įmirti

mir̃ti, mìršta (mìra), mìrė.

1. netekti gyvybės, nustoti gyventi: Aš nenoriu mirti, nei žemelėj pūti, – aš gyventi trokštu su tavim drauge. Mirė žmonys, it lapas rudenį krito. Sunku mirti be vilties, savo gyvenimo tikslo nepasiekus. Kad neleisi tą dukrelę, tai aš mirsiu šiuos meteliuos. Aš mirštu be vaikų. Dar nèmirė, dar gyslos dreba kakle. Senelė gyniojos nemirsianti. Karmušė [je] mirsiu ir būsiu minėjamas kaip tikras kareivis. Taip gražus tas Nemunas, kad ir mirti jame būtų smagu. Kam nemir̃tina, tas nemir̃s. Jis visiškai nežinojo, kad dėdė jau miręs. Ligonis jau buvo miręs, kai mes nuėjom. Visi suprato ją mir̃siančią. Motyna mìrusyt po Kalėdų. Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumirštie. Ans mirte numiręs jau. Mirusysis tuojau kėlės ir sakė anam. Mìrė šimto dešimts metų. Geriau būtų, kad mirtáu. Jau, rodos, kad ir šiandie mir̃čia. Kad jis mirdamas mirtų arba gydamas gytų. Kur anas tau mirs: jo da ir su kūle neužmuši (dar stiprus) . Nebereiks kitą kartą mir̃ti. Ar dabar mir̃t, ar kitąsyk, tai ko čia skubėt. Kai užmuša, mir̃t nereik. Mirsi, o darbų vis nepabaigsi. Svietelis mir̃s kap musios. Jis pats dvesiojo badu kone bemirdams. Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę, samanas duonon kepę, žieves sriubon virę. Ne liga jį, vaikeli, į kapus nuvarė: jis senatve mirė tenai. Senumu mirė. Vaikas kaklu mirė. Tas mokytojas iš kojos mirė. Žvirblis čirškia žiemą: mirsiù, mirsiù. Gyvuliai nemiršta, jie gaišta. Bet jei bitinas miršta, tai visa jo šeimyna išgaišta. Bitės mìršta, jei maisto neturi. Miršta jaunas. ir senas. Kentė nesuskaitomus apikalbius. net ik mirštąs. Tačiau visiemus bus mirti. Jūs iš jo nevalgykiat, nei jo dasilytėkiat, jeib numirtumbit. Da kojos šiltos, da nemirsì. Jei nebūtų miręs, būt gyvenęs. Verk [ia] kai motinos mirusios. Visokius darbus reikia mokėt, ale mir̃t nereikia mokėt. Jaunas galia mirti, senas tura. Jei mir̃si, nėkas neatpirks, jei nemir̃si – nėkas neprispirs. Jei nori būt geras, tai mirk, jei blogas, tai ženykis. Apie mirusį arba gera kalbėk, arba viską nutylėk. Žmogus ir miršta, ir mokos. Tas jau yr miręs ir uodegą išniręs. Kaip mirei, teip mirei, bile gyvas parėjai. Be tvarkos gyvensi, be laiko mir̃si. Jis kad ir mir̃tų šnapse (įpratęs gerti netveria negirtavęs) . Velyčiaus miręs, nekaip gyvas buvęs. Miręs kad ir veiza, nėko nemato. Rygo [je] gyventi, Vilniu [je] mir̃ti. A žmona mirė, a pirtis sudegė (tas pats) . Tėvas miršta – stogai nuplyšta, motina miršta – vaikai išsklysta. Mirė meška, mesk ir dūdas. Žiūrėsiu, nuo ko mir̃si. Mirk ir atsikelk (ką nori daryk), bet medę išvežti gausi. Kad ir mirsiu (jokiu būdu, niekaip), nedovanosiu. Mirsiu – neužmiršiu. Negal beįpūsti, jei nori – mirk. Į susirinkimą – mir̃k (daryk ką nori) neateina tėvas. O kelties ir eiti nora mirdamà (labai, be galo) . Tas vargonykas mìręs (tikras, nuostabus) daininykas.
mirštančiaĩ. labai: Mirštančiaĩ reik piningų.
mirtinaĩ. Numirė mirtinaĩ tie razbaininkai [iš baimės]. Tu viens žinai, kada užmigsu mirtinai (mirsiu), kada į duobę žengsu. Mir̃tų ne vienas, ale mìrštasi ne taip greit. A taip, a taip mir̃sias – ko čia kentėti nerūkius.

2. būti prie mirties, merdėti: Ka kokį gyvolį pjauna, nereik gailėties – ilgai mìršta. Riūkia mir̃damas vyras, t. y. mìrštantis. Mirštantį išvežė anksti rytą, ėmus dienoti. Mirštantysis pabučiavo mano motinai ranką, pasišaukė savo verkiančią žmoną ir skubėdamas pradėjo sakyti jai, kam esąs skolingas jis, kas – jam. Jau Juras bemiršta. Tokie blynai mirštančiam galima valgyt (labai gardūs), o tu nevalgai. Paėmė žvirblelį jau mirštantį. | Daržely gėlės paskutinės jau miršta prieglobsty šalnos. Miršta javas pradalgėse.

3. būti ištiktam epilepsijos priepuolio, netekti sąmonės, alpti, apmirti: Nuomariu miršta. Mìrė, mìrė (sirgo nuomariu) kokius metus, ale po tam párejo. Pasiutus senoji buvo: jeigu jai kas nors nepatiko, tai ji rėkė, gulė, mìrė.

4. netekti jautrumo, tirpti: Per tus šalčius nebgalėjo karvių pamilžti, rankos mìršta.

5. nustoti egzistuoti, pranykti: Sukurtas vaizdingas posakis jau nebemiršta. Žodžiai mirė jai ant lūpų. Jeigu ir taip, vis tiek jis mano širdyje jau miręs (man neberūpi, manęs nejaudina) . | Griekui miręs, gyvas išliksi. Nusidėjimui mirėme. pamažu nykti, irti: Valstybė ne panaikinama, ji miršta. Mes gyvename tokį laikotarpį, kai, mums matant, miršta senasis pasaulis. Imperialistinis kapitalizmas yra mirštantis kapitalizmas.

6. dingti, žūti: Vos tik atėjo kareiviai, tuojau mirė skustuvas, o toks buvo geras! Padavė piningus – tie jau mìrę (bus praleisti, išeikvoti) .

7. būti labai apimtam stipraus noro, jausmo, pojūčio, netverti: Mìršta saldimo, o paskiau kirminai sukilna. Ana vaiką pamatė – mìršta. Jau, sakau, musint, apsikrausi lig jauna vaikais. Aš mìrštu žemėn. kaip ans pradeda kalbėt. Net miršta iš piktybos. Gal ne vieno motušėlė keikia dalią karčią! Keikia dalią – skausmu miršta, apkabinus marčią. Baduoju labai, badu mirštu. Troškuliu mirti. Visi mirė juokais, pamatę tą mergą vyru apsirengus. Nors mir̃k juokais. Mir̃k juoku su tais vaikais. Kai Gervazas juką virė, kas pamatė, juoku mirė. Visi mìrė iš juoko. Jis moka prikrėsti juokų, nors ir mirk besijuokdamas.
dėl skatìko (ant ceñto) mir̃ti būti labai šykščiam: Dėl skatìko jis mìršta – per šalį iš jo nieko negausi. Jis ant cento miršta.
apmir̃ti, apmìršta, àpmirė;

1. pasidaryti beveik negyvam, pusiau mirusiam: Keletą nedėlių pasirgusi, apmirė ir parbuvo mažne negyva keturias dienas. Boba kap žudėj [o] žiedą an piršto, tai ir àpmirė mergelė. Bitė žiemą neapmiršta. | Javų grūdas, žemėn pasėtas, apmiršta ir pūsta. Iš žaizdų su sutriuškintais audiniais pašalinti apmirusias dalis. Pagavom barsiuką, pririšam kieme už lenciūgo, vaikščioja kaip apmiręs (nelinksmas) . Salė dar pustuščia, publika kaip apmirusi (lėtai) renkasi.

