įpūtuoti

pūtúoti, -úoja, -ãvo

1. sunkiai ar girdimai kvėpuoti, alsuoti, šnopuoti, šniokštuoti, pūtauti: Supykęs vaikščiodamas pūtavo: – O tat kvailys! o tat durnius! Privalgę, prigėrę teisėjai išvažiavo pūtuodami. Varlė ėmė skėstis, pūstis, pūtuoti. Tamošienė į jų tarpą įpuolė užilsusi, uždususi ir pūtuodama. Lokys pūtuoja karštu garu jam į burną. Matyt, padusęs žmogus: palipo į kalną i ėmė pūtúoti. Petras moja jau mirs: tik ką pūtúoja. Atvilko pūtúodama ryšį prisirišusi. Kaži a ji pagys, matai, ka orą gaudo, tik veža, tik pūtúo [ja] tei sunkiai. Turbūt skubinaisi, kad taip pūtúoji? Ko taip pūtúoji, gal sunku po krūtine? Išsigandęs tiktai pūtúoja, kvapo neatgauna. Kap miega vaikas, tep pamaži pūtúoja. Žiūrėk, kaip vaikas pūtúoja, nuklok! Arklys pailso, matai, pūtúoja. Gal labai smarkiai važiavo, kad taip baisiai širmukas pūtúoja. Arkliai pūtúote pūtúo [ja],
teip nusivarę. Užvarei karvę, tai dabar baisiai pūtúoja. Dar žymu, kad pūtúoja [kačiukas],
bet, atrodo, tuoj nudvės. Pūtúoji kaip žąsiukas parvažiuotas. Pūtúosiu pūtúosiu kai aviukas, kol nueisiu. Kad man vežė par ūlyčią, žirgeliai pūtavo. Tėvas sūnų prikūtavo, tris dieneles jis pūtavo.

2. šnopuojant, sunkiai eiti: Su mano sveikata ir namo ilgai reikia pūtúoti.

3. pamažu pūsti: Vėjelis pūtúoja. Koks mielas vakaras, kaip vėjas smagiai pūtuoja.

4. pučiant daryti tarpą: Pūtúoju pūtúoju skylikę languos, kad matyčiau.
atpūtúoti.

1. atpūsti: Vėjelis, skubinai iš šiaurės atpūtavęs, užniko pažemiais blaškyties.

2. atsikvėpti, pailsėti: Jau atsipūtãvo arkliai, varykimės toliau. Teip greit leki – kol aš atsipūtúosiu nuejus!

3. greitai, dūsuojant ateiti: Ogi atpūtúoja atpūtúoja visa peršilus! Ka atpūtúo [ja] par lauką, taip smarkiai, kad o! Ledva atpūtavaũ per pusnis. Išraudonavusi, net mėlena, atpūtavusi nebeturėjo kam skelti į galvą.
įpūtúoti. įkopti, įlipti dūsuojant: Vos beįpūtaváu į kalną – tokie pusnynai.
nupūtúoti. nueiti dūsuojant: Nupūtãvo senis dvasią grobstydamas. Kol nupūtavaũ ant karves, jo nebesulaukta ir išeita. Ker ker ker – pūtuoja, paskum mažiau, mažiau ir nusipūtúoja.
papūtúoti.

1. kurį laiką sunkiai pakvėpuoti, pašnopuoti: Papūtavęs jis atsisėdo.

