įlopyti

.
lópyti, -o (-ija, -ia), -ė (-ijo)

1. dėti lopą, taisyti prakiurusį: Sau ir mums visiems padarysite gėdą, kad su buksvoms (kelnėmis) lópytoms į baudžiavą žergsit. Ar mokėsi mano vatinės rankovę lópyti? Iki vienų metų negalima lopyti vaikui marškinių, – jeigu sulopysi, tai labai plėšys. Matė juos, tinklus laive lopančius. Nėr … skyriaus tarp kūnų karalių … o tarp kūnų elgetų, kurie lopytose skreistėse vaikščiojo. Vakar visą dieną stogą lópijau. Šia skalda reikės lopyti plentas. | Nelopyti (neapsiūti tvirtesnės medžiagos, ppr. odos, kulnimis) vailokai greit plyšta. Kyla aukšti, vynynais lopyti kalnai. Alsuoju sau gryną orą, semiuosi sveikatos, plaučius lopau. Nenešiojęs lopyto, neturėsi naujo. Lopytu rūbu ilgiau nešiosi, ne nauju. Kol švarkas ne ant tavo nugaros – nelopyk. Žambą pjauk, apkaklę lopyk. Lópytas puodas, žinoma, neilgai. Norint lopyta sermėga, bile sava. Alkūnės nelopęs neparduosi milo (netaupydamas neturėsi) . Už kviečius mažai gavau, net negalėjau visų skylių lopyti (išsimokėti skolų) . Imsiu šiandien lopytis, praplyšo kojinės po padais. Kiti rašo, kiti siuva, kiti lopos. atsodinti neprigijusius, išgedusius daigus: Šiąnakt gražiai palijo, eisim daržo lópyti.

2. duoti, šelpti: Jis savo motinai už duoną kiekvieną mėnesį lópo po trisdešimt rublių.

3. drėbti piktą žodį, plūsti: Žadeika jam būt lópęs gerai!
siū́tas ir lópytas visko išgyvenęs: Anas jau mokytas – siū́tas ir lópytas.
aplópyti.

1. uždėti lopus, kiek sutaisyti prakiurusį: Aplópyk, ir bus geras drabužis. Visos šeimynos pirštines aplopiau. Rūpėjo jam trobelė pataisyti, stogas, jei ne naujas, tai nors tas pats aplopyti. Apslópiau marškinius ir vilkiu. Petras vestų žmoną ir apsigyventų karčemos trobesy, apsilopęs jį.

2. sutaisyti kam visus drabužius, prižiūrėti kieno drabužius, kad nebūtų suplyšę: Vaikai aplópyti, apnerti, apsiūdinti. Suspėk visus aplopyti, visus išskalbti. Vieną papenėk, kitą pagirdyk, apsiūk, aplopyk, ir galo nėra.

3. sušelpti: Po stuomenelį, po rankovelę, ir aplopysime siratelę.

4. apmušti: Vilius, jau parmestas ant žemės, šauniai aplopomas kančiukais. Pagaliau jau paaugusio vyro tėvas vis tiek nebegalės aplopyti diržu.
atsilópyti. iki valios muštis: An veseilios gerai atsilopėm.
įlópyti.

1. įdurti lopą; įdėti, įstatyti ką, taisant prakiurusią, sugedusią vietą: Įlópiau lopiuką – kaip nau [ja] s kvartūgas. Vieną popietį, kai Narmantas grįžo iš savo kelionių, jis įlopė sienon rąstą. pasodinti naujus daigus neprigijusių, išgedusių vietoje: Ne visi daigai runkelių darže prigijo, tai paimk iš darželio naujų ir įlopyk tas vietas.

2. įterpti, įkišti: Be reikalo įlópytas žodis. Bandė savo velijimus į tą adresą įlopyti.
išlópyti

1. užtaisyti: Plyšius bei šukes arklių posnaguose galima šitokiu būdu gerai išlopyti.

2. lopant suvartoti: Išlópysu visus lopus besilopydama. Išlópom skiautes, neturiam muziejuo. Išsilópė visi lopiniai.

3. išplūsti, išbarti: Išlopiau aš tą pakartuvę ant visų šonų! Aš jam išlópiau po žmonių akių!
nulópyti. užtaisyti su daugeliu lopų: Tavo sermėga lopas ant lopo nulopyta, ir ta pati man siaura. Pašiuręs buvo stogas, nors ir nulopytas.
palópyti.

1. prisiūti lopą apatinėje dalyje (prie apavo padų, pirštinių delno): Nauja pirktine oda palopytos vyžos laikydavo pusantro mėnesio. Pirštinės oda palopytos.