2. po truputį išmirti: Seniejai čia pernai labai àpmirė. Àpmirė čia daug žmonių. Labai apimirė iš senesnių ir iš jaunesnių, dabar visi jauni.

3. nustoti gyventi: Tik mislini, kad apsimirtái greičiau.

4. būti ištiktam epilepsijos priepuolio: Mergytė apmirusi ėmė tampytis, narelius sukioti, laužyti. Antryt àpmirė ir vėl už mėnesio àpmirė. Kai apmìršta, razplėšt marškiniai ir numest. Anas in savaitės dukart apmìršta nuomariu. netekti sąmonės, apalpti: Dabar jis pamislijo, kad ji iš to džiaugsmo apmirė. Tad motinos rankas laužė, plaukus plėšdamos ir apmirdamos.

5. netekti jautrumo, nutirpti. Mano koja buvo apmìrusi. Liežuvis pusiau apmirė trokšdamas.

6. pasidaryti nejudriam, sustingti ko nors paveiktam, patekus į tam tikrą būseną: Jis prišliaužė prie skardžio krašto ir apmirė, pasigėrėjimo pagautas. Kai pasakiau apie jo darbus, tai iš baimės àpmirė. Pamatę tokius baisius liežuvius, visi apmirė. Išmintingiejai broliai apmirė, nes žinojo, kad bėda bus ne durniui, ale aniems. Àpmiriau mirtinai, pamačiusi žvakelę pri užpakalio. Į darželį įeidama, ant rūtelių apmirdama: Ai, rūtelės žaliosios, linksma buvau, kaip sėjau. Piršlio balsą išgirdusi, ant rūtelių apmirusi. Norėjo surikti, tačiau balsas apmirė krūtinėje.

7. pasidaryti ramiam, tyliam: Ponas Anupras, nepasiekęs tikslo, prityręs daugel smūgių, galų gale apmirė savo skausme. Apmirusį miestą sudrebino baisus sprogimas, ir pro klevus į dangų pakilo juodų dūmų stulpas. Per fabriko kiemą nuūžė vėjas ir apmirė griuvėsiuose.

8. nustoti gyvai, veikliai reikštis: Mieste visiškai apmirė kultūrinis gyvenimas. Krizės metu kur kas daugiau nusmuko žemės ūkio ir pramonės gamyba, apmirė prekybos apyvarta. Draugijos gyvenimas turėjo apmirti. Laki Mortos vaizduotė apmirė.

9. būti mirštančio vilkėtam, gulėtam: Apmìrusio drabužių nenoria imti. Rakaliams atiduoda tus marškinius àpmirtus. Àpmirtos drobulės. Àpmirtą lovą visumet liuob išplaus.

10. mirštant nuslėpti, nepasakyti, kur padėta (pinigai): Mirė senis ir piningus apmirė: kas beras nežinodamas, kur senis paslėpė. Mirdamas nė pačiai piningų nepaliko, bet apmirtiejai piningai pasirodė sapnė [je].

11. labai atsidėti: Ans apmiręs (stipriai) laiko. Lyg apsimir̃damas (mėšlungiškai) ką nutverti.
blùsos àpmirė. Išgirdus lauke šaudant, iš baimės visos blùsos àpmirė. Ir jaučiu, kad visos mano blusos apmirė.
širdìs àpmirė pasidarė baisu: Širdis jai apmirė, pakinkas pakirto, ėmė mušt į galvą kraujas. Mano širdis kap mirte apmirė. Aš susišukavau plaukus ir apmirusia širdimi atidariau pirkios duris. Sprogus netoli sviediniui, iš baimės širdis apmirė.
širdìs kraujù àpmirė pasidarė labai gaila: Širdis krauju apmirusi, rūteles atminusi.
atmir̃ti, atmìršta, àtmirė (oтмepeть). išmirti. Pavasarį bitės àtmirė.
įmir̃ti, įmìršta, į̃mirė.

1. netekti gyvybės, mirti (įlindus kur): Jei supelėjusį vašką bei įmirusių bičių randat, tai pjaukiat jus laukan. Bitys įmirusius perus paliekti, ir avilyj didelė smarvė atsiranda. Įmirė rauplės, t. y. nykti pradės. Šįmet javai visai nenoria kultis – įmìrę (ne visai subrendę grūdai varpose įstrigę) .

2. numirti (artimiesiems nepatogiu laiku): Jam per tą bankietą ir įmir̃s kas nors. Kad bent neįmirtų tokiūse speigūse. Mun kaip tik tumet buvo įmìręs vaikas. Įmirė subato [je],
laidoti reiks panedėlė [je]. Gal įsimir̃ti į tas dienas.

3. pasidaryti beveik mirusiam: Aš jau buvau į pusę įmiręs (pusiau numiręs) .

4. įsigilinti, labai atsidėti: Nė akių nepakeldama nuo darbo, dirbau įmirusi. Apstoję kažin kokį raštą, pakabintą ant sienos, ir įsimirę skaito. Ir juodu lošia. Tiesiog mirte įsimirę. Vaikas įsimiręs žaidžia su savo mediniais žirgiukais. Buvo įsimirusi į darbą ir neišgirdo lengvų įeinančiosios žingsnių.

5. ilgai būti, nesiliauti, įsityžti: Įsimirė drėgni, vėsūs vakarų vėjai.
išmir̃ti, išmìršta, ìšmirė.

1. netekti gyvybės, nustoti gyventi (visiems ar didelei daliai): Vieni pakelėse išmirė, kiti parnešė ligą į kiemus. Kožna svieto eilia išmiršta, bet tuo metu kita eilia užauga. Juoduoju maru teišmirs, kas nori mum laisvę atimt! Augino jisai savo brolio dukterį, vardu Estera, kurios tėvai išmirę buvo. Per šituos kelis metus jų daug ìšmirė. Blogiejai teišmìršta, geriejai tepasiliekta. Jos vaikai išmìrę senatve. Kad tie žmonės išmirtų išmirtų, mums dirvonus paliktų paliktų. Toks aulys pavasario šalčiūse turia išmirti be pagalbos. Pusė tranų išmìrę. Ir išmirė visokia banda egipciokų. | Nuimant virkščias ne kaip liuobama yra, pavasarį, kad atkas šaknis, randa visas išmirusias. Ar leisit žolėms išmir̃ti (išnykti) ? Karšta, daržas antai išmiręs (nuvytęs, išglebęs) . Šventą dieną visas kaimas atrodė lyg išmìręs. Visas sodžius buvo kaip išmiręs. Išsìmirė visi seniejai, ir gana.

