įlyginti

lýginti (-yti), -ina, -ino.

1. daryti lygų paviršių, šalinti nelygumus: Jis lygina kurmarausius ant pievos. Pievą [išknaisiotą] lýginu. Lýgintas akmuo. Paėmęs šakę, lýgink gyvolius (mėšlą gyvulių tvarte) . Kẽlias jau lýginasi (gruodas apsitrina) .

2. laidyti su laidyne: Visą dieną pravertė belygindama [skalbinius]. Jos baltom kaip sniegas priekaištėm, lygintais rūbais, gražiai sušukuotais plaukais.

3. gražiai, lygiai taisyti, tvarkyti: Oi tu lygini savo viršūnėlę ir tankias šakeles. Lygina senis ūsus, niekaip jie nesusilygina.

4. stoti į vieną gretą, liniją; lygiuotis: Lygintis per kairę!

5. naikinti skirtumus, niveliuoti: Aš esu giltinė, aš visus lýginu. Lyginasi luomų įvairumai bei skirtumai.

6. mokėti skolas, atsilyginti: Kad geras žmogus – lýgina, kad koks, tai ir numonija. Lýgink, kad paskui bėdos nebūtų. Lýginos lentoms, vištoms už gandro nušavimą. Nelyginos geruoju, ir padavė į teismą. Už trobų nukė́limą valdžia lýginas (apmoka) .

7. (līgint). nagrinėti bylą, teisti: Reikia būtinai įvesti senobės nors ir užmiršti žodžiai – lygus – sud, lyginti – sudit. Netrukdams antrą dieną turėjau lygą (lyginau) ir liepiau tą vyrą atvesti.

8. statyti greta, norint nustatyti panašumą arba skirtumą: Jablonskis, spręsdamas apie naujadaro tinkamumą, lygino jį su šnekamosios liaudies kalbos pavyzdžiais. Negali jų nei lýgyt: vienas toks, kitas visiškai kitoniškas. Lyginamasis istorinis metodas. Lýginamasis kalbų (kalbos) mokslas. Lýginamoji gramatika. statyti greta, norint ką patikrinti: Lýginti originalą su kopija. | Lyginamoji drėgmė žiemą didesnė, kaip vasarą. Lyginamuoju svoriu vadiname santykį tiriamojo kūno svorio su tokio pat tūrio 4°C vandens svoriu.
lýginamai. Kito daikto ypatingumas pasakomas nelyginamai su tokiu pat kito daikto ypatingumu.

9. laikyti ką tokiu pat, tolygiu, panašiu; prilyginti kam: Talentus vadina ilgaisiais grašiais ir lygina vieną ilgąjį į griviną. Tokį nedorą žmogų piktam žvėriui lýgina. Ne darmu girtą žmogų į gyvulį lygina. Nelygink mane, pone, su piktaisiais. Tu drįsti mane lýginti su juo? Žetį. lygino į šluotą. Nelýgyt – šitas geresnis, kap tas. Čia yra daugiausia tam tikri klausiamieji ir lyginamieji prieveiksmiai. Ak lietuvninkai, širdingi mano broleliai, ben nesilýgykim akliems šio svieto bedieviams. Bet, šiaip ar taip, su Šalteikių Karalium ne kiekvienas gali lygintis. Su tuoj neslýgyk, su kuoj kiaulių rozu neganei. Kernavė. negali lýgintis su Dūkšta. Varlė nori lygintis su jaučiu. prilygti kam: Ūgis beždžionių nėra vienodas: vienos lyginas su augalotu vyru, kitos yra ne didesnės už voverę. Užaugęs pereina kitas žoles ir su medžiais lyginas. Skitų motriškosios lyginas vyrams narsybė [je]. Tas jūsų mokinimas lyginasi kankinimui. Tujukė ir cisas – netoli tas to lyginasi. Kuris tau lyginasi?

10. daryti tokį pat; derinti su kuo, taikyti prie ko: Gilumą duobės reik lyginti į didumą šaknių augymės.

11. prikaišioti svetimavimą su kitu (vyru, moterimi): Ėmė lýgyt jį prie tos mergos. Tu munì lýgini prie tos senmergės, o aš ten neiti neinu! Poni ėmė šaukti, bartis, Zosę lyginti ponui (su ponu kalbėdama, ėmė jam Zosę prikaišioti) . Jei vyras su kokia motriška pašneka, pati i lýgina. Lýgino, lýgino pri kitų, žmogus nedatūrėjo i pabėgo.