2. pajėgti pūtuoti, kvėpuoti: Senis visai menkas (silpnas), vos papūtúoja.
parpūtúoti. lėtai, sunkiai, dūsuojant pareiti, parbėgti: Po valandos jaunoji parpūtuoja atgal. Strėnas taip nudiegė, kad vos namo parpūtavaũ. Parbėga žirgelis, tai parpūtuoja, an jo balnelis tai parsiūbuoja.
pérpūtuoti. iššnopuoti, išdejuoti (kurį laiką): Tėvas sūnų prikutavo, bent tris dienas parputavo.
pripūtúoti. prikvėpuoti: Matai, kiaulės pripūtúoja, užtai ir šilta. Dvylika vyrų [palatoje] ėsam, oras greit prisipūtúoja.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pūtúoti, </b>-úoja, -ãvo<br/>1. <span class="explanation">sunkiai ar girdimai kvėpuoti, alsuoti, šnopuoti, šniokštuoti, pūtauti: </span> Supykęs vaikščiodamas pūtavo: – O tat kvailys! o tat durnius! Privalgę, prigėrę teisėjai išvažiavo pūtuodami. Varlė ėmė skėstis, pūstis, pūtuoti. Tamošienė į jų tarpą įpuolė užilsusi, uždususi ir pūtuodama. Lokys pūtuoja karštu garu jam į burną. Matyt, padusęs žmogus: palipo į kalną i ėmė pūtúoti. Petras moja jau mirs: tik ką pūtúoja. Atvilko pūtúodama ryšį prisirišusi. Kaži a ji pagys, matai, ka orą gaudo, tik veža, tik pūtúo [ja] tei sunkiai. Turbūt skubinaisi, kad taip pūtúoji? Ko taip pūtúoji, gal sunku po krūtine? Išsigandęs tiktai pūtúoja, kvapo neatgauna. Kap miega vaikas, tep pamaži pūtúoja. Žiūrėk, kaip vaikas pūtúoja, nuklok! Arklys pailso, matai, pūtúoja. Gal labai smarkiai važiavo, kad taip baisiai širmukas pūtúoja. Arkliai pūtúote pūtúo [ja], teip nusivarę. Užvarei karvę, tai dabar baisiai pūtúoja. Dar žymu, kad pūtúoja [kačiukas], bet, atrodo, tuoj nudvės. Pūtúoji kaip žąsiukas parvažiuotas. Pūtúosiu pūtúosiu kai aviukas, kol nueisiu. Kad man vežė par ūlyčią, žirgeliai pūtavo. Tėvas sūnų prikūtavo, tris dieneles jis pūtavo. <br/>2. <span class="explanation">šnopuojant, sunkiai eiti: </span> Su mano sveikata ir namo ilgai reikia pūtúoti. <br/>3. <span class="explanation">pamažu pūsti: </span> Vėjelis pūtúoja. Koks mielas vakaras, kaip vėjas smagiai pūtuoja. <br/>4. <span class="explanation">pučiant daryti tarpą: </span> Pūtúoju pūtúoju skylikę languos, kad matyčiau. <br/><b>atpūtúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atpūsti: </span> Vėjelis, skubinai iš šiaurės atpūtavęs, užniko pažemiais blaškyties. <br/>2. <span class="explanation">atsikvėpti, pailsėti: </span> Jau atsipūtãvo arkliai, varykimės toliau. Teip greit leki – kol aš atsipūtúosiu nuejus! <br/>3. <span class="explanation">greitai, dūsuojant ateiti: </span> Ogi atpūtúoja atpūtúoja visa peršilus! Ka atpūtúo [ja] par lauką, taip smarkiai, kad o! Ledva atpūtavaũ per pusnis. Išraudonavusi, net mėlena, atpūtavusi nebeturėjo kam skelti į galvą. <br/><b>įpūtúoti</b>. <span class="explanation">įkopti, įlipti dūsuojant: </span> Vos beįpūtaváu į kalną – tokie pusnynai. <br/><b>nupūtúoti</b>. <span class="explanation">nueiti dūsuojant: </span> Nupūtãvo senis dvasią grobstydamas. Kol nupūtavaũ ant karves, jo nebesulaukta ir išeita. Ker ker ker – pūtuoja, paskum mažiau, mažiau ir nusipūtúoja. <br/><b>papūtúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kurį laiką sunkiai pakvėpuoti, pašnopuoti: </span> Papūtavęs jis atsisėdo. <br/>2. <span class="explanation">pajėgti pūtuoti, kvėpuoti: </span> Senis visai menkas <span class="explanation"> (silpnas), </span> vos papūtúoja. <br/><b>parpūtúoti</b>. <span class="explanation">lėtai, sunkiai, dūsuojant pareiti, parbėgti: </span> Po valandos jaunoji parpūtuoja atgal. Strėnas taip nudiegė, kad vos namo parpūtavaũ. Parbėga žirgelis, tai parpūtuoja, an jo balnelis tai parsiūbuoja. <br/><b>pérpūtuoti</b>. <span class="explanation">iššnopuoti, išdejuoti (kurį laiką): </span> Tėvas sūnų prikutavo, bent tris dienas parputavo. <br/><b>pripūtúoti</b>. <span class="explanation">prikvėpuoti: </span> Matai, kiaulės pripūtúoja, užtai ir šilta. Dvylika vyrų [palatoje] ėsam, oras greit prisipūtúoja.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.