2. pasidaryti ramiam, tyliam: Išmìrę (užmigę) visi pasieniais, iškritę. Išmìrę (tylūs, tušti) namai be jokio garso stovėjo abipus gatvės.
paišmir̃ti. visiems mirti: Diedas ir bočia mokėjo lietuviškai, ale paišmirė visi. Nėra – jau paìšmirė.
numir̃ti, numìršta, nùmirė

1. nustoti gyventi, netekti gyvybės: Kovoti ir numirt už liaudį tų teisių nieks negal atimt. Kad žmogus ir numiršta, darbai gyvena. Sugrįžęs gimtinėn šalin, neradau senio Vainoriaus: jo numirta praeitą rudenį. Sako, septynias aštuonias dešimtis sugyvenęs, baika, kad ir nùmirė. Kožnas, kuriam tiktai įkirto, numirti turėjo iš didžių sopulių. Ar gyvas Bartuška? – Gyvas, kad negirdėt numìrusio. Jūs tėvas čia numirė. Brakšt ir numirė. Nùmirė šeši ar septyni. Smerčiu numirsi. Gumbu numirė. Nelaiko čia tep baisiai žmogų, kad jau badu numir̃tų. Jei aš tavęs negausiu, rūpesteliais numirsiu. Velug būčiau numirusi, ne kad jauna tekėjusi. Oi gegute, gegutėle, kiek man metų (reikės laukti) lig užaugant, lig numirštant? Nukris lapeliai – užaugs ir kiti, numirs močiutė – jau nebus kitos. Kaip numirsiu, amžių gyvenęs, palaidokiat. Koja šalta šalta kai numirusi ir taip dilga. Numirėliai keliasi iš numirusių. Trečią dieną iš nuomirusiųjų kėlėsi. Iš tę ateis sūdytų gyvų ir nuomirusių. Ar nebuvo kapų Egipte, idant mus nuvestumbei, jeib pustynėje numirtumbim? Numiręjie savuosius numirėlius pakas. Jei galvijas (žvėris) numiršta, kurio valgyti valna yra. Varlės numirė namuosu, dvaruosu ir ant lauko. | Badu numirusius perus galima pažinti. Jei grūdas kviečio, impuolęs žemėn, nenumirs, jis patis liektis. Šaltuos miškuos numirę lapai šlama. Gipsas. pražudo. ypatybę rišimo akmenių, dėl to toks gipsas vadinasi numirusiu. Buvo jau numiręs ir uodegą išniręs. Nenumirę tie vagiai ir šiandie (vis dar yra vagių) . Žmogus ir numiršti besimokydamas. Dėl vienos ligos nenumirsi. Kai numiršta, tai visi geri. Lokys numirė, mesk ir trimitus. Numirė meška, atliko dūdos. Numirsi – nenusineši. Kur gyveni, te namai, kur numirsì, te kapai. Ką numirę valgysim? Ir numirsme – laiko neturėsme. Nebus čėso ir numirt. Ar žmona nùmirė, ar pirtis sudegė – vienas ir tas pats. Kad aš i numirsiù, tavos duobės neužgulsiu. Jaunas gali numirtie, o senas turi numirtie. Atsiminė numìręs persti. Ale ir balsas jo – iš numìrusių prikeltų. Kas tau, kad tu kap iš numirusių prisikėlęs?
numirtinaĩ. Abimelechas buvo perleistu (nubaustas) numirtinai (myriop) . Vargo ilgus metus, kol nūsìmirė. Jis vargšas greit nusimirė peršalęs. Vaičaitis jaunas nusìmirė vyras. Gainiojos, gainiojos panas visą amžių ir benusimirė. Nors nusimir̃s šiltai (gyvendamas šilumoje) . Šešis vaikus paauginau, vyras nūsìmirė. Ir atsitiesė numiręsis, ir pradėjo kalbėti. Numirkis ar išeikis – būsi geras.

2. turėti epilepsijos priepuolius.

3. pasidaryti nejudriam, sustingti (iš išgąsčio, baimės): Numiriau mirte iš to išgąsčio.

4. netekti jėgų, leipti (stipriai paveiktam kokio jausmo): Teta vos nenumirė iš gėdos ir apmaudo. Mes ko nenùmirėm juoku. Aš ko nenùmiriau juokais.

5. išnykti, nebeegzistuoti: Ak, tu saule, mano saule, amžiais nepasiekiamoji! Kam užkūrei jauną sielą nenumirštamais troškimais? Nors viskas į dulkes smulkiausias pavirs, daina niekados nenumirs. nustoti reikštis, netekti veiklumo: Pasirodykite dar esą tautiškai nenumirę. Tikėjimas be meilės numiręs yra. tapti nereikšmingam, visiškai neberūpėti kam: Kiti jai jau numirę (kaip ir numirę, neberūpi, dėl kitų jai galvos nebeskauda). Turiam numirti griekams arba liauties griešyti. Griekui ir svietui numirę. Save paniekinęs, pats sau nusimiršta. Aš nusimirčia geiduliamus.

6. mirštant neatiduoti: Numirė karvę jis munie.
blùsos nùmirė (nusìmirė) . I blùsos nùmirė, kai pamačiau ateinant vokietį. Man ant pečiaus blùsos nusìmirė.
panumir̃ti, papanumir̃ti. visiems numirti: Vaikų turėj [o],
tik anys panuej [o] svietan ir panùmirė. Ma [no] tėvelis ir motutė panumìrę. Jau seni papanùmirė.
pamir̃ti, pamìršta, pàmirė.

1. nustoti gyventi, mirti: Nemaž pàmirė žmonių. Mano vyras seniai pàmirė. Kap pamir̃s seni, kur ji dėsis? Tiek suvalgei, dabar pamirsì. Kap motulė pàmirė, likau sirata. Nuo aguonų gali pamirt. Laiko nedarinksim pamir̃t. Aš keturis (ketverius) metus turėjau, kai tėvas pàmirė. Da tris dienas nepàmirė. Kad mirtai, tai ir pamirtái. Būt čia visi badais pamirę. Pamirė vėžiu. Ot Rumokų kalvis, toks vyras, pàmirė, ir gana. Mano žmona pamirė, palikdama tris mažus vaikučius. Ligūsta buvo ir pàmirė. Ans gal čia pat, jums beveizint, pamir̃ti. Žmonių. daug pamirė. Už visus prašome, kurie pamirę est tarp mūsų. Ir sako tuos pamirusius dėl to badu. Ir kaip pamirė Bela, tapo karaliumi jo vietoje Jobab sūnus Sešah. | Iš tiesos sakau jums: jei kviečių grūdelis, puolęs į žemę, nepamirs – viens pasiliks, bet jei pamirs, daug vaisių atneš. Boba pamirė ar pirtis sudegė – tai vis tiek. Pasimirusio apraudojimas. Stalius iš gėdos ar iš išgąsčio, nusiminęs, kad tiek privirė košės, netrukus pasimirė. Kad tėvas nebūtų taip greit pasimiręs, javus atsėjus, jau, rasi, būtų buvusios vestuvės. Ji pasimirė nuo širdies ligos. Pasìmirė iš piršto. Keturi (ketveri) metai, kaip vyras pasìmirė. Pradėjo sirgti, sirgti, ir pasìmirės. O tu, mano sūneli, ko tu pasìmirei? Daug jų šita liga ir pasimiršta. Pasimirė kun. Miežinis, pasimirė ir jo žodynas.

2. netekti jėgų, nuleipti (stipriai reiškiant kokį nors jausmą): Gali juokais pamirt. Net pamirė visi iš juoko.

3. pasidaryti nejautriam, apmirti: Ranka buvo ganc (visai) pamìrusi. Paliko pirštas pamiręs nu peršalimo. sustingti: Gyslose pamirė kraujas.

