.
mar̃minti, -ina, -ino, márminti. marmėti.
1. gramzdinti, murdyti.
2. virti, virinti: Kaulai būt sušutę, kadai marmini! Reikia bulvų mar̃minti večerijai, zacirka kas vakaras nusbodo. Ką gi čia tam puode mar̃mini?
3. burbulus leisti, burbuliuoti: Mar, mar kiaulė, snukį įkišus į jovalą, mar̃mina.
4. smarkiai pilti: Jis kad jau mármina, vis su kaupu, net par kraštus bėga.
5. plauti, skalauti: Mar̃minti yra plauti.
6. tepti, teplioti. .
įmar̃minti. įmarmėti 1: Ilgiausią žalgą įmárminom akivaran, ir dėlto dugnio nepasiekėm. Ledva įmárminom (padarėm, kad įmarmėtų). Išvažiuok tu, kad geras, iš šitos peklos – inmárminsi arklį ir vežimą, daugiau nieko.
išmar̃minti.
1. išvirti, pagaminti: Pečiuj puodą bulbų išmar̃mina. Išmármino, pilną puodą išvirė. Išmárminsu večerei putros, ir būs gerai.
2. išgabenti, išnešti: Išmármink šiukšles iš klaimo.
3. išdurti, išrakti: Kad kiek, kad kiek, būt akį išmar̃minus šaka.
pérmarminti. perpjauti, sužeisti: Skutau kártis ir parmar̃minau kelį.
pramar̃minti.
1. pramušti, pradaužti: Pakaušis pramármintas.
2. praplauti, praskalbti: Pramarmink skareles bliūde, t. y. praplauk.
primar̃minti.
1. daug pridėti, prikišti, prigrūsti: Kam tu tiek taukų bulvienėn primarminai? Neprimarmink daug batvinlapių ėdalan, paršeliai tirštumų nemėgsta.
2. gausiai pritepti: Ratus smala primarminu.
3. daug privirti: Kad primármino mėsos, tai čielom dviem nedėliom. Vakarui kleckų prismar̃minsma.
sumar̃minti.
1. nugramzdinti, paskandinti: Visą váržą makt ir sumar̃minau [kūdron].
2. suvaryti, suklampinti visus: Sugrūdo, sumármino liūnan gyvulius, o dabar eikit traukti.
3. daug pridėti, pripilti: Visas marias [į dubenį] sumárminai, kurgi aš išsrėbsiu visas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.