Įradumas – tai žodžio įgudimas senesnė, šnekamojoje kalboje vartojama forma. Reiškia:
Įgūdį, patirtimi įgytą gebėjimą atlikti tam tikrą veiksmą.
Įprotį, įprastą elgesio būdą.
Pavyzdžiai:
1. Kaip įgūdis: „Senelis turi seną įradumą viską padaryti savo rankomis.“
2. Kaip įprotis: „Ji turi įradumą visada užrakinti duris, išeidama.“
Trumpai: Tai praktinis įgūdis ar įprotis, įgytas ilgam naudojantis ar kartojant.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.