įpleškėti

pleškė́ti, plẽška, -ė́jo.

1. smarkiai, su garsu degti: Ugnis pleška pazare, t. y. tvaska liepsnos. Sausos malkos teip gerai plẽška. Matom – visur tik dega dega, tik plẽška. Pleška malkos kap šiaudai. Kažno te kieno trobos plẽška? Jau gal kas pleška, kad tokia didelė pašvaistė. Paliko plẽškančią ugnį ir išėjo sau. Liepsnojo pleškėdama visa karčema. Po ąžuolu ugnis ten tuomet pleškėjo. Tu būtumbei vis pekloje degt ir pleškėt turėjęs. Jau visai diena, o elektra visuose kambariuose pleška!. Laisvės liepsna jo krūtinėj pleška. Nors didi meilė mums širdy pleškė́jo, nejutau šyšo, ir kankliai tylėjo.

2. pokšėti: Naktimis pleškėjo zenitinės, vydamos nuo miesto fašistinius maitvanagius.

3. teškenti, plekšėti: Irklai pleškėjo. Žuvelių pulkas vandenėly pleška, o mano mergytė ašarėles braukia.

4. pliupėti, kunkuliuoti (smarkiai verdant): Virulys pleška ple ple ple, kad tirštai įdeda mėsos. Statyk košę šonan, ir tegu plẽška. Žiūrėk, puodai jau plẽška, reik rapukus nusunkti. Pradeda bulbos pleškė́ti.

5. garsiai skambėti, skardenti, aidėti: Net pirkia plẽška, kap gieda. Tik pleška miškas, kap dainuoja. Paukščiai čiulba taip gražiai, net alksnynai pleška. Ragas skamba, jog net girios pleška. O šoka, o duoda, kad net pleška.

6. garsiai šaukti, rėkauti, triukšmauti: Mergos gano telius, tai plẽška ir plẽška. Rėkia, staugia, kaukia, pleška, mat pagausią jie. sau mešką. smarkiai čiulbėti: Lakštingalėlė maželėlė ant daubos skardžio pleškėjo.

7. daug ir garsiai šnekėti, plepėti, taukšti: Jijė pleška nesuomanias. Ana pleškėjo kaip šalta košė, t. y. daug kalbėjo. Ką tu čia pleški vėjus? Ką veiks daugiau susirinkusios bobos? Bèpleška niekus. Boba plẽška kaip kalavartas. Kodėl pleškė́t tau nėkas neskauda? Teška, plẽška, net nusibosta. Ir plẽška, kaip darbo neturėdamos. Nepleškė́k ant visos grinčios! Geriau pleškė́t, ką tylėt.

8. smarkiai, triukšmingai eiti, važiuoti: Vieni kalbėjo, kad kam nors kunigą veža su paskutiniais sakramentais, kiti, kad gubernatoriaus pleška pasitikti. Dulka, pleška keleliu su knygelių mazgeliu į apylinkės miestelį. Susidėję po arklį, plẽška į miestą. Plẽška visi kap akis išdegę! Vieškeliu pleškė́si, kad ir kažin koks kelias būtų. Jau Juozienė plẽška su naujienom į kaimą.

9. smarkiai šalti: Plẽška paržiem be nustojimo. Šalčiai pleška, ė anas eina per ūlyčią vienuos marškiniuos. Dieną teška, naktį plẽška.

10. vešliai augti: Šiemet vasarojus plẽška, mat šilta, palyja.

11. žydėti, tviskėti: Mergų darželis tiktai plẽška. Linukai daržely tik plẽška. Pilni laukai tų ugnelių – net plẽška!

12. labai skaudėti: Pati nežinau nuo ko, ale tep plẽška galvą, kad negaliu niekur nusdėt. Sopa mana galvelė, pleška mana širdelė.

13. pykti, niršti: Jurgis in manęs plẽška. Ažu šitą žodį pleškė́ [jo],
širdijos.
atpleškė́ti, àtpleška, -ė́jo.

1. smarkiai, triukšmingai ateiti, atvažiuoti: Jau atpleška [jaunikis],
– atnešė naujieną Endrius. Vieškeliu atpleška raiteliai. Klausau – kažin kas àtpleška takeliu. Ogi žiūriu – Vanagų piemenukas. Tik au au – atàpleška didžiausias šuva.

2. iki valios atsiplepėti: Pleška ir neatsìpleška.
įpleškė́ti, į̃pleška, -ė́jo

1. įsidegti, įsiliepsnoti: Raudonavo dangus nuo įsipleškėjusių trobesių.

2. smarkiai, triukšmingai įeiti, įbėgti, įvažiuoti: Įpleškėjo į vidų keturi vyrai.
išpleškė́ti, ìšpleška, -ė́jo

1. su garsu sudegti, išdegti: Visas miestas į padanges išpleškė̃s. Visa lauko nauda su dūmais išpleškėjo. Vienu akies mirksniu kilo liepsna, ir visi lydimai išpleškėjo. išsikūrenti: Pridė [ja] u malkų, i kapmat išpleškė́jo. Paki pavalgysma, tai ir pečius išpleškės.

2. išvirti, iškunkuliuoti: Gerai išpleškėjo kruopos.

3. smarkiai, triukšmingai išeiti, išbėgti: Visi išpleškė́jo in miestą. Ateinantį sekmadienį, suvarę popietei kiaules, išpleškėjome į mišką visas būrys.

4. išplepėti, išpasakoti: Kaip jis toks pleškatainis, tai paslapčių neturi – viską išpleška.

5. išsikalbėti: Čia mes nuo visko išsipleškėjom.
nupleškė́ti, nùpleška, -ė́jo.

1. smarkiai nudegti, sudegti: Teip nupleškė́jo ugnia, kad ir šaukšto neliko. Iš pirties prasidėjo gaisras, i pusė kaimo nupleškė́jo. Per tą ugnelę (gaisrą) galėjo pusė sodžiaus nupleškėti. Ugnis tada persimetė ant skūnės, kuri taipojau nupleškėjo. nuo saulės nudegti: Mergiotė saule nudegus, nupleškė́jus.

2. smarkiai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti: Arklys geras, tai tuoj nupleškė́sma. Nupleškė́jo karvės ir nupleškė́jo par krūmus. Kažkoks vyras nupleškė́jo nupleškė́jo raitas per kaimą. Nupleškė́jo kaip žaibas. Velnias pailso, pasiliko, o zuikys kaip nupleškėjo, teip nupleškėjo. Šuva, gavęs lazdų, kaukdamas nupleškė́jo.

3. smarkiai, su triukšmu nukristi, nugriūti: Jeigu mato, kad rogės gali kur į bedugnę nupleškėti, tada jisai giliai įsmeigia savo lazdą, ir rogės su šienu apsistoja. Sūris lapei nupleškėjo.

4. daug ir tuščiai prikalbėti: Jau toj Onelė kai ims pleškėti, tai ir visiškai nùpleška.
papleškė́ti, pàpleška, -ė́jo. pasakyti: Pleška, pleška ir pàpleška teisybę.
parpleškė́ti, par̃pleška, -ė́jo. smarkiai, triukšmingai pareiti, parbėgti, parvažiuoti: Na, iš kurgi tu čia par̃pleški pridusus? Pamatę debesį, su pilnu vežimu tik parpleškė́jom. Vežėjas, išleidęs paną iš karietos, parpleškėjo atgal namo.
pérpleškėti. sustoti smarkiai virus: Motule, ar jau pérpleškėjo grucė?
prapleškė́ti, pràpleška, -ė́jo. smarkiai, triukšmingai prajoti, pravažiuoti: Pro sargybą pilies vartuose zovada prapleška raitininkas ir kiemo viduryje nušoka ant žemės.
pripleškė́ti, prìpleška, -ė́jo

1. tuščiai prikalbėti, priplepėti: Daug nėkų pripleškėti.

2. prisigerti: Visi gerai prisipleškėję, pradėjo namon ruoštisi.
supleškė́ti, sùpleška, -ė́jo

1. greitai, su garsu sudegti: Paki atbėgom, tai ir sienos supleškė́jo. Visakas supleškė́jo – nė šiaudo dančiui pakrapštyt neliko. Iš nakties jauja su javais supleškė́jo. O jei pateksim senam našleliui – ugnelėj supleškėsim. | Sudegė, supleškėjo – nei anglių, nei pelenų. Kad tu supleškė́tum, toks blogas žmogus! Kad tu supleškėtumbei! Suplešky (supleškėk) tu su savo ragutelėm! žūti, išgaišti, suteškėti.

2. suvirti: Viralas supleškė́jo, t. y. suvirė į tirštumą.

3. sudeginti, supleškinti: Neprietelius sugautus ant ugnies uždėjo ir juos. į dievų garbę supleškėjo.

4. triukšmingai sueiti, suvažiuoti: O šitie jau gryčion supleškė́jo. Kareiviai Tauragnuos supleškė́jo.

5. sušalti: Tokiam šalty visakas gali supleškė́t.

6. supliaukšėti: Kas ten supleškė́jo, lyg žuvis Antvardėj? sušlamėti: Supleškėjo nuo vėjo sodo medeliai.

7. sužydėti, suplieksti: Žiūrėk, kap mano darželis supleškė́jo!
užpleškė́ti, ùžpleška, -ė́jo.

1. smarkiai užsidegti: Kad užpleškėjo dvarai, tai nė akmens ant akmens nebeliko! Tuoj ugnis užpleškėjo plytoje.

2. smarkiai užšalti: Ot šąla: ryt visi langai ažpleškė̃s. Vieni langai – greit ažùpleška.

3. vešliai užaugti: Šiemet rugiai gerai užpleškė́jo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>pleškė́ti, </b>plẽška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai, su garsu degti: </span> Ugnis pleška pazare, t. y. tvaska liepsnos. Sausos malkos teip gerai plẽška. Matom – visur tik dega dega, tik plẽška. Pleška malkos kap šiaudai. Kažno te kieno trobos plẽška? Jau gal kas pleška, kad tokia didelė pašvaistė. Paliko plẽškančią ugnį ir išėjo sau. Liepsnojo pleškėdama visa karčema. Po ąžuolu ugnis ten tuomet pleškėjo. Tu būtumbei vis pekloje degt ir pleškėt turėjęs. Jau visai diena, o elektra visuose kambariuose pleška!. Laisvės liepsna jo krūtinėj pleška. Nors didi meilė mums širdy pleškė́jo, nejutau šyšo, ir kankliai tylėjo. <br/>2. <span class="explanation">pokšėti: </span> Naktimis pleškėjo zenitinės, vydamos nuo miesto fašistinius maitvanagius. <br/>3. <span class="explanation">teškenti, plekšėti: </span> Irklai pleškėjo. Žuvelių pulkas vandenėly pleška, o mano mergytė ašarėles braukia. <br/>4. <span class="explanation">pliupėti, kunkuliuoti (smarkiai verdant): </span> Virulys pleška ple ple ple, kad tirštai įdeda mėsos. Statyk košę šonan, ir tegu plẽška. Žiūrėk, puodai jau plẽška, reik rapukus nusunkti. Pradeda bulbos pleškė́ti. <br/>5. <span class="explanation">garsiai skambėti, skardenti, aidėti: </span> Net pirkia plẽška, kap gieda. Tik pleška miškas, kap dainuoja. Paukščiai čiulba taip gražiai, net alksnynai pleška. Ragas skamba, jog net girios pleška. O šoka, o duoda, kad net pleška. <br/>6. <span class="explanation">garsiai šaukti, rėkauti, triukšmauti: </span> Mergos gano telius, tai plẽška ir plẽška. Rėkia, staugia, kaukia, pleška, mat pagausią jie. sau mešką. <span class="explanation">smarkiai čiulbėti: </span> Lakštingalėlė maželėlė ant daubos skardžio pleškėjo. <br/>7. <span class="explanation">daug ir garsiai šnekėti, plepėti, taukšti: </span> Jijė pleška nesuomanias. Ana pleškėjo kaip šalta košė, t. y. daug kalbėjo. Ką tu čia pleški vėjus? Ką veiks daugiau susirinkusios bobos? Bèpleška niekus. Boba plẽška kaip kalavartas. Kodėl pleškė́t tau nėkas neskauda? Teška, plẽška, net nusibosta. Ir plẽška, kaip darbo neturėdamos. Nepleškė́k ant visos grinčios! Geriau pleškė́t, ką tylėt. <br/>8. <span class="explanation">smarkiai, triukšmingai eiti, važiuoti: </span> Vieni kalbėjo, kad kam nors kunigą veža su paskutiniais sakramentais, kiti, kad gubernatoriaus pleška pasitikti. Dulka, pleška keleliu su knygelių mazgeliu į apylinkės miestelį. Susidėję po arklį, plẽška į miestą. Plẽška visi kap akis išdegę! Vieškeliu pleškė́si, kad ir kažin koks kelias būtų. Jau Juozienė plẽška su naujienom į kaimą. <br/>9. <span class="explanation">smarkiai šalti: </span> Plẽška paržiem be nustojimo. Šalčiai pleška, ė anas eina per ūlyčią vienuos marškiniuos. Dieną teška, naktį plẽška. <br/>10. <span class="explanation">vešliai augti: </span> Šiemet vasarojus plẽška, mat šilta, palyja. <br/>11. <span class="explanation">žydėti, tviskėti: </span> Mergų darželis tiktai plẽška. Linukai daržely tik plẽška. Pilni laukai tų ugnelių – net plẽška! <br/>12. <span class="explanation">labai skaudėti: </span> Pati nežinau nuo ko, ale tep plẽška galvą, kad negaliu niekur nusdėt. Sopa mana galvelė, pleška mana širdelė. <br/>13. <span class="explanation">pykti, niršti: </span> Jurgis in manęs plẽška. Ažu šitą žodį pleškė́ [jo], širdijos. <br/><b>atpleškė́ti, </b>àtpleška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai, triukšmingai ateiti, atvažiuoti: </span> Jau atpleška [jaunikis], – atnešė naujieną Endrius. Vieškeliu atpleška raiteliai. Klausau – kažin kas àtpleška takeliu. Ogi žiūriu – Vanagų piemenukas. Tik au au – atàpleška didžiausias šuva. <br/>2. <span class="explanation">iki valios atsiplepėti: </span> Pleška ir neatsìpleška. <br/><b>įpleškė́ti, </b>į̃pleška, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">įsidegti, įsiliepsnoti: </span> Raudonavo dangus nuo įsipleškėjusių trobesių. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai, triukšmingai įeiti, įbėgti, įvažiuoti: </span> Įpleškėjo į vidų keturi vyrai. <br/><b>išpleškė́ti, </b>ìšpleška, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">su garsu sudegti, išdegti: </span> Visas miestas į padanges išpleškė̃s. Visa lauko nauda su dūmais išpleškėjo. Vienu akies mirksniu kilo liepsna, ir visi lydimai išpleškėjo. <span class="explanation">išsikūrenti: </span> Pridė [ja] u malkų, i kapmat išpleškė́jo. Paki pavalgysma, tai ir pečius išpleškės. <br/>2. <span class="explanation">išvirti, iškunkuliuoti: </span> Gerai išpleškėjo kruopos. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai, triukšmingai išeiti, išbėgti: </span> Visi išpleškė́jo in miestą. Ateinantį sekmadienį, suvarę popietei kiaules, išpleškėjome į mišką visas būrys. <br/>4. <span class="explanation">išplepėti, išpasakoti: </span> Kaip jis toks pleškatainis, tai paslapčių neturi – viską išpleška. <br/>5. <span class="explanation">išsikalbėti: </span> Čia mes nuo visko išsipleškėjom. <br/><b>nupleškė́ti, </b>nùpleška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai nudegti, sudegti: </span> Teip nupleškė́jo ugnia, kad ir šaukšto neliko. Iš pirties prasidėjo gaisras, i pusė kaimo nupleškė́jo. Per tą ugnelę <span class="explanation"> (gaisrą) </span> galėjo pusė sodžiaus nupleškėti. Ugnis tada persimetė ant skūnės, kuri taipojau nupleškėjo. <span class="explanation">nuo saulės nudegti: </span> Mergiotė saule nudegus, nupleškė́jus. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti: </span> Arklys geras, tai tuoj nupleškė́sma. Nupleškė́jo karvės ir nupleškė́jo par krūmus. Kažkoks vyras nupleškė́jo nupleškė́jo raitas per kaimą. Nupleškė́jo kaip žaibas. Velnias pailso, pasiliko, o zuikys kaip nupleškėjo, teip nupleškėjo. Šuva, gavęs lazdų, kaukdamas nupleškė́jo. <br/>3. <span class="explanation">smarkiai, su triukšmu nukristi, nugriūti: </span> Jeigu mato, kad rogės gali kur į bedugnę nupleškėti, tada jisai giliai įsmeigia savo lazdą, ir rogės su šienu apsistoja. Sūris lapei nupleškėjo. <br/>4. <span class="explanation">daug ir tuščiai prikalbėti: </span> Jau toj Onelė kai ims pleškėti, tai ir visiškai nùpleška. <br/><b>papleškė́ti, </b>pàpleška, -ė́jo. <span class="explanation">pasakyti: </span> Pleška, pleška ir pàpleška teisybę. <br/><b>parpleškė́ti, </b>par̃pleška, -ė́jo. <span class="explanation">smarkiai, triukšmingai pareiti, parbėgti, parvažiuoti: </span> Na, iš kurgi tu čia par̃pleški pridusus? Pamatę debesį, su pilnu vežimu tik parpleškė́jom. Vežėjas, išleidęs paną iš karietos, parpleškėjo atgal namo. <br/><b>pérpleškėti</b>. <span class="explanation">sustoti smarkiai virus: </span> Motule, ar jau pérpleškėjo grucė? <br/><b>prapleškė́ti, </b>pràpleška, -ė́jo. <span class="explanation">smarkiai, triukšmingai prajoti, pravažiuoti: </span> Pro sargybą pilies vartuose zovada prapleška raitininkas ir kiemo viduryje nušoka ant žemės. <br/><b>pripleškė́ti, </b>prìpleška, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">tuščiai prikalbėti, priplepėti: </span> Daug nėkų pripleškėti. <br/>2. <span class="explanation">prisigerti: </span> Visi gerai prisipleškėję, pradėjo namon ruoštisi. <br/><b>supleškė́ti, </b>sùpleška, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">greitai, su garsu sudegti: </span> Paki atbėgom, tai ir sienos supleškė́jo. Visakas supleškė́jo – nė šiaudo dančiui pakrapštyt neliko. Iš nakties jauja su javais supleškė́jo. O jei pateksim senam našleliui – ugnelėj supleškėsim. | Sudegė, supleškėjo – nei anglių, nei pelenų. Kad tu supleškė́tum, toks blogas žmogus! Kad tu supleškėtumbei! Suplešky <span class="explanation"> (supleškėk) </span> tu su savo ragutelėm! <span class="explanation">žūti, išgaišti, suteškėti. </span> <br/>2. <span class="explanation">suvirti: </span> Viralas supleškė́jo, t. y. suvirė į tirštumą. <br/>3. <span class="explanation">sudeginti, supleškinti: </span> Neprietelius sugautus ant ugnies uždėjo ir juos. į dievų garbę supleškėjo. <br/>4. <span class="explanation">triukšmingai sueiti, suvažiuoti: </span> O šitie jau gryčion supleškė́jo. Kareiviai Tauragnuos supleškė́jo. <br/>5. <span class="explanation">sušalti: </span> Tokiam šalty visakas gali supleškė́t. <br/>6. <span class="explanation">supliaukšėti: </span> Kas ten supleškė́jo, lyg žuvis Antvardėj? <span class="explanation">sušlamėti: </span> Supleškėjo nuo vėjo sodo medeliai. <br/>7. <span class="explanation">sužydėti, suplieksti: </span> Žiūrėk, kap mano darželis supleškė́jo! <br/><b>užpleškė́ti, </b>ùžpleška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">smarkiai užsidegti: </span> Kad užpleškėjo dvarai, tai nė akmens ant akmens nebeliko! Tuoj ugnis užpleškėjo plytoje. <br/>2. <span class="explanation">smarkiai užšalti: </span> Ot šąla: ryt visi langai ažpleškė̃s. Vieni langai – greit ažùpleška. <br/>3. <span class="explanation">vešliai užaugti: </span> Šiemet rugiai gerai užpleškė́jo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.