įravėti

ravė́ti, rãvi (rãvia. -ė́ja), -ė́jo.

1. rauti piktžoles: Moterys ravė́ja daržą. Aš ravė́ju, o anas appildinėja. Kaip tu čia ravė́ji, pusiau žolės nutraukdamas. Žolės nigdi neažleidžiu – raviù i raviù. Lęšiai ravė́t reikdavo. Tai rãvim, tai karvei nešiojam. Ravė́ti y [ra] grisus darbas. Mes dveji metai ravė́jome linus. Rãvi juos. – išrauna žolę nereikalingą. Rãvi žoles iš kopūstų. Pažiūrėsiu, a rãvia cukrinius bobos, a ne. Ravė́jau batvinius. Pasiūgi bulbos par sprindį, tai einam ravė́t. Bulbes ravė́ja arklu, aria plūgu. Ravė́jamasis sijonas. Kad aš sėjau, linksma buvau, kad ravėjau, – dar linksmesnė, o nuliūdau skindama, graudžiai verkiau pindama. Tu žaliūniukai, tu dobiliukai, kas tave sėjo, kas tau ravėjo? Motule, širdele, kas tau linelius ravė̃s? Linus ravėjau, rankas mazgojau. Jaunoji seselė rūteles ravėjo, per skaisčius veidelius ašaros byrėjo. Mūsų sėta, mūs ravė́ta žalioji rūtelė. Reiks tau sėt ir ravėt žali kopūstėliai, reiks mylėt, šėnavot bernelio tėvutėliai. Pasvadini daigą i turi ravė́ti – taip i vaiką priveizėti. Idant ravėdami kūkalius, neišrautumbit drauge su anais ir kviečių. Hūkinykas neliepia ravė́t kūkalių. Šėmargė ravė́ja apei rūtas. Blogą sėklą velnias sėja, bet žmonės ravėja. Neravėtas linas mergai veidus trina. Tokios kietos šaknys, teip blogai rãviasi.

2. pešti mušantis: Ravėjo ravėjo viena kitai čiupryną.

3. peštis, vaidytis: Mūs šitas vaikas nežinia in ką nusdavęs – sueis su vaikais ir ravė́jasi. Tos bobos per dienas rãvisi ir rãvisi, nežino, už ką.

4. sunkiai darbuotis, galynėtis: Ravė́jausi aš su veršeliais.
apravė́ti, àpravi (-ė́ja), -ė́jo. visą, šiek tiek ar aplinkui nuravėti: Juk vargšas žmogus kiekvieną bulvių kelmelį atskirai apžiūri ir prižiūri, apkaupia, apravėja. Apravė́k daržą nuo žolių. Ir apravė́t [daržai] reikia. Daržai apravė́ta. Mun vyras vieno batvinelio nėra apravė́jęs, o kokie daržai buvo! Aš pati daug burokų apravė́jau. Daržas jau apžėlė, bulvės jau apravė́jamos y [ra]. Tarpueiliai purenami, o aplink krūmus apravima. Eime mudvi, martytėle, į kopūstų daržą – reik apkaupt, apravėt žali kopūstėliai. Oi, kas tau, motule, linelius apravės? Kad apravė́si, namo pareisi, kad ne’pravėsi, tai tę nakvosi. Žalioji rūtele, kas tave sėjo, kas tave sėjo, kas apravė́jo? O ko jūs pavytot, žaliosios rūtelės? Ar aš nemokėjau jumis apravė́ti? Taip ji brangiai užauginta, gražiai apravė́ta, žalioji rūtelė taip tankiai laistyta. Apravėtas (praretintas) sodžius gavo vietos geriems daržams įsitaisyti. Aš tik ka savo apsikaupu bulves, apsiravė́ju. Mes pats runkelius apsiravė́sim.
atravė́ti, àtravi (-ė́ja), -ė́jo

1. ravint atidirbti: Už kartis aš vasarą atravėjau, – užginčijo Papievienė. Už skolą atravė́jau – savaitę pyliau.

2. daug, iki atsibostant ravėti: Atsiravė́jau gi šiemet: daržai kaip marios, o piktažolių – mėlius!
įravė́ti, į̃ravi (-ė́ja), -ė́jo. ravint pasiekti: Pusėn ežios įravė́jau.
išravė́ti, ìšravi (-ė́ja), -ė́jo.