4. nustoti egzistuoti kam, tapti nereikšmingam, neberūpėti kam: Kap tas sakė, buvo mum viskas pamirę (buvome viskam abejingi) . Jūs pamirę este. įstatymams svieto. Jie pamiršta svietui bei griekams.

5. būti kiek padžiūvusiam. Šieną jau galiam krauti į kupsčius: nors dar biškį drėgnas, bet jau pamiręs. Šienas neges, pamìręs yr. Žolė yr pamìrusi, negal dar vežti.

6. pašilti iki drungnumo. Karvė nora, kad būtų pamiręs vanduo, t. y. nė šaltas, nė šiltas.
papamir̃ti. visiems išmirti: Praeitinį pavasarį papàmirė abudu. Mūs gi kieme visi sẽniai papamìrę.
pérmirti. labai nusilpti, perkarti: Vaikai badu permirę, nuogi, apdriskę.
primir̃ti, primìršta, prìmirė

1. išmirti: Kiek šeimų yra primìrusių – visos lig vieno.

2. netekti jėgų, nuleipti (stipriai reiškiant kokį jausmą): Gal juokais primirti.

3. mirštant palikti kam savo turtą: Paprastai jie tenkinasi laivais ir valtimis, kuriuos jiems primiršta jų tėvai. Jis bus pirmasis Šalteikių stalas: viena karta jį primirė kitai, ir taip per eilių eiles iki Karaliaus šeimos. Primirk manie tavą turtą.

4. atitekti (mirus savininkui): O jeigu jai primiršta po vyro ketvirta namo dalis?! Jo lobis visas tau primirs.

5. prisirišti, priprasti prie ko, atsidėti kam: Primiręs pri to darbo esi. Ans pri munęs visus metus prisimiręs buvo. Jonis prisimiręs pas mumis ir testova. Ans į tą kiną primìręs [is].
užmir̃ti, užmìršta, ùžmirė

1. numirti, netekti gyvybės: Ùžmirė visi [sẽniai]. Jo sūnėnas jau užmirė.

2. apmirti, pasidaryti pusiau mirusiam: Ažumirštu badu. Rudenį musės užmìršta, pavasarį atsigynas vėl. Persigandę, kaip užmirę stovėjo vietoje. Tryliką mėnesių kaip užmirus (persigandusi, apstulbusi) vaikščiojau. | Užmir̃s (užbadės) pas juos bernas. Taipogi ir tikėjimas, jeigu neturėtų darbų, užmiręs yra pats savyje. Nieko nebegavau iš tėvynės (tėvų namų), viskas ùžmirė. būti paralyžiuotam: Dešinioji pusė mažumą užmirusi.

3. neišaugusiam sunykti, neprasikalti, neprasiskleisti: Užmìręs kiaušis. Visus gerai vertė, tik vienas ùžmirė neprasikalęs. Vienas tik neverstas, o kitas užùmirė kiaušiny. Tuosyk beveik visi kiaušiniai buvo užmìrę. Šešius perėjo kiaušinius, vienas ùžmirė. Varpos viršūnės grūdai būna užmìrę. Visi žiedukai užmirė (nepražydo) .

4. apalpti.

5. nustoti jautrumo, nutirpti: Nors kojos raudonos, užmirusios nuo šalčio – reikia kentėti. Mun pirštai užmirė besemant bulbes. Koja, ranka užmirė, nejuntu aš nieko. Reikėjo sėdėti net dvi valandas, ir dugnas (sėdynė) ùžmirė. Pirštą tverdamas neužveržk tvarto (tvarsčio), kad pirštas neužmir̃tų. Kaip ir ažumirė dantys, maž nebesopės. Šiltu mėtų skystimu galima plauti užmirusias žaizdas. pasidaryti nejudriam, sustingti (iš baimės): Ažùmiriau prosta aš iš stroko.

6. būti nejudriam, neenergingam: Jis pas svetimus augo, užtat ir toks užmìręs. Jau iš seniai ji tokia buvo užmìrusi. | Ažmìręs visas kraštas. Be rajono Kuršėnai su visu užmìrę.

7. išnykti nepasireiškus: Ar tai viskas užmirs vien svajonių sapne? Ar skundas užmirs jam be žado? Ar atbalsio jokio neras sopuliai? Atrodė, kad sugebėjimas greit spręsti visiškai užmirė jo dvasioje. Jo balsas staiga užmirė.

8. mirštant nepasakyti, kur padėta (pinigai): Užmirė ana pinigus, t. y. neparodė, kur ana dėjo. Pradėjo kalbėti, kad jų tėvas turėjo daug piningų, bet anus užmirė. Ùžmirė tėvas pinigus, ir nerandam. | Kad ponaitis būtai nepriminęs, tai būčia jau visas dainas ažmirus.

9. neatiduoti, negrąžinti prieš mirtį: Ans užmirė skolą, t. y. neatidavęs mirė.

10. būnant mirštančio ar mirusiojo aplinkoje prarasti gyvybingumą. Nabašnyko neleidžia vežt per laukus – laukai užmiršta. atimti gyvybingumą. Prieš smertį išneškit svogūnus, česnakus, jurgines, daržovių ir žolynų sėklas, ba mirštant užmirs. Pieno. neseka [ligoniui] nei duot, nei parduot, ba jei mirs, tai ir pieną užmirs. turėti sąlytį su mirusiuoju: Ta troba jau ùžmirė; da nėkas jo [je] nebuvo miręs.

11. labai ko geisti: Jis užmìręs ant pinigų (labai šykštus) . Ans už kapeiką yr užmìręs. Ji yra užmìrusi už kožną kapeiką.
blùsos ùžmirė. Kad persigandau, net blùsos ažùmirė.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mir̃ti, </b>mìršta (mìra), mìrė. <br/>1. <span class="explanation">netekti gyvybės, nustoti gyventi: </span> Aš nenoriu mirti, nei žemelėj pūti, – aš gyventi trokštu su tavim drauge. Mirė žmonys, it lapas rudenį krito. Sunku mirti be vilties, savo gyvenimo tikslo nepasiekus. Kad neleisi tą dukrelę, tai aš mirsiu šiuos meteliuos. Aš mirštu be vaikų. Dar nèmirė, dar gyslos dreba kakle. Senelė gyniojos nemirsianti. Karmušė [je] mirsiu ir būsiu minėjamas kaip tikras kareivis. Taip gražus tas Nemunas, kad ir mirti jame būtų smagu. Kam nemir̃tina, tas nemir̃s. Jis visiškai nežinojo, kad dėdė jau miręs. Ligonis jau buvo miręs, kai mes nuėjom. Visi suprato ją mir̃siančią. Motyna mìrusyt po Kalėdų. Kas keiktų tėvą ar motiną, mirte tenumirštie. Ans mirte numiręs jau. Mirusysis tuojau kėlės ir sakė anam. Mìrė šimto dešimts metų. Geriau būtų, kad mirtáu. Jau, rodos, kad ir šiandie mir̃čia. Kad jis mirdamas mirtų arba gydamas gytų. Kur anas tau mirs: jo da ir su kūle neužmuši <span class="explanation"> (dar stiprus) </span>. Nebereiks kitą kartą mir̃ti. Ar dabar mir̃t, ar kitąsyk, tai ko čia skubėt. Kai užmuša, mir̃t nereik. Mirsi, o darbų vis nepabaigsi. Svietelis mir̃s kap musios. Jis pats dvesiojo badu kone bemirdams. Sunkios dienos atėję, žmonės badu mirę, samanas duonon kepę, žieves sriubon virę. Ne liga jį, vaikeli, į kapus nuvarė: jis senatve mirė tenai. Senumu mirė. Vaikas kaklu mirė. Tas mokytojas iš kojos mirė. Žvirblis čirškia žiemą: mirsiù, mirsiù. Gyvuliai nemiršta, jie gaišta. Bet jei bitinas miršta, tai visa jo šeimyna išgaišta. Bitės mìršta, jei maisto neturi. Miršta jaunas. ir senas. Kentė nesuskaitomus apikalbius. net ik mirštąs. Tačiau visiemus bus mirti. Jūs iš jo nevalgykiat, nei jo dasilytėkiat, jeib numirtumbit. Da kojos šiltos, da nemirsì. Jei nebūtų miręs, būt gyvenęs. Verk [ia] kai motinos mirusios. Visokius darbus reikia mokėt, ale mir̃t nereikia mokėt. Jaunas galia mirti, senas tura. Jei mir̃si, nėkas neatpirks, jei nemir̃si – nėkas neprispirs. Jei nori būt geras, tai mirk, jei blogas, tai ženykis. Apie mirusį arba gera kalbėk, arba viską nutylėk. Žmogus ir miršta, ir mokos. Tas jau yr miręs ir uodegą išniręs. Kaip mirei, teip mirei, bile gyvas parėjai. Be tvarkos gyvensi, be laiko mir̃si. Jis kad ir mir̃tų šnapse <span class="explanation"> (įpratęs gerti netveria negirtavęs) </span>. Velyčiaus miręs, nekaip gyvas buvęs. Miręs kad ir veiza, nėko nemato. Rygo [je] gyventi, Vilniu [je] mir̃ti. A žmona mirė, a pirtis sudegė <span class="explanation"> (tas pats) </span>. Tėvas miršta – stogai nuplyšta, motina miršta – vaikai išsklysta. Mirė meška, mesk ir dūdas. Žiūrėsiu, nuo ko mir̃si. Mirk ir atsikelk <span class="explanation"> (ką nori daryk), </span> bet medę išvežti gausi. Kad ir mirsiu <span class="explanation"> (jokiu būdu, niekaip), </span> nedovanosiu. Mirsiu – neužmiršiu. Negal beįpūsti, jei nori – mirk. Į susirinkimą – mir̃k <span class="explanation"> (daryk ką nori) </span> neateina tėvas. O kelties ir eiti nora mirdamà <span class="explanation"> (labai, be galo) </span>. Tas vargonykas mìręs <span class="explanation"> (tikras, nuostabus) </span> daininykas. <br/><b>mirštančiaĩ</b>. <span class="explanation">labai: </span> Mirštančiaĩ reik piningų. <br/><b>mirtinaĩ</b>. Numirė mirtinaĩ tie razbaininkai [iš baimės]. Tu viens žinai, kada užmigsu mirtinai <span class="explanation"> (mirsiu), </span> kada į duobę žengsu. Mir̃tų ne vienas, ale mìrštasi ne taip greit. A taip, a taip mir̃sias – ko čia kentėti nerūkius. <br/>2. <span class="explanation">būti prie mirties, merdėti: </span> Ka kokį gyvolį pjauna, nereik gailėties – ilgai mìršta. Riūkia mir̃damas vyras, t. y. mìrštantis. Mirštantį išvežė anksti rytą, ėmus dienoti. Mirštantysis pabučiavo mano motinai ranką, pasišaukė savo verkiančią žmoną ir skubėdamas pradėjo sakyti jai, kam esąs skolingas jis, kas – jam. Jau Juras bemiršta. Tokie blynai mirštančiam galima valgyt <span class="explanation"> (labai gardūs), </span> o tu nevalgai. Paėmė žvirblelį jau mirštantį. | Daržely gėlės paskutinės jau miršta prieglobsty šalnos. Miršta javas pradalgėse. <br/>3. <span class="explanation">būti ištiktam epilepsijos priepuolio, netekti sąmonės, alpti, apmirti: </span> Nuomariu miršta. Mìrė, mìrė <span class="explanation"> (sirgo nuomariu) </span> kokius metus, ale po tam párejo. Pasiutus senoji buvo: jeigu jai kas nors nepatiko, tai ji rėkė, gulė, mìrė. <br/>4. <span class="explanation">netekti jautrumo, tirpti: </span> Per tus šalčius nebgalėjo karvių pamilžti, rankos mìršta. <br/>5. <span class="explanation">nustoti egzistuoti, pranykti: </span> Sukurtas vaizdingas posakis jau nebemiršta. Žodžiai mirė jai ant lūpų. Jeigu ir taip, vis tiek jis mano širdyje jau miręs <span class="explanation"> (man neberūpi, manęs nejaudina) </span>. | Griekui miręs, gyvas išliksi. Nusidėjimui mirėme. <span class="explanation">pamažu nykti, irti: </span> Valstybė ne panaikinama, ji miršta. Mes gyvename tokį laikotarpį, kai, mums matant, miršta senasis pasaulis. Imperialistinis kapitalizmas yra mirštantis kapitalizmas. <br/>6. <span class="explanation">dingti, žūti: </span> Vos tik atėjo kareiviai, tuojau mirė skustuvas, o toks buvo geras! Padavė piningus – tie jau mìrę <span class="explanation"> (bus praleisti, išeikvoti) </span>. <br/>7. <span class="explanation">būti labai apimtam stipraus noro, jausmo, pojūčio, netverti: </span> Mìršta saldimo, o paskiau kirminai sukilna. Ana vaiką pamatė – mìršta. Jau, sakau, musint, apsikrausi lig jauna vaikais. Aš mìrštu žemėn. kaip ans pradeda kalbėt. Net miršta iš piktybos. Gal ne vieno motušėlė keikia dalią karčią! Keikia dalią – skausmu miršta, apkabinus marčią. Baduoju labai, badu mirštu. Troškuliu mirti. Visi mirė juokais, pamatę tą mergą vyru apsirengus. Nors mir̃k juokais. Mir̃k juoku su tais vaikais. Kai Gervazas juką virė, kas pamatė, juoku mirė. Visi mìrė iš juoko. Jis moka