įpūdyti

.
pū́dyti, -o (pū́džia), -ė

1. pūti 1: Lietus šieną pū́do. Čia lietaus reikia, čia šieną pū́do! Pū́dytiejai sūriai baisiai smirda. Pūdytasis sūris (olandiškas) mun nespjaudos, o kitims nė iš tolo nerodyk. Kur dabar tą maistą dėsi? Pū́dysi? Pū́dau žemę gėliums. Visa tat padirbama geriausiu mėšlu, pūdžiant juos (skiedagalius, liekanas, atametas) vienoj didelėj krūvoj. Kamgi te ušėtką prie sodželkai pū́džiat? Kam tu pū́dai sūdus: paversk viedrus, pakabink milžtuvę, kad nepūtum. Kempinės pūdo ir gadina medieną. Atnešk žolių pūdomų ir gydomų. | Etnografiškosios senovės palaikos, neprižiūrimos ir gyvenimo pūdžiamos, tirpsta kaip pavasario sniegas. minkyti, minkštinti: Pū́dyto molio krosnis ilgai nulaiko. Iš pūdyto molio dirba duobas ir duonkepius.

2. laikyti uždarytą, varginti, kankinti: Šimtai geriausių darbininkų ir darbininkių pūdomi kalėjimuose. | Pūdai pūdai savo plaučius (tamsiuose kambariuose gyveni) .

3. laikyti pūdymą: Lauką, dirvą pūdyti.
žõdžio už dantų̃ nepū́dyti. sakyti teisybę, neslėpti, netylėti. .
apipū́dyti. apipūti 1: Jeigu nupjautu pašaru tinkamai nepasirūpinama, tai jį puvimo, rūgimo ir kitokie mikrobai per trumpą laiką apipūdo, padaro gyvuliams kenksmingą.
atpū́dyti. panaikinti supuvimą: Jau ką supūdysi, to nebeatpū́dysi.
įpū́dyti. įpūti: [Mėšlai] par žiemą ir žemę įpūdys, ir geresniais patys būs. Vėžys tai tokia puvimo liga. Ji įpūdo ir medį. Galvijai suplūkė žemę ir įpūdė šaknis.
išpū́dyti. išpūti.

1. gerai supūdyti: Pūdymą reik išpū́dyti. Reikėtų dar pievos kokį kraštą išarti, išpūdyti, juk jau nebeužtenkame duonos. išminkyti, išminkštinti: Molį vartaliok ir laistyk, kol išpūdysi. Į išpūdytą kempinę skėlė ugnį su skiltuvais titnaginiais.

2. pūdant pagaminti, padaryti: Iš bulvių ir pūrų gal išpū́dyti krekmolą.

3. daug sugadinti pūdant: Bulbiums būs par daug lytaus, galia išpū́dyti. Tie stogai išpū́dė manie visas lubas, o kas bepataisys! Kiek išpū́džia lentų – kogi geležinių lovių nedirba! Kam bulbes kambary supylėt – grindis išpū́dysit!

4. pūdant padaryti skylę: Ragus išpūdo, ištaiso, išdailina ir paskui laiko juose medų, druską, kavą. Išpūdė skylę grindyse. Ar drevę kaimo piemenys išdegino, ar lietūs, sniegas išpūdė – nežinia.
nupū́dyti. nupūti. Nusipū́do liepos žievės juodymė, ir padžiūna liepa.
papū́dyti. papūti 1: Nulupiau [lapės] odą, papū́džiau. Žolėje balinamas audeklas ilgiau pasipūdo, yr baltesnis.
prasipū́dyti. prapūti: Ji žolėmis, kad būt rona, prasipūdė ėmus koją.
pripū́dyti. pripūti; daug ką supūdyti: Nabaštikė pripūdė [šykštaudama, slėpdama] pilnas kerčias, sūrių kretilai pūva pridėti.
supū́dyti.

1. supūti 1: Aną vasarą kad davė lietus, supū́dė ir bulbes. Jei linus parlaikysi, supū́dysi. Kad nesupū́dysi javus, tai kap jie gali pūt? Mėnesį išlaikė sugrėbęs, supū́dė [šieną]. Pjauna be tolko, paskui supūdo. Geras gaspadorius niekada nieko nesupūdo. Metūse 1838 dideli tvanai ir lytus supūdė šieną. Nesupū́dyk tvartą, uždenk stogą. Dešim metų pabuvo (pagyveno) ir supū́dė sieną. Kanapės labai gerai supūdo velėną ir neleidžia įsiveisti piktžolėms. Ir viską susipū́dėme lauke.

