įliudyti

liùdyti, -ija (-yja), -ijo, liū̃dyti.

1. tvirtinti, skelbti ko nors tikrumą: Liudiju ažu ką. Žinom jį tiesą liudijantį. Idant apsakinėtų žmonėmus ir liūdytų, jog jis est sūdžia gyvų ir mirusių. Galybę tavo … mūšis liudija. Širdis liudija (rodo), kad taip bus. Aš esmi liudijęsis apie savę patį.

2. duoti teisme parodymus: Pakviesta liudyti, Anekutė neliudijo nei prieš, nei už. Ką gi aš liudysiu, nieko nežinodamas. Neliudyki pryš artimą tavo neteisaus liudymo. | Liūdys prieš mus siela mūsų tikroji.

3. linkėti: Visi liudija man tekėti. Vienas kitam liudija (žyčija, gera velija) gerti alų.

4. patarti: Aš liudiju eiti dirbti. Visi liudija imti vyresnę.
apliùdyti

1. įtikinti, įrodyti: Tai manę apliùdyjo, kad jis nekaltas. Buvo apliudytas, kad savo tėviškę į neprietelių rankas išdavęs. Aš apsiliùdyjau. Karalius an vietos ėjo apsiliùdyt.

2. paliudyti, tvirtinti tikrumą: Žmonės kitą kartą su tokiu skambinimu turėjo apliūdyti, jog tas spietlius jiem prigulia, ne kitam. Teisybės neapliudijo. Raštas apliudija, kad tai tikrai tiesa esanti.
atliùdyti. paliudyti: Aš tau tai atliùdysiu. Kokio rašto tikrybę atliùdyti. Viešbučio tarnai atliudyjo, kad šiame laike nė vieno svetimo žmogaus nėra buvę. | Ne rūbas atliudija žmogaus vertybę. Tai atliudyja seniausi nusidavimai šio krašto.
įliùdyti. paliudyti, įskųsti: Aš įliū̃dysiu, kad tu numinę verdi. Buvau įliū̃dytas ir gavau atsėdėti.
išliùdyti. išrodyti ko tikrumą, patvirtinti: Jo nekaltybė buvo išliudyta. Jei piktai kalbėjau, išliudyk tai pikta esant. Jis jiems jų neteisybę išliudijo. Paukštis vislab pagal tiesą išliùdyjo. Jis savę nepaliko n'išliudytą. Jis nepasiliko n'išsiliùdyjęs. Taigi kaipo patys išsiliudijat vaikai esą tų, kurie prarakus nužavino.
paliùdyti

1. patikrinti, patvirtinti ko nors teisingumą, tikrumą, buvimą: Yra, matai, tokių nusikaltimų, kurių tau niekas žemėj nepaliudys.

2. duoti parodymus teisme: Už butelį paliū̃dys, už litą prisieks.
pérliudyti. įtikinti: Aš jį pérliudyjau, kad tas pasakojimas tiesa. Persiliudykite, kad mane nuskriaudėte. Jis dar sykį persiliudijo, jog sargyba nemiega. Milžinas …, persiliudijęs, kad žmogus už jį pajėgesnis, pasidavė jam.
priliùdyti.

1. įrodyti: Nėkas negalia priliū̃dyti, kad paprūdžiais žemė būtų liesesnė.

2. teisme duoti parodymus: Kas tavie pryliùdys, kas sakys neteisiai!
užliùdyti; . paliudyti 1: Juos čystus ar nečystus užliudyti.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>liùdyti, </b>-ija (-yja), -ijo, liū̃dyti. <br/>1. <span class="explanation">tvirtinti, skelbti ko nors tikrumą: </span> Liudiju ažu ką. Žinom jį tiesą liudijantį. Idant apsakinėtų žmonėmus ir liūdytų, jog jis est sūdžia gyvų ir mirusių. Galybę tavo … mūšis liudija. Širdis liudija (rodo), kad taip bus. Aš esmi liudijęsis apie savę patį. <br/>2. <span class="explanation">duoti teisme parodymus: </span> Pakviesta liudyti, Anekutė neliudijo nei prieš, nei už. Ką gi aš liudysiu, nieko nežinodamas. Neliudyki pryš artimą tavo neteisaus liudymo. | Liūdys prieš mus siela mūsų tikroji. <br/>3. <span class="explanation">linkėti: </span> Visi liudija man tekėti. Vienas kitam liudija (žyčija, gera velija) gerti alų. <br/>4. <span class="explanation">patarti: </span> Aš liudiju eiti dirbti. Visi liudija imti vyresnę. <br/><b>apliùdyti</b><br/>1. <span class="explanation">įtikinti, įrodyti: </span> Tai manę apliùdyjo, kad jis nekaltas. Buvo apliudytas, kad savo tėviškę į neprietelių rankas išdavęs. Aš apsiliùdyjau. Karalius an vietos ėjo apsiliùdyt. <br/>2. <span class="explanation">paliudyti, tvirtinti tikrumą: </span> Žmonės kitą kartą su tokiu skambinimu turėjo apliūdyti, jog tas spietlius jiem prigulia, ne kitam. Teisybės neapliudijo. Raštas apliudija, kad tai tikrai tiesa esanti. <br/><b>atliùdyti</b>. <span class="explanation">paliudyti: </span> Aš tau tai atliùdysiu. Kokio rašto tikrybę atliùdyti. Viešbučio tarnai atliudyjo, kad šiame laike nė vieno svetimo žmogaus nėra buvę. | Ne rūbas atliudija žmogaus vertybę. Tai atliudyja seniausi nusidavimai šio krašto. <br/><b>įliùdyti</b>. <span class="explanation">paliudyti, įskųsti: </span> Aš įliū̃dysiu, kad tu numinę verdi. Buvau įliū̃dytas ir gavau atsėdėti. <br/><b>išliùdyti</b>. <span class="explanation">išrodyti ko tikrumą, patvirtinti: </span> Jo nekaltybė buvo išliudyta. Jei piktai kalbėjau, išliudyk tai pikta esant. Jis jiems jų neteisybę išliudijo. Paukštis vislab pagal tiesą išliùdyjo. Jis savę nepaliko n'išliudytą. Jis nepasiliko n'išsiliùdyjęs. Taigi kaipo patys išsiliudijat vaikai esą tų, kurie prarakus nužavino. <br/><b>paliùdyti</b><br/>1. <span class="explanation">patikrinti, patvirtinti ko nors teisingumą, tikrumą, buvimą: </span> Yra, matai, tokių nusikaltimų, kurių tau niekas žemėj nepaliudys. <br/>2. <span class="explanation">duoti parodymus teisme: </span> Už butelį paliū̃dys, už litą prisieks. <br/><b>pérliudyti</b>. <span class="explanation">įtikinti: </span> Aš jį pérliudyjau, kad tas pasakojimas tiesa. Persiliudykite, kad mane nuskriaudėte. Jis dar sykį persiliudijo, jog sargyba nemiega. Milžinas …, persiliudijęs, kad žmogus už jį pajėgesnis, pasidavė jam. <br/><b>priliùdyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įrodyti: </span> Nėkas negalia priliū̃dyti, kad paprūdžiais žemė būtų liesesnė. <br/>2. <span class="explanation">teisme duoti parodymus: </span> Kas tavie pryliùdys, kas sakys neteisiai! <br/><b>užliùdyti; </b>. paliudyti 1: Juos čystus ar nečystus užliudyti.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.