prikrėsti juokų, nors ir mirk besijuokdamas. <br/><b> dėl skatìko (ant ceñto) mir̃ti</b> <span class="explanation">būti labai šykščiam: </span> Dėl skatìko jis mìršta – per šalį iš jo nieko negausi. Jis ant cento miršta. <br/><b>apmir̃ti, </b>apmìršta, àpmirė; <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti beveik negyvam, pusiau mirusiam: </span> Keletą nedėlių pasirgusi, apmirė ir parbuvo mažne negyva keturias dienas. Boba kap žudėj [o] žiedą an piršto, tai ir àpmirė mergelė. Bitė žiemą neapmiršta. | Javų grūdas, žemėn pasėtas, apmiršta ir pūsta. Iš žaizdų su sutriuškintais audiniais pašalinti apmirusias dalis. Pagavom barsiuką, pririšam kieme už lenciūgo, vaikščioja kaip apmiręs <span class="explanation"> (nelinksmas) </span>. Salė dar pustuščia, publika kaip apmirusi <span class="explanation"> (lėtai) </span> renkasi. <br/>2. <span class="explanation">po truputį išmirti: </span> Seniejai čia pernai labai àpmirė. Àpmirė čia daug žmonių. Labai apimirė iš senesnių ir iš jaunesnių, dabar visi jauni. <br/>3. <span class="explanation">nustoti gyventi: </span> Tik mislini, kad apsimirtái greičiau. <br/>4. <span class="explanation">būti ištiktam epilepsijos priepuolio: </span> Mergytė apmirusi ėmė tampytis, narelius sukioti, laužyti. Antryt àpmirė ir vėl už mėnesio àpmirė. Kai apmìršta, razplėšt marškiniai ir numest. Anas in savaitės dukart apmìršta nuomariu. <span class="explanation">netekti sąmonės, apalpti: </span> Dabar jis pamislijo, kad ji iš to džiaugsmo apmirė. Tad motinos rankas laužė, plaukus plėšdamos ir apmirdamos. <br/>5. <span class="explanation">netekti jautrumo, nutirpti</span>. Mano koja buvo apmìrusi. Liežuvis pusiau apmirė trokšdamas. <br/>6. <span class="explanation">pasidaryti nejudriam, sustingti ko nors paveiktam, patekus į tam tikrą būseną: </span> Jis prišliaužė prie skardžio krašto ir apmirė, pasigėrėjimo pagautas. Kai pasakiau apie jo darbus, tai iš baimės àpmirė. Pamatę tokius baisius liežuvius, visi apmirė. Išmintingiejai broliai apmirė, nes žinojo, kad bėda bus ne durniui, ale aniems. Àpmiriau mirtinai, pamačiusi žvakelę pri užpakalio. Į darželį įeidama, ant rūtelių apmirdama: Ai, rūtelės žaliosios, linksma buvau, kaip sėjau. Piršlio balsą išgirdusi, ant rūtelių apmirusi. Norėjo surikti, tačiau balsas apmirė krūtinėje. <br/>7. <span class="explanation">pasidaryti ramiam, tyliam: </span> </span> Ponas Anupras, nepasiekęs tikslo, prityręs daugel smūgių, galų gale apmirė savo skausme. Apmirusį miestą sudrebino baisus sprogimas, ir pro klevus į dangų pakilo juodų dūmų stulpas. Per fabriko kiemą nuūžė vėjas ir apmirė griuvėsiuose. <br/>8. <span class="explanation">nustoti gyvai, veikliai reikštis: </span> Mieste visiškai apmirė kultūrinis gyvenimas. Krizės metu kur kas daugiau nusmuko žemės ūkio ir pramonės gamyba, apmirė prekybos apyvarta. Draugijos gyvenimas turėjo apmirti. Laki Mortos vaizduotė apmirė. <br/>9. <span class="explanation">būti mirštančio vilkėtam, gulėtam: </span> Apmìrusio drabužių nenoria imti. Rakaliams atiduoda tus marškinius àpmirtus. Àpmirtos drobulės. Àpmirtą lovą visumet liuob išplaus. <br/>10. <span class="explanation">mirštant nuslėpti, nepasakyti, kur padėta (pinigai): </span> Mirė senis ir piningus apmirė: kas beras nežinodamas, kur senis paslėpė. Mirdamas nė pačiai piningų nepaliko, bet apmirtiejai piningai pasirodė sapnė [je]. <br/>11. <span class="explanation">labai atsidėti: </span> Ans apmiręs <span class="explanation"> (stipriai) </span> laiko. Lyg apsimir̃damas <span class="explanation"> (mėšlungiškai) </span> ką nutverti. <br/><b> blùsos àpmirė</b>. Išgirdus lauke šaudant, iš baimės visos blùsos àpmirė. Ir jaučiu, kad visos mano blusos apmirė. <br/><b>širdìs àpmirė</b> <span class="explanation">pasidarė baisu: </span> Širdis jai apmirė, pakinkas pakirto, ėmė mušt į galvą kraujas. Mano širdis kap mirte apmirė. Aš susišukavau plaukus ir apmirusia širdimi atidariau pirkios duris. Sprogus netoli sviediniui, iš baimės širdis apmirė. <br/><b>širdìs kraujù àpmirė</b> <span class="explanation">pasidarė labai gaila: </span> Širdis krauju apmirusi, rūteles atminusi. <br/><b>atmir̃ti, </b>atmìršta, àtmirė (oтмepeть). <span class="explanation">išmirti</span>. Pavasarį bitės àtmirė. <br/><b>įmir̃ti, </b>įmìršta, į̃mirė. <br/>1. <span class="explanation">netekti gyvybės, mirti (įlindus kur): </span> Jei supelėjusį vašką bei įmirusių bičių randat, tai pjaukiat jus laukan. Bitys įmirusius perus paliekti, ir avilyj didelė smarvė atsiranda. Įmirė rauplės, t. y. nykti pradės. Šįmet javai visai nenoria kultis – įmìrę <span class="explanation"> (ne visai subrendę grūdai varpose įstrigę) </span>. <br/>2. <span class="explanation">numirti (artimiesiems nepatogiu laiku): </span> Jam per tą bankietą ir įmir̃s kas nors. Kad bent neįmirtų tokiūse speigūse. Mun kaip tik tumet buvo įmìręs vaikas. Įmirė subato [je], laidoti reiks panedėlė [je]. Gal įsimir̃ti į tas dienas. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti beveik mirusiam: </span> Aš jau buvau į pusę įmiręs <span class="explanation"> (pusiau numiręs) </span>. <br/>4. <span class="explanation">įsigilinti, labai atsidėti: </span> Nė akių nepakeldama nuo darbo, dirbau įmirusi. Apstoję kažin kokį raštą, pakabintą ant sienos, ir įsimirę skaito. Ir juodu lošia. Tiesiog mirte įsimirę. Vaikas įsimiręs žaidžia su savo mediniais žirgiukais. Buvo įsimirusi į darbą ir neišgirdo lengvų įeinančiosios žingsnių. <br/>5. <span class="explanation">ilgai būti, nesiliauti, įsityžti: </span> Įsimirė drėgni, vėsūs vakarų vėjai. <br/><b>išmir̃ti, </b>išmìršta, ìšmirė. <br/>1. <span class="explanation">netekti gyvybės, nustoti gyventi (visiems ar didelei daliai): </span> Vieni pakelėse išmirė, kiti parnešė ligą į kiemus. Kožna svieto eilia išmiršta, bet tuo metu kita eilia užauga. Juoduoju maru teišmirs, kas nori mum laisvę atimt! Augino jisai savo brolio dukterį, vardu Estera, kurios tėvai išmirę buvo. Per šituos kelis metus jų daug ìšmirė. Blogiejai teišmìršta, geriejai tepasiliekta. Jos vaikai išmìrę senatve. Kad tie žmonės išmirtų išmirtų, mums dirvonus paliktų paliktų. Toks aulys pavasario šalčiūse turia išmirti be pagalbos. Pusė tranų išmìrę. Ir išmirė visokia banda egipciokų. | Nuimant virkščias ne kaip liuobama yra, pavasarį, kad atkas šaknis, randa visas išmirusias. Ar leisit žolėms išmir̃ti <span class="explanation"> (išnykti) </span> ? Karšta, daržas antai išmiręs <span class="explanation"> (nuvytęs, išglebęs) </span>. Šventą dieną visas kaimas atrodė lyg išmìręs. Visas sodžius buvo kaip išmiręs. Išsìmirė visi seniejai, ir gana. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti ramiam, tyliam: </span> </span> Išmìrę <span class="explanation"> (užmigę) </span> visi pasieniais, iškritę. Išmìrę <span class="explanation"> (tylūs, tušti) </span> namai be jokio garso stovėjo abipus gatvės. <br/><b>paišmir̃ti</b>. <span class="explanation">visiems mirti: </span> Diedas ir bočia mokėjo lietuviškai, ale paišmirė visi. Nėra – jau paìšmirė. <br/><b>numir̃ti, </b>numìršta, nùmirė<br/>1. <span class="explanation">nustoti gyventi, netekti gyvybės: </span> Kovoti ir numirt už liaudį tų teisių nieks negal atimt. Kad žmogus ir numiršta, darbai gyvena. Sugrįžęs gimtinėn šalin, neradau senio Vainoriaus: jo numirta praeitą rudenį. Sako, septynias aštuonias dešimtis sugyvenęs, baika, kad ir nùmirė. Kožnas, kuriam tiktai įkirto, numirti turėjo iš didžių sopulių. Ar gyvas Bartuška? – Gyvas, kad negirdėt numìrusio. Jūs tėvas čia numirė. Brakšt ir numirė. Nùmirė šeši ar septyni. Smerčiu numirsi. Gumbu numirė. Nelaiko čia tep baisiai žmogų, kad jau badu numir̃tų. Jei aš tavęs negausiu, rūpesteliais numirsiu. Velug būčiau numirusi, ne kad jauna tekėjusi. Oi gegute, gegutėle, kiek man metų (reikės laukti) lig užaugant, lig numirštant? Nukris lapeliai – užaugs ir kiti, numirs močiutė – jau nebus kitos. Kaip numirsiu, amžių gyvenęs, palaidokiat. Koja šalta šalta kai numirusi ir taip dilga. Numirėliai keliasi iš numirusių. Trečią dieną iš nuomirusiųjų kėlėsi. Iš tę ateis sūdytų gyvų ir nuomirusių. Ar nebuvo kapų Egipte, idant mus nuvestumbei, jeib pustynėje numirtumbim? Numiręjie savuosius numirėlius pakas. Jei galvijas (žvėris) numiršta, kurio valgyti valna yra. Varlės numirė namuosu, dvaruosu ir ant lauko. | Badu numirusius perus galima pažinti. Jei grūdas kviečio, impuolęs žemėn, nenumirs, jis patis liektis. Šaltuos miškuos numirę lapai šlama. Gipsas. pražudo. ypatybę rišimo akmenių, dėl to toks gipsas vadinasi numirusiu. Buvo jau numiręs ir uodegą išniręs. Nenumirę tie vagiai ir šiandie <span class="explanation"> (vis dar yra vagių) </span>. Žmogus ir numiršti besimokydamas. Dėl vienos ligos nenumirsi. Kai numiršta, tai visi geri. Lokys numirė, mesk ir trimitus. Numirė meška, atliko dūdos. Numirsi – nenusineši. Kur gyveni, te namai, kur numirsì, te kapai. Ką numirę valgysim? Ir numirsme – laiko neturėsme. Nebus čėso ir numirt. Ar žmona nùmirė, ar pirtis sudegė – vienas ir tas pats. Kad aš i numirsiù, tavos duobės neužgulsiu. Jaunas gali numirtie, o senas turi numirtie. Atsiminė numìręs persti. Ale ir balsas jo – iš numìrusių prikeltų. Kas tau, kad tu kap iš numirusių prisikėlęs? <br/><b>numirtinaĩ</b>. Abimelechas buvo perleistu <span class="explanation"> (nubaustas) </span> numirtinai <span class="explanation"> (myriop) </span>. Vargo ilgus metus, kol nūsìmirė. Jis vargšas greit nusimirė peršalęs. Vaičaitis jaunas nusìmirė vyras. Gainiojos, gainiojos panas visą amžių ir benusimirė. Nors nusimir̃s šiltai <span class="explanation"> (gyvendamas šilumoje) </span>. Šešis vaikus paauginau, vyras nūsìmirė. Ir atsitiesė numiręsis, ir pradėjo kalbėti. Numirkis ar išeikis – būsi geras. <br/>2. <span class="explanation">turėti epilepsijos priepuolius. </span> <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti nejudriam, sustingti (iš išgąsčio, baimės): </span> Numiriau mirte iš to išgąsčio. <br/>4. <span class="explanation">netekti jėgų, leipti (stipriai paveiktam kokio jausmo): </span> Teta vos nenumirė iš gėdos ir apmaudo. Mes ko nenùmirėm juoku. Aš ko nenùmiriau juokais. <br/>5. <span class="explanation">išnykti, nebeegzistuoti: </span> Ak, tu saule, mano saule, amžiais nepasiekiamoji! Kam užkūrei jauną sielą nenumirštamais troškimais? Nors viskas į dulkes smulkiausias pavirs, daina niekados nenumirs. <span class="explanation">nustoti reikštis, netekti veiklumo: </span> Pasirodykite dar esą tautiškai nenumirę. Tikėjimas be meilės numiręs yra. <span class="explanation">tapti nereikšmingam, visiškai neberūpėti kam: </span> Kiti jai jau numirę (kaip ir numirę, neberūpi, dėl kitų jai galvos nebeskauda). Turiam numirti griekams arba liauties griešyti. Griekui ir svietui numirę. Save paniekinęs, pats sau nusimiršta. Aš nusimirčia geiduliamus. <br/>6. <span class="explanation">mirštant neatiduoti: </span> Numirė karvę jis munie. <br/><b> blùsos nùmirė (nusìmirė) </b>. I blùsos nùmirė, kai pamačiau ateinant vokietį. Man ant pečiaus blùsos nusìmirė. <br/><b>panumir̃ti, </b>papanumir̃ti. <span class="explanation">visiems numirti: </span> Vaikų turėj [o], tik anys panuej [o] svietan ir panùmirė. Ma [no] tėvelis ir motutė panumìrę. Jau seni papanùmirė. <br/><b>pamir̃ti, </b>pamìršta, pàmirė. <br/>1. <span class="explanation">nustoti gyventi, mirti: </span> Nemaž pàmirė žmonių. Mano vyras seniai pàmirė. Kap pamir̃s seni, kur ji dėsis? Tiek suvalgei, dabar pamirsì. Kap motulė pàmirė, likau sirata. Nuo aguonų gali pamirt. Laiko nedarinksim pamir̃t. Aš keturis <span class="explanation"> (ketverius) </span> metus turėjau, kai tėvas pàmirė. Da tris dienas nepàmirė. Kad mirtai, tai ir pamirtái. Būt čia visi badais pamirę. Pamirė vėžiu. Ot Rumokų kalvis, toks vyras, pàmirė, ir gana. Mano žmona pamirė, palikdama tris mažus vaikučius. Ligūsta buvo ir pàmirė. Ans gal čia pat, jums beveizint, pamir̃ti. Žmonių. daug pamirė. Už visus prašome, kurie pamirę est tarp mūsų. Ir sako tuos pamirusius dėl to badu. Ir kaip pamirė Bela, tapo karaliumi jo vietoje Jobab sūnus Sešah. | Iš tiesos sakau jums: jei kviečių grūdelis, puolęs į žemę, nepamirs – viens pasiliks, bet jei pamirs, daug vaisių atneš. Boba pamirė ar pirtis sudegė – tai vis tiek. Pasimirusio apraudojimas. Stalius iš gėdos ar iš išgąsčio, nusiminęs, kad tiek privirė košės, netrukus pasimirė. Kad