įprotėti

protė́ti, -ė́ja, -ė́jo, prótėti, -ėja, -ėjo.

1. eiti į protą, darytis protingam, protingesniam: Tas vaikas auga, o nė biškelį neprotėja. Mergaitė taip protėja! Ji jau ima kalbėti!

2. susivokti, sumoti: Kuo žemėlapių autoriai vadovavosi, brėždami etnografinės ribos liniją, tik galima protėtis.

3. eiti iš proto: Šitie vaikai tai neprotė́jo, sveiki buvo.
atprotė́ti

1. pasidaryti protingesniam: Jis dabar atprotė́jo truputį.

2. susiprasti, sumesti, atsigosti, susivokti: Kad būtum mes iš ryto atsiprotė́ję išvelėt, tai būtų jau išdžiūvę. Ir niekas gi neatsiprotė́jo numesti skenduoliui virvę! Nė vienas neatsiprotėjo ar tyčia nenorėjo naujagimės tėvų pasveikinti ar savo džiaugsmo pareikšti.

3. atsiminti: Kap aš ištekėjau, moteriškė stojau, atsiminiau atsiprotėjau rūtų vainikėlį. Kai atsiprotė́siu, tai pasakysiu.
dasiprotė́ti. susiprasti, susiprotėti: Po laiko tai ir tu dasiprotė́jai. Kur kitas nei dasiprotėti dasiprotės, senas visur aiškių aiškiausiai nusivokia.
įprotė́ti. įgauti proto, pasidaryti protingam, protingesniam: Žmonės įprotės, liausis vienas kitą ėdęs. Paskuo mes įsiprotė́jom i pradėjom raktus kavoti.
išprotė́ti.

1. prarasti protą, sukvailėti: Dar būt sesuoj neišprotė́jus, bet sudegė namai. Ar tu išprotė́jai: tekėsi už tokio doklio, kurs jau vieną koją į grabą įkėlęs?! Nuo šito daug žmonių išprotė́jo. Laksto po laukus kaip išprotė́jęs. Tas vaikas jau visai išprótėjo.

2. pasidaryti gudresniam, išgudrėti: Jis jau išprotėjo.
nuprotė́ti. sukvailėti: Tegu jį bala, teip nuprotė́ [ja] žmonys!
paprotė́ti.

1. įgyti proto: Vargiai gyveno, bet užaugo, paprotė́jo.

2. susiprasti, susivokti: Nepaprotė́jau paveizėti.
suprotė́ti.

1. pasidaryti protingam, protingesniam, įgyti proto, sueiti į protą: Dabar taip nebedaro – žmonės suprotė́jo. Ka suprotė́s ben biškį, i gaus tą kningą. Dabarek jinai vėlek suprotė́jo. Nors kartą ir tu suprotė́jai! Tvirta ir suprotėjusi asmenybė. Kai pažino vargą, tai ir susiprotėjo.

2. atgauti protą: Gal suprotė̃s, o gal ir liks nepilno proto.

3. turėti supratimą, suprasti: Nu, kad nebsuprotė́jo i nupirko arklį aklą. Nebūčio suprótėjęs toros tverti, kad nebūtų kas pamokęs.

4. susiprasti, susivokti: Ans susiprótėjo paklausti jįjį. Kad būt protėte susiprotėję, t. y. susipratę, nueiti ten. Ilgai mane muldijo, kol susiprotė́jau. Aš susiprotė́jau, kad reik eit. Jau tas kurpius tuojau susiprotėjo, kad tai ne prasti akmenukai. Laikas jau ir jiems susiprotėti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>protė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo, prótėti, -ėja, -ėjo. <br/>1. <span class="explanation">eiti į protą, darytis protingam, protingesniam: </span> Tas vaikas auga, o nė biškelį neprotėja. Mergaitė taip protėja! Ji jau ima kalbėti! <br/>2. <span class="explanation">susivokti, sumoti: </span> Kuo žemėlapių autoriai vadovavosi, brėždami etnografinės ribos liniją, tik galima protėtis. <br/>3. <span class="explanation">eiti iš proto: </span> Šitie vaikai tai neprotė́jo, sveiki buvo. <br/><b>atprotė́ti</b><br/>1. <span class="explanation">pasidaryti protingesniam: </span> Jis dabar atprotė́jo truputį. <br/>2. <span class="explanation">susiprasti, sumesti, atsigosti, susivokti: </span> Kad būtum mes iš ryto atsiprotė́ję išvelėt, tai būtų jau išdžiūvę. Ir niekas gi neatsiprotė́jo numesti skenduoliui virvę! Nė vienas neatsiprotėjo ar tyčia nenorėjo naujagimės tėvų pasveikinti ar savo džiaugsmo pareikšti. <br/>3. <span class="explanation">atsiminti: </span> Kap aš ištekėjau, moteriškė stojau, atsiminiau atsiprotėjau rūtų vainikėlį. Kai atsiprotė́siu, tai pasakysiu. <br/><b>dasiprotė́ti</b>. <span class="explanation">susiprasti, susiprotėti: </span> Po laiko tai ir tu dasiprotė́jai. Kur kitas nei dasiprotėti dasiprotės, senas visur aiškių aiškiausiai nusivokia. <br/><b>įprotė́ti</b>. <span class="explanation">įgauti proto, pasidaryti protingam, protingesniam: </span> Žmonės įprotės, liausis vienas kitą ėdęs. Paskuo mes įsiprotė́jom i pradėjom raktus kavoti. <br/><b>išprotė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prarasti protą, sukvailėti: </span> Dar būt sesuoj neišprotė́jus, bet sudegė namai. Ar tu išprotė́jai: tekėsi už tokio doklio, kurs jau vieną koją į grabą įkėlęs?! Nuo šito daug žmonių išprotė́jo. Laksto po laukus kaip išprotė́jęs. Tas vaikas jau visai išprótėjo. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti gudresniam, išgudrėti: </span> Jis jau išprotėjo. <br/><b>nuprotė́ti</b>. <span class="explanation">sukvailėti: </span> Tegu jį bala, teip nuprotė́ [ja] žmonys! <br/><b>paprotė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įgyti proto: </span> Vargiai gyveno, bet užaugo, paprotė́jo. <br/>2. <span class="explanation">susiprasti, susivokti: </span> </span> Nepaprotė́jau paveizėti. <br/><b>suprotė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti protingam, protingesniam, įgyti proto, sueiti į protą: </span> Dabar taip nebedaro – žmonės suprotė́jo. Ka suprotė́s ben biškį, i gaus tą kningą. Dabarek jinai vėlek suprotė́jo. Nors kartą ir tu suprotė́jai! Tvirta ir suprotėjusi asmenybė. Kai pažino vargą, tai ir susiprotėjo. <br/>2. <span class="explanation">atgauti protą: </span> Gal suprotė̃s, o gal ir liks nepilno proto. <br/>3. <span class="explanation">turėti supratimą, suprasti: </span> Nu, kad nebsuprotė́jo i nupirko arklį aklą. Nebūčio suprótėjęs toros tverti, kad nebūtų kas pamokęs. <br/>4. <span class="explanation">susiprasti, susivokti: </span> </span> Ans susiprótėjo paklausti jįjį. Kad būt protėte susiprotėję, t. y. susipratę, nueiti ten. Ilgai mane muldijo, kol susiprotė́jau. Aš susiprotė́jau, kad reik eit. Jau tas kurpius tuojau susiprotėjo, kad tai ne prasti akmenukai. Laikas jau ir jiems susiprotėti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.