pluñcinti (-yti), -ina, -ino, plùncinti.
1. sunkiai eiti, vilktis, plumpinti: Apsivilkęs ilgais kailiniais ir pluñcina, nenašiai eina, negalia paeit. Vergas dvare pluncina, t. y. eina sunkiai nešdamas.
2. mušti.
3. kratyti, purtyti, tąsyti.
atpluñcinti. sunkiai ateiti, atplumpinti: Senis atpluñcino per lauką.
įpluñcinti. sunkiai įeiti, įsivilkti: Moteriškė vidun įpluncino.
nupluñcinti
1. sunkiai nueiti, nuplumpinti: Dešimt varstų per tokį purvyną nupluñcino. Marti tvartan gyvulių liuobti nupluncino. Tėvas nupluncino vėl pas karalių.
2. nudyžti, primušti: O jau žvirblį taip nupluncino, kad jis, sušiuręs ir daug savo plunksnų išbarstęs, lėkė ieškoti savo tėvynės.
prisipluñcinti vaikščiojant privargti, prisivaryti: Na, ir prisipluñcino tokį kelią beidama.
užpluñcinti.
1. užmušti, užpampinti: Ažmušė žvirblelį, ažpluñcino.
2. užkamuoti (negyvai): Visus kačiokus vaikai besbovydami ažpluñcino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.