituok, žiedeli, in marių kraštelį, nuneškie, žiedeli, mergelei žinelę. Tas pirštas su žiedu paritavo po laškele. <br/>2. <span class="explanation">pasileisti greitai eiti, bėgti: </span> Bagočiaus dukrė keleliu nepaėjo, vargo mergelė žiedeliu paritavo. Per straunias upes antele paplaukėsiu, viešu keleliu žiedeliu parituosiu. <br/><b>parritúoti</b>. <span class="explanation">pareiti šlubuojant (tarsi riedant): </span> An šono parritãvo namo. <br/><b>praritúoti</b>. <span class="explanation">su garsu praslinkti: </span> Pro lapus praritavo vos juntamas vėjelis. <br/><b>užritúoti</b><br/>1. <span class="explanation">nugramzdinti: </span> Ąžuolėli kukuolėli, šimčiašaki, žalialapi, žurituok žurituok mūs mošelę. <span class="explanation">nusileisti: </span> Kap an miškų saulė kartais žusiritúoja. <br/>2. <span class="explanation">užsiristi: </span> Užaugs kelelis žalia vejele, užrituõs akmenėliais.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.