1. išrauti piktžoles: Išravė́jau aš savo barą. Kiekvieną diegą apžiūrėk, išravė́k kožną žolelę, išrauk. Geras valaknas, kap gražiai išravė́ti linai. Išravėjau linelį, išravėjau žaliąjį. Bylojo tarnai: bau nori, idant eitumbim ir išravėtumbim. Eisime ir išravė́sime juos. Išravime kūkalį tą. Išravė́ [ja] vaikai i gerą daigą. Karas baisiai išravėjo (vieną po kito sunaikino) mano amžininkus. Nespėj [o] avys medžian kyštert, kap pusę jų vilkas išravėjo (išgrobstė) . Bulbės išsìravi švariai, iš kurgi bebus svėrių?

2. patampyti, papešti: Mano duktė nuejus išravė́jo plaukus jai.

3. pasipešti, pasimušti: Išsiravėjo jis su Stasiu gerai!
nuravė́ti, nùravi (-ė́ja), -ė́jo.

1. nurauti piktžoles: Pasakyk, tegul nùravi gražiai tą daržą. Daba kiek vaikai nùravi daržus, i tiek. Nuravė́ta burokai jos – neduok Dieve: kaip šernų nuknista. Jeigu nebegãli paeit, tai ką ji benuravė̃s. Ei, kieno žalios žalios rūtytės teip gražiai nuravė́tos? Jos rūteles sėjo, gražiai nuravėjo. Kas ne veršiukų nugraibyta, kas ne kiaulių nuravėta, tas saulės nusvilinta. Nusiravė́jau visą daržą viena. Aš darželį nusravė́jau, su rūtelėm tekalbėjau. Pavakarėlį rūteles sėjau, par pogulėlį nusiravėjau. Žemė buvo labai kieta, užtat morkos teip negražiai nusiravė́jo. Nuravė́jas, geri runkeliai.

2. nupešti: Kiaulę kai paskerdėm, tai vienas šerius nuravė́jau. Vanagas tuoj ją. sučiupęs, nuravėjęs. Kas tave teip nuravė́jo plikai?. Kaip susiėmė až galvų, tai, sakau, gal ir plaukus vienas kitam nusravė̃s.

3. patampyti mušantis: Nutvėrusi už čiupryna, gerai nuravė́jo.
paravė́ti, pàravi (-ė́ja), -ė́jo

1. kiek ravėti: Ka nelytų po pietų, ateič, paravė̃čia. Patrūsiu, pàraviu, tai nor pavalgau. Lig valgiui, sakiau, burokų paravė́siu. Daržą paravė́k – išsimiklins visi nariukai. Maž apsirgo: vakar labai paravė́jo. Paravė́t kiek jau gali!. Pavasarį kas kita – žolelę pasìravi paršui.

2. įstengti, sugebėti ravėti: Neįmado [ja],
neparavė́ [ja] mergelė.

3. mušantis patampyti, papešti: Paravė́su gerai už kudlų, tai tuokart galėsi kriokti!

4. pasipešti: Vyrai gerokai pasiravė́jo.
pérravėti. perravė́ti, per̃ravi (-ė́ja), -ė́jo

1. iš naujo, dar kartą nuravėti: Žolė gavo valią, párravėk. Kad antrąkart nebūčia parravė́jus, būt nebežymėję bulbių.

2. viską, ištisai nuravėti.
praravė́ti, pràravi (-ė́ja), -ė́jo. praretinti (ravint).
priravė́ti, priravi (-ė́ja), -ė́jo.

1. prirauti piktžolių.

2. nuravėti 1: Kiek šiemet daug bul’bų priravė́ [ja] u!

3. užtektinai, iki nusibostant ravėti: Nebravėju, gana: esu prisiravė́jusi lig gyvo kaulo!
razravė́ti, ràzravi, -ė́jo. išravėti, nuravėti: Motule mano, širdele mano, nerazravėti mano laukeliai, nerazsupstyti maži vaikeliai.
suravė́ti, sùravi (-ė́ja), -ė́jo.

1. patampyti, papešti: Šimas suravė́jo piemenis už plaukų.