2. supūti 3: Brolį neilgtrukus paleido, o bobą gyvą tenai supūdė.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>pū́dyti, </b>-o (pū́džia), -ė<br/>1. pūti 1: Lietus šieną pū́do. Čia lietaus reikia, čia šieną pū́do! Pū́dytiejai sūriai baisiai smirda. Pūdytasis sūris <span class="explanation"> (olandiškas) </span> mun nespjaudos, o kitims nė iš tolo nerodyk. Kur dabar tą maistą dėsi? Pū́dysi? Pū́dau žemę gėliums. Visa tat padirbama geriausiu mėšlu, pūdžiant juos (skiedagalius, liekanas, atametas) vienoj didelėj krūvoj. Kamgi te ušėtką prie sodželkai pū́džiat? Kam tu pū́dai sūdus: paversk viedrus, pakabink milžtuvę, kad nepūtum. Kempinės pūdo ir gadina medieną. Atnešk žolių pūdomų ir gydomų. | Etnografiškosios senovės palaikos, neprižiūrimos ir gyvenimo pūdžiamos, tirpsta kaip pavasario sniegas. <span class="explanation">minkyti, minkštinti: </span> Pū́dyto molio krosnis ilgai nulaiko. Iš pūdyto molio dirba duobas ir duonkepius. <br/>2. <span class="explanation">laikyti uždarytą, varginti, kankinti: </span> Šimtai geriausių darbininkų ir darbininkių pūdomi kalėjimuose. | Pūdai pūdai savo plaučius <span class="explanation"> (tamsiuose kambariuose gyveni) </span>. <br/>3. <span class="explanation">laikyti pūdymą: </span> Lauką, dirvą pūdyti. <br/><b> žõdžio už dantų̃ nepū́dyti</b>. <span class="explanation">sakyti teisybę, neslėpti, netylėti. </span>. <br/><b>apipū́dyti</b>. apipūti 1: Jeigu nupjautu pašaru tinkamai nepasirūpinama, tai jį puvimo, rūgimo ir kitokie mikrobai per trumpą laiką apipūdo, padaro gyvuliams kenksmingą. <br/><b>atpū́dyti</b>. <span class="explanation">panaikinti supuvimą: </span> Jau ką supūdysi, to nebeatpū́dysi. <br/><b>įpū́dyti</b>. įpūti: [Mėšlai] par žiemą ir žemę įpūdys, ir geresniais patys būs. Vėžys tai tokia puvimo liga. Ji įpūdo ir medį. Galvijai suplūkė žemę ir įpūdė šaknis. <br/><b>išpū́dyti</b>. išpūti. <br/>1. <span class="explanation">gerai supūdyti: </span> Pūdymą reik išpū́dyti. Reikėtų dar pievos kokį kraštą išarti, išpūdyti, juk jau nebeužtenkame duonos. <span class="explanation">išminkyti, išminkštinti: </span> Molį vartaliok ir laistyk, kol išpūdysi. Į išpūdytą kempinę skėlė ugnį su skiltuvais titnaginiais. <br/>2. <span class="explanation">pūdant pagaminti, padaryti: </span> Iš bulvių ir pūrų gal išpū́dyti krekmolą. <br/>3. <span class="explanation">daug sugadinti pūdant: </span> Bulbiums būs par daug lytaus, galia išpū́dyti. Tie stogai išpū́dė manie visas lubas, o kas bepataisys! Kiek išpū́džia lentų – kogi geležinių lovių nedirba! Kam bulbes kambary supylėt – grindis išpū́dysit! <br/>4. <span class="explanation">pūdant padaryti skylę: </span> Ragus išpūdo, ištaiso, išdailina ir paskui laiko juose medų, druską, kavą. Išpūdė skylę grindyse. Ar drevę kaimo piemenys išdegino, ar lietūs, sniegas išpūdė – nežinia. <br/><b>nupū́dyti</b>. nupūti. Nusipū́do liepos žievės juodymė, ir padžiūna liepa. <br/><b>papū́dyti</b>. papūti 1: Nulupiau [lapės] odą, papū́džiau. Žolėje balinamas audeklas ilgiau pasipūdo, yr baltesnis. <br/><b>prasipū́dyti</b>. prapūti: Ji žolėmis, kad būt rona, prasipūdė ėmus koją. <br/><b>pripū́dyti</b>. pripūti; <span class="explanation">daug ką supūdyti: </span> Nabaštikė pripūdė [šykštaudama, slėpdama] pilnas kerčias, sūrių kretilai pūva pridėti. <br/><b>supū́dyti</b>. <br/>1. supūti 1: Aną vasarą kad davė lietus, supū́dė ir bulbes. Jei linus parlaikysi, supū́dysi. Kad nesupū́dysi javus, tai kap jie gali pūt? Mėnesį išlaikė sugrėbęs, supū́dė [šieną]. Pjauna be tolko, paskui supūdo. Geras gaspadorius niekada nieko nesupūdo. Metūse 1838 dideli tvanai ir lytus supūdė šieną. Nesupū́dyk tvartą, uždenk stogą. Dešim metų pabuvo <span class="explanation"> (pagyveno) </span> ir supū́dė sieną. Kanapės labai gerai supūdo velėną ir neleidžia įsiveisti piktžolėms. Ir viską susipū́dėme lauke. <br/>2. supūti 3: Brolį neilgtrukus paleido, o bobą gyvą tenai supūdė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.