tėvas nebūtų taip greit pasimiręs, javus atsėjus, jau, rasi, būtų buvusios vestuvės. Ji pasimirė nuo širdies ligos. Pasìmirė iš piršto. Keturi <span class="explanation"> (ketveri) </span> metai, kaip vyras pasìmirė. Pradėjo sirgti, sirgti, ir pasìmirės. O tu, mano sūneli, ko tu pasìmirei? Daug jų šita liga ir pasimiršta. Pasimirė kun. Miežinis, pasimirė ir jo žodynas. <br/>2. <span class="explanation">netekti jėgų, nuleipti (stipriai reiškiant kokį nors jausmą): </span> Gali juokais pamirt. Net pamirė visi iš juoko. <br/>3. <span class="explanation">pasidaryti nejautriam, apmirti: </span> Ranka buvo ganc <span class="explanation"> (visai) </span> pamìrusi. Paliko pirštas pamiręs nu peršalimo. <span class="explanation">sustingti: </span> Gyslose pamirė kraujas. <br/>4. <span class="explanation">nustoti egzistuoti kam, tapti nereikšmingam, neberūpėti kam: </span> Kap tas sakė, buvo mum viskas pamirę <span class="explanation"> (buvome viskam abejingi) </span>. Jūs pamirę este. įstatymams svieto. Jie pamiršta svietui bei griekams. <br/>5. <span class="explanation">būti kiek padžiūvusiam</span>. Šieną jau galiam krauti į kupsčius: nors dar biškį drėgnas, bet jau pamiręs. Šienas neges, pamìręs yr. Žolė yr pamìrusi, negal dar vežti. <br/>6. <span class="explanation">pašilti iki drungnumo</span>. Karvė nora, kad būtų pamiręs vanduo, t. y. nė šaltas, nė šiltas. <br/><b>papamir̃ti</b>. <span class="explanation">visiems išmirti: </span> Praeitinį pavasarį papàmirė abudu. Mūs gi kieme visi sẽniai papamìrę. <br/><b>pérmirti</b>. <span class="explanation">labai nusilpti, perkarti: </span> Vaikai badu permirę, nuogi, apdriskę. <br/><b>primir̃ti, </b>primìršta, prìmirė<br/>1. <span class="explanation">išmirti</span>: Kiek šeimų yra primìrusių – visos lig vieno. <br/>2. <span class="explanation">netekti jėgų, nuleipti (stipriai reiškiant kokį jausmą): </span> Gal juokais primirti. <br/>3. <span class="explanation">mirštant palikti kam savo turtą: </span> Paprastai jie tenkinasi laivais ir valtimis, kuriuos jiems primiršta jų tėvai. Jis bus pirmasis Šalteikių stalas: viena karta jį primirė kitai, ir taip per eilių eiles iki Karaliaus šeimos. Primirk manie tavą turtą. <br/>4. <span class="explanation">atitekti (mirus savininkui): </span> O jeigu jai primiršta po vyro ketvirta namo dalis?! Jo lobis visas tau primirs. <br/>5. <span class="explanation">prisirišti, priprasti prie ko, atsidėti kam: </span> Primiręs pri to darbo esi. Ans pri munęs visus metus prisimiręs buvo. Jonis prisimiręs pas mumis ir testova. Ans į tą kiną primìręs [is]. <br/><b>užmir̃ti, </b>užmìršta, ùžmirė<br/>1. <span class="explanation">numirti, netekti gyvybės: </span> Ùžmirė visi [sẽniai]. Jo sūnėnas jau užmirė. <br/>2. <span class="explanation">apmirti, pasidaryti pusiau mirusiam: </span> Ažumirštu badu. Rudenį musės užmìršta, pavasarį atsigynas vėl. Persigandę, kaip užmirę stovėjo vietoje. Tryliką mėnesių kaip užmirus <span class="explanation"> (persigandusi, apstulbusi) </span> vaikščiojau. | Užmir̃s <span class="explanation"> (užbadės) </span> pas juos bernas. Taipogi ir tikėjimas, jeigu neturėtų darbų, užmiręs yra pats savyje. Nieko nebegavau iš tėvynės <span class="explanation"> (tėvų namų), </span> viskas ùžmirė. <span class="explanation">būti paralyžiuotam: </span> Dešinioji pusė mažumą užmirusi. <br/>3. <span class="explanation">neišaugusiam sunykti, neprasikalti, neprasiskleisti: </span> Užmìręs kiaušis. Visus gerai vertė, tik vienas ùžmirė neprasikalęs. Vienas tik neverstas, o kitas užùmirė kiaušiny. Tuosyk beveik visi kiaušiniai buvo užmìrę. Šešius perėjo kiaušinius, vienas ùžmirė. Varpos viršūnės grūdai būna užmìrę. Visi žiedukai užmirė <span class="explanation"> (nepražydo) </span>. <br/>4. <span class="explanation">apalpti. </span> <br/>5. <span class="explanation">nustoti jautrumo, nutirpti: </span> Nors kojos raudonos, užmirusios nuo šalčio – reikia kentėti. Mun pirštai užmirė besemant bulbes. Koja, ranka užmirė, nejuntu aš nieko. Reikėjo sėdėti net dvi valandas, ir dugnas <span class="explanation"> (sėdynė) </span> ùžmirė. Pirštą tverdamas neužveržk tvarto <span class="explanation"> (tvarsčio), </span> kad pirštas neužmir̃tų. Kaip ir ažumirė dantys, maž nebesopės. Šiltu mėtų skystimu galima plauti užmirusias žaizdas. <span class="explanation">pasidaryti nejudriam, sustingti (iš baimės): </span> Ažùmiriau prosta aš iš stroko. <br/>6. <span class="explanation">būti nejudriam, neenergingam: </span> Jis pas svetimus augo, užtat ir toks užmìręs. Jau iš seniai ji tokia buvo užmìrusi. | Ažmìręs visas kraštas. Be rajono Kuršėnai su visu užmìrę. <br/>7. <span class="explanation">išnykti nepasireiškus: </span> Ar tai viskas užmirs vien svajonių sapne? Ar skundas užmirs jam be žado? Ar atbalsio jokio neras sopuliai? Atrodė, kad sugebėjimas greit spręsti visiškai užmirė jo dvasioje. Jo balsas staiga užmirė. <br/>8. <span class="explanation">mirštant nepasakyti, kur padėta (pinigai): </span> Užmirė ana pinigus, t. y. neparodė, kur ana dėjo. Pradėjo kalbėti, kad jų tėvas turėjo daug piningų, bet anus užmirė. Ùžmirė tėvas pinigus, ir nerandam. | Kad ponaitis būtai nepriminęs, tai būčia jau visas dainas ažmirus. <br/>9. <span class="explanation">neatiduoti, negrąžinti prieš mirtį: </span> Ans užmirė skolą, t. y. neatidavęs mirė. <br/>10. <span class="explanation">būnant mirštančio ar mirusiojo aplinkoje prarasti gyvybingumą</span>. Nabašnyko neleidžia vežt per laukus – laukai užmiršta. <span class="explanation">atimti gyvybingumą</span>. Prieš smertį išneškit svogūnus, česnakus, jurgines, daržovių ir žolynų sėklas, ba mirštant užmirs. Pieno. neseka [ligoniui] nei duot, nei parduot, ba jei mirs, tai ir pieną užmirs. <span class="explanation">turėti sąlytį su mirusiuoju: </span> Ta troba jau ùžmirė; da nėkas jo [je] nebuvo miręs. <br/>11. <span class="explanation">labai ko geisti: </span> Jis užmìręs ant pinigų <span class="explanation"> (labai šykštus) </span>. Ans už kapeiką yr užmìręs. Ji yra užmìrusi už kožną kapeiką. <br/><b> blùsos ùžmirė</b>. Kad persigandau, net blùsos ažùmirė.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.