2. susipešti, susiimti: Už ką čia tie vyrai susiravė́jo? Bernai kap smakai: kad susiravė́jo, tai net žemė dreba.
užsiravė́ti, užsìravi (-ė́ja), -ė́jo. užsidirbti ravint: Čia aš šitą skarelę užsiravė́jau pas Jakštienę.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>ravė́ti, </b>rãvi (rãvia. -ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">rauti piktžoles: </span> Moterys ravė́ja daržą. Aš ravė́ju, o anas appildinėja. Kaip tu čia ravė́ji, pusiau žolės nutraukdamas. Žolės nigdi neažleidžiu – raviù i raviù. Lęšiai ravė́t reikdavo. Tai rãvim, tai karvei nešiojam. Ravė́ti y [ra] grisus darbas. Mes dveji metai ravė́jome linus. Rãvi juos. – išrauna žolę nereikalingą. Rãvi žoles iš kopūstų. Pažiūrėsiu, a rãvia cukrinius bobos, a ne. Ravė́jau batvinius. Pasiūgi bulbos par sprindį, tai einam ravė́t. Bulbes ravė́ja arklu, aria plūgu. Ravė́jamasis sijonas. Kad aš sėjau, linksma buvau, kad ravėjau, – dar linksmesnė, o nuliūdau skindama, graudžiai verkiau pindama. Tu žaliūniukai, tu dobiliukai, kas tave sėjo, kas tau ravėjo? Motule, širdele, kas tau linelius ravė̃s? Linus ravėjau, rankas mazgojau. Jaunoji seselė rūteles ravėjo, per skaisčius veidelius ašaros byrėjo. Mūsų sėta, mūs ravė́ta žalioji rūtelė. Reiks tau sėt ir ravėt žali kopūstėliai, reiks mylėt, šėnavot bernelio tėvutėliai. Pasvadini daigą i turi ravė́ti – taip i vaiką priveizėti. Idant ravėdami kūkalius, neišrautumbit drauge su anais ir kviečių. Hūkinykas neliepia ravė́t kūkalių. Šėmargė ravė́ja apei rūtas. Blogą sėklą velnias sėja, bet žmonės ravėja. Neravėtas linas mergai veidus trina. Tokios kietos šaknys, teip blogai rãviasi. <br/>2. <span class="explanation">pešti mušantis: </span> Ravėjo ravėjo viena kitai čiupryną. <br/>3. <span class="explanation">peštis, vaidytis: </span> Mūs šitas vaikas nežinia in ką nusdavęs – sueis su vaikais ir ravė́jasi. Tos bobos per dienas rãvisi ir rãvisi, nežino, už ką. <br/>4. <span class="explanation">sunkiai darbuotis, galynėtis: </span> Ravė́jausi aš su veršeliais. <br/><b>apravė́ti, </b>àpravi (-ė́ja), -ė́jo. <span class="explanation">visą, šiek tiek ar aplinkui nuravėti: </span> Juk vargšas žmogus kiekvieną bulvių kelmelį atskirai apžiūri ir prižiūri, apkaupia, apravėja. Apravė́k daržą nuo žolių. Ir apravė́t [daržai] reikia. Daržai apravė́ta. Mun vyras vieno batvinelio nėra apravė́jęs, o kokie daržai buvo! Aš pati daug burokų apravė́jau. Daržas jau apžėlė, bulvės jau apravė́jamos y [ra]. Tarpueiliai purenami, o aplink krūmus apravima. Eime mudvi, martytėle, į kopūstų daržą – reik apkaupt, apravėt žali kopūstėliai. Oi, kas tau, motule, linelius apravės? Kad apravė́si, namo pareisi, kad ne’pravėsi, tai tę nakvosi. Žalioji rūtele, kas tave sėjo, kas tave sėjo, kas apravė́jo? O ko jūs pavytot, žaliosios rūtelės? Ar aš nemokėjau jumis apravė́ti? Taip ji brangiai užauginta, gražiai apravė́ta, žalioji rūtelė taip tankiai laistyta. Apravėtas <span class="explanation"> (praretintas) </span> sodžius gavo vietos geriems daržams įsitaisyti. Aš tik ka savo apsikaupu bulves, apsiravė́ju. Mes pats runkelius apsiravė́sim. <br/><b>atravė́ti, </b>àtravi (-ė́ja), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">ravint atidirbti: </span> Už kartis aš vasarą atravėjau, – užginčijo Papievienė. Už skolą atravė́jau – savaitę pyliau. <br/>2. <span class="explanation">daug, iki atsibostant ravėti: </span> Atsiravė́jau gi šiemet: daržai kaip marios, o piktažolių – mėlius! <br/><b>įravė́ti, </b>į̃ravi (-ė́ja), -ė́jo. <span class="explanation">ravint pasiekti: </span> Pusėn ežios įravė́jau. <br/><b>išravė́ti, </b>ìšravi (-ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">išrauti piktžoles: </span> Išravė́jau aš savo barą. Kiekvieną diegą apžiūrėk, išravė́k kožną žolelę, išrauk. Geras valaknas, kap gražiai išravė́ti linai. Išravėjau