Įpėdė – tai žmogus, kurį kitas asmuo (įpėdininkas) pasirinko įvaikinti arba priimti į šeimą kaip savo įvaikį ar palikuonį, dažniausiai siekiant perduoti pavardę, turtą ar tradicijas. Tai senas, dabar retai vartojamas terminas, atitinkantis modernų „įvaikintas vaikas“ ar „įvaikintinis“.
Pavyzdžiai:
1. Seniai bajoras neturėjo tiesioginių palikuonių, todėl savo įpėde paskyrė sūnėną.
2. Įstatymas suteikė įpėdei teises lyg gimtam vaikui.
3. Pasakoje senis amatininkas įpėdę išmokė visų savo paslapčių.
Sinonimai: įvaikintinis, įvaikintas vaikas, palikuonis (kontekste).
Pastaba: Dažniau vartojamas terminas – „įvaikintinis“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.