maklénti, -ẽna, -ẽno
1. eiti nežiūrint kur, maklinti: Kur maklenì su tokiais purvinais čebatais! Diedelis kaip tik maklẽna prieš kalnelį. Nemaklénk dykom rankom – šunes apstos. Kur makleni iš paskos kaip stimburys?
2. maišyti: Mama košę su kočėlu maklẽno. Kad geri, gerk – ką čia makleni!
3. pašyti, maišyti (kortas): Kortas maklénti.
4. neaiškiai kalbėti, murmėti: Maklẽna, negalima suprasti.
5. grabaliotis: Maklenù maklenù ir nieku jutrynos neatrakinu.
6. miklenti, kalenti (kiaušinį į dantis): Nemaklénk [kiaušinio] – sudaužysi.
su liežuviù maklénti plepėti: Be perstogės maklẽna ir maklẽna su liežuviù.
apmaklénti. apeiti, apibėgti nevikriai, griozdiškai.
atmaklénti. ateiti nevikriai, žiopliškai: Ėgi nugi, už tavo kumeliuko galvos aš visai pamiršau, ko čia atmaklenau. Ta boba ir vėl atmaklẽna. Ko teip anksti atmaklenaĩ, būtum palaukus krautuvių atadarymo. Makly, makly ir atmaklẽno (atsekė) .
įmaklénti. įbėgti sunkiu, nevikriu žingsniu.
išmaklénti. išeiti, išbėgti nevikriai: Išmaklẽno tas vaikas ir nebegrįžta.
numaklénti. nueiti, nubėgti nevikriai: Antanas jau numaklẽno ant Marjoną. Kumelė pakalnėn tik numaklẽno numaklẽno. Numaklénta mano be viedro an šulnį – ir dairaus lyg durna.
pamaklénti. pakalenti, pamiklenti (kiaušinį): Duok pamaklént kiaušinį, kurio stipresnis.
pramaklénti
1. praeiti nevikriai, žiopliškai: Pramaklẽno pro šalį ir nepamatė.
2. pratarti, prastenėti: Kai pasigeriu, tai ir žodžio nepramaklenù.
primaklénti. pribėgti sunkiu žingsniu: Teip greit primaklẽno mergiotė prie medžio.
sumaklénti.
1. supašyti, sumaišyti (kortas): Sumaklẽno, sumaišė kortas.
2. susukti, apgauti: Tu čia vis tiek sumaklenaĩ ką.
užmaklénti. užeiti nematant kur, užknopinti: Užmaklent ant ko (netyčia užeiti ką). Girtuoklis ant balkės užmakleno, ir jo kojos nuslydo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.