nir̃tinti, -ina, -ino, nirtìnti, -ìna, -ìno. nirsti.
1. pykdyti, siutinti: Jie kvatojosi iš jos begėdiškų frazių ir nirtino ją.
2. skatinti, kelti norą greičiau daryti ką: Aš nir̃tinu, kad įnirstų žanytis, didžiau darbuotis.
apnir̃tinti. įvaryti nirtulį: Jauną arklį aš pats apnir̃tinau, negal bepataisyti.
įnir̃tinti. įpykinti, įerzinti: Minia nepavaldoma: kai ji įniršta ar kai įnirtinama, nebesustabdysi – tenka jos pačios klausyti. Trojėnus drąsiuosius įnirtino priešais achajus Hektoras. Atima ėdesį rūstybei, kad nerūstauja ir neįnirtinasi nieko drin.
sunir̃tinti
1. supykdyti, supjudyti, sukiršinti.
2. įgauti nirtulį: Žirgas susinirtino, stojosi piestu atatupstas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.