linelį, išravėjau žaliąjį. Bylojo tarnai: bau nori, idant eitumbim ir išravėtumbim. Eisime ir išravė́sime juos. Išravime kūkalį tą. Išravė́ [ja] vaikai i gerą daigą. Karas baisiai išravėjo <span class="explanation"> (vieną po kito sunaikino) </span> mano amžininkus. Nespėj [o] avys medžian kyštert, kap pusę jų vilkas išravėjo <span class="explanation"> (išgrobstė) </span>. Bulbės išsìravi švariai, iš kurgi bebus svėrių? <br/>2. <span class="explanation">patampyti, papešti: </span> </span> Mano duktė nuejus išravė́jo plaukus jai. <br/>3. <span class="explanation">pasipešti, pasimušti: </span> Išsiravėjo jis su Stasiu gerai! <br/><b>nuravė́ti, </b>nùravi (-ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">nurauti piktžoles: </span> Pasakyk, tegul nùravi gražiai tą daržą. Daba kiek vaikai nùravi daržus, i tiek. Nuravė́ta burokai jos – neduok Dieve: kaip šernų nuknista. Jeigu nebegãli paeit, tai ką ji benuravė̃s. Ei, kieno žalios žalios rūtytės teip gražiai nuravė́tos? Jos rūteles sėjo, gražiai nuravėjo. Kas ne veršiukų nugraibyta, kas ne kiaulių nuravėta, tas saulės nusvilinta. Nusiravė́jau visą daržą viena. Aš darželį nusravė́jau, su rūtelėm tekalbėjau. Pavakarėlį rūteles sėjau, par pogulėlį nusiravėjau. Žemė buvo labai kieta, užtat morkos teip negražiai nusiravė́jo. Nuravė́jas, geri runkeliai. <br/>2. <span class="explanation">nupešti: </span> Kiaulę kai paskerdėm, tai vienas šerius nuravė́jau. Vanagas tuoj ją. sučiupęs, nuravėjęs. Kas tave teip nuravė́jo plikai?. Kaip susiėmė až galvų, tai, sakau, gal ir plaukus vienas kitam nusravė̃s. <br/>3. <span class="explanation">patampyti mušantis: </span> Nutvėrusi už čiupryna, gerai nuravė́jo. <br/><b>paravė́ti, </b>pàravi (-ė́ja), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">kiek ravėti: </span> Ka nelytų po pietų, ateič, paravė̃čia. Patrūsiu, pàraviu, tai nor pavalgau. Lig valgiui, sakiau, burokų paravė́siu. Daržą paravė́k – išsimiklins visi nariukai. Maž apsirgo: vakar labai paravė́jo. Paravė́t kiek jau gali!. Pavasarį kas kita – žolelę pasìravi paršui. <br/>2. <span class="explanation">įstengti, sugebėti ravėti: </span> Neįmado [ja], neparavė́ [ja] mergelė. <br/>3. <span class="explanation">mušantis patampyti, papešti: </span> Paravė́su gerai už kudlų, tai tuokart galėsi kriokti! <br/>4. <span class="explanation">pasipešti: </span> Vyrai gerokai pasiravė́jo. <br/><b>pérravėti</b>. perravė́ti, per̃ravi (-ė́ja), -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">iš naujo, dar kartą nuravėti: </span> Žolė gavo valią, párravėk. Kad antrąkart nebūčia parravė́jus, būt nebežymėję bulbių. <br/>2. <span class="explanation">viską, ištisai nuravėti. </span> <br/><b>praravė́ti, </b>pràravi (-ė́ja), -ė́jo. <span class="explanation">praretinti (ravint). </span> <br/><b>priravė́ti, </b>priravi (-ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">prirauti piktžolių. </span> <br/>2. nuravėti 1: Kiek šiemet daug bul’bų priravė́ [ja] u! <br/>3. <span class="explanation">užtektinai, iki nusibostant ravėti: </span> Nebravėju, gana: esu prisiravė́jusi lig gyvo kaulo! <br/><b>razravė́ti, </b>ràzravi, -ė́jo. <span class="explanation">išravėti, nuravėti: </span> Motule mano, širdele mano, nerazravėti mano laukeliai, nerazsupstyti maži vaikeliai. <br/><b>suravė́ti, </b>sùravi (-ė́ja), -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">patampyti, papešti: </span> </span> Šimas suravė́jo piemenis už plaukų. <br/>2. <span class="explanation">susipešti, susiimti: </span> Už ką čia tie vyrai susiravė́jo? Bernai kap smakai: kad susiravė́jo, tai net žemė dreba. <br/><b>užsiravė́ti, </b>užsìravi (-ė́ja), -ė́jo. <span class="explanation">užsidirbti ravint: </span> Čia aš šitą skarelę užsiravė́jau pas Jakštienę.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.