Įrija – tai senovės lietuvių paprotys, kai žmonės su savo galvijais (karvėmis, avimis) vaikščiojo po svetimus laukus, pasinaudodami ten augančia žole pašarui. Tai buvo leidžiama tam tikru laikotarpiu (dažniausiai po derliaus nuėmimo) ir reguliuota bendruomenės susitarimų.
Pavyzdžiai:
1. Rudenį, kai buvo nuimti javai, kaimo ūkininkai paleisdavo galvijus į kaimynų nuarus, kad šie priganytų likusią žolę.
2. Įrijos paprotys leisdavo išnaudoti žemę efektyviau, nes galvijai išvalydavo laukus nuo piktžolių ir pasilikusio augalijos.
Trumpai: Įrija – tradicinis galvijų ganymas svetimuose laukuose po derliaus nuėmimo, naudingas ir šeimininkams, ir galvijų savininkams.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.