niauróti, -ója, -ójo
1. pro nosį kalbėti, niurzgėti; neaiškiai kalbėti: Aš niaurójau, t. y. kalbėjau par nosis. Jis per nosis niaurója, negali suprasti. Ūturk gražiai, o ne pro nosis niaurók. Ir tau gal jau slankstas, par nosis niauróji. Niaurója, niaurója te ką, ir nieko suprast negali. Tėvai nė vienas neniaurojo, o Onelė niauroja.
2. mauroti. Meškos niauroja. Liūtas puolė niaurodamas vargšą žmogų. Išgirdo kažin ką baisiai niaurojant. Meškelė niaurojo, vilkelis raudojo. Bėga meška niauródama, baltas pusnis pustydama.
3. pykti, širsti, niršti: Ko tu čia šiandien niauróji visą dieną? Galgi jo sužiūrėsi, par dienas an pečiaus niaurója.
atniauróti. maurojant ateiti, atmauroti.
įniauróti. maurojant įeiti.
paniauróti. kiek niauroti kalbant: Jis paniauró [ja] kalbėdamas.
suniauróti. pro nosį pasakyti, sumurmėti: Suniaurójo tik ką par nosį, ir suprask, kad geras. Velnias, kelius kartus suniaurojęs, nutilo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.