įmintis

Įmintis – tai protinis įgūdis ar sugebėjimas greitai ir tiksliai suvokti, įsiminti bei atkurti informaciją. Tai ne tik atmintis, bet ir greitas sąmoningas įsisąmoninimas.

Pagrindinės reikšmės:
1. Greičio ir tikslumo suvokimas – gebėjimas akimirksniu įsisąmoninti.
2. Atminties veiklos efektyvumas – greitas įsiminimas ir atkūrimas.
3. Protinis įgūdis – kaip intelekto savybė.

Pavyzdžiai:
- Turėjo neįtikėtiną įmintį – pakako vieno skaitymo, kad įsimintų eilėraštį.
- Jo įmintis buvo naudinga per egzaminus, nes greitai įsimindavo formules.
- Seni žmonės sakydavo, kad vaikai praranda įmintį, per daug laikydamiesi prie ekranų.

Sinonimai: atmintis, nuovoka, nuovokumas, supratingumas.

Įrašas
Paaiškinimas	Įmintis – tai protinis įgūdis ar sugebėjimas greitai ir tiksliai suvokti, įsiminti bei atkurti informaciją. Tai ne tik atmintis, bet ir greitas sąmoningas įsisąmoninimas. Pagrindinės reikšmės: 1. Greičio ir tikslumo suvokimas – gebėjimas akimirksniu įsisąmoninti. 2. Atminties veiklos efektyvumas – greitas įsiminimas ir atkūrimas. 3. Protinis įgūdis – kaip intelekto savybė. Pavyzdžiai: - Turėjo neįtikėtiną įmintį – pakako vieno skaitymo, kad įsimintų eilėraštį. - Jo įmintis buvo naudinga per egzaminus, nes greitai įsimindavo formules. - Seni žmonės sakydavo, kad vaikai praranda įmintį, per daug laikydamiesi prie ekranų. Sinonimai: atmintis, nuovoka, nuovokumas, supratingumas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.