12. kastruoti, romyti: Rudenį čia paršelius lýginam. Į rugienas (kai rugiai bus nukirsti, kai atšals) lyginsiam kuilį.
kùprą (nùgarą, pakáušį, są́narius) lýginti mušti: O Lietuva, dar neseniai sutriuškinusi dvarą, kur ponas rykštėm lygino kupras. Su bernais atbėgę, vilko nùgarą lýgina. Tos motriškos buvo piktos, mušosi, pakaušius lygino viena antrai. Ir vėl gumbuotus pono sąnarius lygino ir nesveikatas lauk varė.
aplýginti.

1. padaryti lygesnį paviršių: Nelygias dirvas reikėtų aplyginti. Žemės paviršių galutinai aplygino tirpstančių ledynų vanduo. Stiklo popierium ir dilde aplyginome aštrius kartono kraštus. Aplýginkit kapą ir eikit namo.

2. padaryti pilnesnį, riebesnį, atšerti, atpenėti: Nedaugį aplýginęs vešiu paršą an turgo. Jau itas paršiukas yra apsilýginęs.

3. apmokėti, atsiteisti: Išlaidoms aplyginti gaudavo algą. Kad aš nors kiek skolas aplyginč!. Skoles apsilýgyt spėsim. Mokesčius ir didžiausius reikalus šiaip taip apsilygina.
atlýginti.

1. padaryti lygų: Nelygų galą rąsto atlýgink. Reikia stiklo galą atlýginti.

2. lygiai nustatyti, sureguliuoti (svarstykles): Svarstyklės atlýgintos puikiausiai.

3. užmokėti, atsiteisti: Už sužeidimą neatlygino. Už linkėjimus gausius teatlygins jum midus. Kožnam atlýgys, kaip jis yr nusipelnęs. Bet turėsi mane atlyginti! – traukė toliau ragana. Kas atlýgins jam gerą padarymą? Atlyginu, duomi, ko jis nor. Erzinsi liežuviu – atlygins kumščiu.
atlýgintinai. Pagerinimai, padaryti nuomininko, neatlygintinai atitenka valstybei. Ans lyginte atsilygino, t. y. atsiteisė. Sakė – ir atsilyginsią, atidirbsią. Ateis diena, kada jis tam budeliui atsilygins. Pasirūpinsiu kada nors ir aš tau atsilyginti, pasistengsiu kuo atsimokėti. Kad ir negreit, reiks su tuo žmogum atsilyginti. Atsilygino už gerą šaltu vandeniu. Savo šonais atsilýginti (nukentėti dėl kito kaltės) .
atsilýgintinai. Dovanai arba atsilygintinai nusavinęs turtą.

4. pakeisti, atstoti: Miltai žiedų dulkes atlygina.
kùprą atlýginti. suduoti, sumušti: Anas mano kuprą gerai atlýgino. Neįkyrėk – kaip atlyginsiu kuprą, tai žinosi!
įlýginti.

1. ką įdėtą padaryti lygų su paviršium.

2. priskaityti, įskaityti: Turi savo dienos algą drauge įlyginti.
išlýginti

1. padaryti lygų paviršių: Išlyginsim kelius, užsėsime laukus, gimtasis židinys bus vėl jaukus. Klonius išlygintumbime, o paskui žolėmis geroms užsėtumbime. Peilis toks iškapotas, reik ašmenis išlýginti. Išsilýginau kiemą. Kelias išsilýgins bevažinėjant. Hm! – numykė vėl Keidošius, ir išsilygino visos riaukšlės ant jo kaktos. Žemės, kuriomis ižsilygina duobes.

2. padaryti tiesų, ištiesinti: Veža sesulę jau kavotie: tai išlygintą kap lentelę, tai išbaltintą kap drobelę. Tokiems nebent grabas kuprą išlygins (tokie yra nepataisomi) .

3. išlaidyti su laidyne: Teklė, išlyginusi skalbinius, surišo į kelis ryšulius.

4. padaryti tokio pat ilgumo, didumo: Šlubiui kojas išlyginau.

5. tiksliai nustatyti, sureguliuoti: Prieš sverdamas pažiūrėk, ar išlýgytos svarstyklės.

6. padengti, atsverti: Ši gyventojų masė galėtų atrodyti pastovi …, kad metai po metų gimimų prieauglis ir mirimų skaičius vienas kitą išlygintų. Prekių įvežimas susiduria taip pat su sunkumais, nes tinkamai sutvarkyti vadinamuosius išlyginamuosius mokesčius nėra lengvas dalykas.

7. suvienodinti, suderinti: Naują „Skaitymų“ leidimą ruošdamas, stengiausi išlyginti senųjų leidinių trūkumus. Pajūrio žemaičiai linksniavimą išlygino, dž ir č išmetė. padaryti ne tokį ryškų, ne tokį skirtingą: Jupiteris turi labai storą atmosferą, kuri išlygina šviesos kontrastus. Ryškalas kino filmams turi turėti išlyginamųjų savybių. Jos protas ir elgimasis išlygina menkus kūno trūkumus.

8. prilygti kam.

9. palyginti su kuo: Prašome neišlygintos (neišmatuojamos, beribės) gėrybės tavo.

10. atsimokėti, atlyginti: Nuo tavęs per visą laiką aš tiek gero mačiau, juog aš kuomi nors, o vis turiu tau išlyginti.

11. susitarti, susiderėti: Kada eini su savo priešininku pas viršininką, kelyje pasistenk geruoju su juo išsilyginti.

12. išromyti, iškastruoti: Išlýgintas vadinas arklys, nelygintas – drigantas. Paršiukai geru laiku išsilýgino.
nùgarą išlýginti suduoti, apmušti: Stirninį paėmęs, visiems išlygintų nugaras.
nulýginti.

1. padaryti lygų paviršių: Dirvas nulyginkime valkėmis. Nulygink medį, kur nelygus. Su skliutu tai medžius nulýgina.

2. padaryti lygų su žemės paviršiumi: Visą zabudovą ugnis nulygino. Kuprota boba visus laukus nulygina.
palýginti.

1. padaryti kiek lygesnį paviršių: Lenkėtas dirvas reikia palyginti. Pirma palýginsu karves (mėšlą po karvėmis tvarte), paskuo pasikreiksu. Piemuo pasilýgina, pasigirdo [gyvolius].

2. sustoti į vieną liniją, susilyginti: Zuikis strikt iš paežio, kad ėjo, o velniukas paskui bėgdamas: „Palūkėk, pasilygysme, palūkėk, pasilygysme“.

3. kiek atšerti, papenėti: Jis tą kiaulę truputį palygino ir nori skerst. Pirkau turguj meitėlį, bet dar neriebus, tik palýgytas.

4. kiek atsiteisti, apmokėti: Nėra kuomi šeimynos mokėti, nėra duonos, nėra kuomi ir skolas palyginti. Aš tau ažu šitai paslýginsiu!

5. sugretinti su kuo, nustatant panašumą arba skirtumą: Juokdarys – dramblį su muse palygino. Nė iš tolo negalima palyginti su tuo, kaip jis gyveno anksčiau. Ką kaldrą palýginsi pry patalų! Kiekvieną kalbą gal palyginti į girę. | Palyginamasai (lyginamasis) svoris. Palyginamasai didumas.
palýgintinai. Tai pasakyta palygintinai. Levas sako norįs žmogų pamatyti ir su juomi syla pasilyginti.

6. prilygti kam: O šokti nė viena jai nepasilygins! Ogi jo arklys – nė vienas nepasilygins. Tai kuog tu su man pasilýgysi. Aš į jį nepasilyginsiu.

7. Liūtas ir tigris – tai tik avinėliai, palyginus su ta bestija. Slaugytojos nuvedė ją per daugelį kambarių, nepalyginti gražesnių už tą, kur ji buvo paguldyta, į didelę salę. Koks menkas jo vargas palyginti su tais vargais, kur jis dabar girdėjo. Lietuva per palyginti neilgą istorinį laikotarpį tapo industrine respublika.
palýginamai.
strė́nas palýginti apmušti: Palýgino gerai su pagaliu strė́nas pačiai, i vėl gyvena.
prilýginti.

1. padaryti kiek lygesnį paviršių: Kelias truputį prilýgintas. Ir vėl braukia, glosto [plaukus],
lyg prilygindama, ką buvo išdraikiusi. Jis dabar tik akėčiom prilygino, o paskiau drapakuos.

2. padaryti lygaus didumo, ilgumo: Prilýgink šį kraštą prie to. | Kaip bus, teip bus, kad tik aš tave prie svieto žmonių prilýgyčiau (aprėdyčiau, kaip kiti žmonės) .

3. atskiesti: Karštą prilygink šaltu vandeniu, ir bus drungnas.

4. pridėti, prikrauti sulig kraštais: Visi puodai prilýginti medaus.

5. sustatyti, palyginti su kuo, norint nustatyti panašumą arba skirtumą: Galime prilýginti tą jauną mergą kaipo žalią rūtą. Čia mane paėmė pagunda negudriai pajuokauti, prilyginus nykštuko ūgį prie obelės žemumo. O prilygino tatai visą karalystėsp savo. Kamui prilyginsiu tą giminę?
prilýgintinai. Daiktai dvasingi prilyginasi valgyklai ir duonai.

6. laikyti tokiu pat, tolygiu, panašiu; padaryti lygų kam: Negalima asmeninės draugystės klausimų prilyginti politikos klausimams. Be viso kito, jis pats dabar buvo laipsniu prilygintas mažiausiai eskadrono vadui. Žmogų prilygina pry dulkės. Vainikelis sniegui yr prilyginams. Jeib padarytų mus žmones …, Dievui … prilygintas. O ar gal ereliui žvirblis glūps prisilýgint? Nieks jam negali nei nagais, nei liežuviu prisilyginti. Tu ir nenorėk į jį prisilýginti. Eš negaliu jam prisilygyti.

7. prikaišioti svetimavimą: Prilýgino muni pri tokio senio! A geriau, ka man tą berną prilýgini?!
sulýginti.

1. padaryti lygų paviršių: Tešla pilama į kepamąją skardą, jos paviršius sulyginamas šaukštu. Sutrypė, sulygino duobę ir, paskubom metęs kastuvą, užėjo už tvarto. Ant tų šiaudų užpylė žemių; po tam jas sulygino. Aš suprašysiu pulką bernelių, kad sulygintų lygias pieveles. Bet motina visus šiurkštumus nuglosto, sulygina.

2. padaryti lygaus didumo, aukštumo…: Nelygius galus sulýgink. Kalnai ir pakalnės susilygins. Šulnelis ėmė ir susilygino su žeme – nepažinti, kur anas ir buvo tenai.

3. nubraukti (pripiltą biralų indą, kad būtų lygus su kraštais).

4. sudaryti lygų skaičių: Išsitraukė bačkelę pinigų, sumetė gautus ir sako: dėku Dievu, jau penkius šimtus sulýginau.

5. sutaikyti, sugretinti: Kad bus butelis, tai aš jus sulýginsiu. Susilýginu, susigadiju.

6. suderėti, sulygti.

7. pasivyti (einantį, važiuojantį): Aš greitesnis, – tarė, susilyginęs su ja. Raitas su pėsčiu susilýgino.

8. kartu, greta sustoti: Pirmiau reikia susilýginti, o tik paskuo pradėti abudum iš karto bėgti. Palauk, susilyginsim, kartu pradėsim bėgt!

9. sustatyti, palyginti su kuo, norint nustatyti panašumą arba skirtumą: Sulyginamoji gramatika. Sulygintinas laipsnis (comparativus). Jau Bopas savo sulyginančiamęje kalbomokslė [je] išmetė sz iš lietuviškų žodžių. | Toks jose. nesulygintas (nepaprastas) stiliaus dailumas.

10. padaryti be skirtumo, suniveliuoti: Klauso baudžiauninkai šiurpių žodžių apie mirties visagalybę, kuri visus sulyginsianti: karalius, ponus ir juos, paprastus žmones. Duobė visus sulygina – ir turtingus ir galingus, prasčiokus ir garbingus. suvienodinti: Sulýgino dabar kalendorius visam pasauly.

11. padaryti tolygų, prilygstantį kam: Sulygina tą miestelį visūse privalumūse su Kauno miestu. Raitas jojo ir plaukė taip gerai, jog čia niekas negalėjo su juo susilyginti. Mes, girdi, gyvenam gerai, ale su broliu mums nesusilýgint. Kur tu čia su juo susilyginsi! Ūgiu susilýginti.

12. imituoti, kopijuoti.

13. sueiti, sukakti. Jam gegužės mėnesį susilygino šešiolika metų.

14. prikišti svetimavimą su kitu (vyru, moterimi): Šeiminykė mane su sa [vo] vyru sulýgino, sako: ragana tu, su ma [no] vyru užsiimdai!

15. palyginti 7: Retai sulyginti tematysi kregždę, tupinčią ant kraiko.
sulýginamai. Tebėra neišnaikinti tos sulyginamai mažos salelės plėšrieji žvėrys.
sulýgintinai. Raginių indų bei kaušų vartojimas … sulygintinai dar nelabai seniai pasibaigė.
su žemè sulýginti visiškai sunaikinti: Insterburgo pilį su žeme sulygino. Keršijo su žeme sulyginti anus. Užėjo ledai ir išmušė jo tuos miežius teip, kad su žeme sulygino!
užlýginti. padaryti lygų paviršių: Duobė dar neužlýginta. Tiek šoko [jaunimas],
kad duobės gryčioj užsilýgino.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ilyginti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis