Paveldėtojas, įpėdinis (asmuo, kuris paveldi turtą ar titulą).
Pavyzdžiai:
1. Karaliaus vienintelis įpėdinis buvo jo sūnus.
2. Testamente jis nurodė savo įpėdinę – dukterį.
3. Įmonės įpėdiniai ginčijasi dėl palikimo.
Trumpai: Žodis vartojamas teisiniame ir istoriniame kontekste, dažniausiai apie turtą ar titulų perėmimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.