2. truputį sulopyti, pataisyti: Kelnes palópysiu, dar panešiosi. Palópomi dar tie kailiniai (ne visai sukiurę, sulopius dar galima nešioti) . Palopė šiek tiek trobelę, stogą naują uždengė. Jie jokio nerasdavo gydytojo, kurs palopytų pasenusią jų sveikatą. Darbavosi per šešelius metus, retkarčiais tepasitraukdamas sveikatos pasilopyti. atsodinti naujais daigais išgedusias vietas: Kad gaučiau rasodos, reikėtų daržai palopyti: daug yra išgedusių kopūstų ir burokų. Reikėjo palópyti ir anksčiau sodintus burokus.

3. pasipelnyti: Kad tą stambią žuvį sugreibtumėm, pasilopytumėm. Jis paslópė gerai.

4. kiek pašelpti, padėti: Palópys tėvą duktė.

kadokùs palópyti pasodinti į kalėjimą: Palauk, aš tau palópysiu kadokùs ažu itą darbą.
kišenès palópyti duoti kyšį: Turėtų visiems gerkles pripilti ir kišenes palopyti, kol išsipainiotų.
pérlopyti. daug kartų sulopyti: Alyzas plėštelėjo rudinės skvernus į šalis, atidengdamas išdužusius kelnių kelius, lopytą ir perlopytą švarkelį, įjuodusius, suragėjusius pakulinio marškinius. Jo rūbai lopyti ir perlopyti.
prilópyti.

1. prisiūti prie ko (lopą): Prilópiau tris lopus, nepažintinai, būs kaip jei nau [ja] s.

2. palopyti, pataisyti: Šitiej kamašai dar drūti, tik reikia prilópyti.

3. daug sulopyti, sutaisyti: Gyvą peklą prilopė tų pirštinių, ir nėr nė vienos!

4. primokėti, pridėti, prikišti, išleisti: Daugumas (lošdami) prisilaimi kišenes dykai, bet daugiau prilopo gerai piningų. Ir aš penkis litus už neregistravimos prilópiau. Sakiau, kad nerizikuok, o dabar gausi savo prilopyti.
dvylẽkį prilópyti įsikišti į kieno kalbą: Čia pana Elžbieta vėl savo dvylekį prilopė.
kèlnes prilópyti. turėti nuostolių. .
sulópyti.

1. prisiūti lopą, sutaisyti prakiurusį: Diena iš dienos dėvėjo storą sulopytą maišą. Kai kada laiko turėsi, man apsiaustą sulopyk. Atrado trobesius sulopytus, paramstytus, begriūnančius. Nieko nenušavo, visi sulópomi (išgydomi) buvo. | Geriau nesiskolinti – skolomis ūkio nesulopysi, bėdų nesumažinsi. Tavo darbas – kai mano sulopytas burnosis (prastas darbas) . Sulópytas, sukarpytas, į vandenį įmestas neskęsta. Susiūta, sulopyta be siūlo, be adatos. Eina meška sulopyta, visu keliu maurodama. Ilgiaus dėvi su sulopytu, ne kad su nauju. Tačiau nuostabu: senis ir sermėgą susilopo. Pasidžiaugi pasisiuvęs, bet pasidžiaugsi ir susilopęs. Blogais metais gaspadoriui kišenė praplyšta, gerais – susilopia.

2. padėti, sušelpti: Jų kumelė gera, kasmet veda kumeliukus, tai ir dažnai gaspadorelį sulópo.
užlópyti

1. uždėti lopą, užtaisyti kiaurymę: Su lopu užlópyk. Alkūnė prakiuro, reikia užlópyti. Ji to skrandinio skyles gerai užlópė. Užlopyk man kelnes. Po tam užlopė išplėštą sieną. Su tiek pinigų visų skylių neužlopysi (skolų neatiduosi) . Milo sermėga šimtu lopinių užlopyta. Tylėk! – Užsilopyk, kad skylė.

2. papirkti: Aš užlópiau Varnius ir Telšius, aš nebijau nieko.

3. atšauti, atkirsti, aštriai atsakyti: Erzino ir erzino mane. Kaip užlopiau, tuoj nutilo. Antanas taip užlopė, kad tas neturėjo ko atsakyt.
akìs užlópyti aštriai atsakyti, uždrėbti piktu žodžiu: Užlópyk akìs, ir nutils.
batùs užlópyti duoti kyšį: Visi jie, kol nusipirko savo prekėms pasiskleisti vietą, gerai užlopė batus policijai.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ilopyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis