pjudýti, pjùdo (pjùdžia), pjùdė. pjū́dyti, -o, -ė.
1. siundyti šunimis, raginti, kad pjautų, varytų: Su šunimis pjudýk kiaules. Piemenai šunim pjùdo karvę. Pjudyk kiaules iš pievų. Aš tokią mergą šunimi pjudytau. Šunims pjudydamos jau kone visą suplėšė [lapę]. Siundžiu, pjudžiu. Kad nėra šunies, ir su kate pjudo.
2. kiršinti, erzinti: Vyrai šunis vakare pjùdo. Tu pjudai mane su vaikais. Kapitalizmas pjudo tautas, skiria jas. Parkrikštais pjudė pagonis.: Samagono prisiverda i pjùdos.
atpjudýti. atvyti siundant šunimis.
įpjudýti. įvyti, įvaryti siundant šunimis: Muni su šunimis įpjū́dė į vidų, pats nebūčio ejęs.
išpjudýti.
1. išvyti siundant šunimis: Tujaus parodė anam lazdą ir su šunimis išpjùdė. Išpjùdė senis kiaules.
2. paniekinti: Ak jūs neprieteliai, jūs išpjudýti bedieviai!
nupjudýti. šunis siundant nuvaryti: Piemenys nuvijo kiaules, šunim nupjùdė. Per dvarelį akmeniu ribinau, per ūlyčią šuneliais nupjudžiau.
papjudýti. pasiundyti: Tur tėvužis du kurteliu, papjūdys žirgelį. Už vartelių palydėjus, šunim papjudysiu. Papjudýk, žiūrėsim, ar piktas gi šuva. Jei vienas neišveji, papjudyk šunis.
supjudýti.
1. užsiundyti: Su pjùdėm vilką šunim. Iš tolo sukos nug jo trobos, kad jis su savo šuniais. nesupjudytų.
2. sukiršinti, supykinti: Tėvus supjudė. Alfonsui kilo nauja mintis kaip nors supjudyti tėvą su sūnėnu.
užpjudýti. užsiundyti šunimi: Užpjudýk tais avis, tai jos daugiau neis į javus. Užpjudýkit šunim, ko čia valkiojasi! Išleisdama per kiemelį šunim užpjudýčia. Kad pats šuva nepjauna, neužpjudysi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.