įleidimas

leidìmas. léidimas. léidimos. → leisti.

1. davimas sutikimo kam nors ką daryti, kur vykti: Žiūrėk, kad be mano leidìmo nei kojos iš namų!

2. sutikimo raštas: Neturėjo leidimo šautuvui laikyti. Kitur galima gauti [geležies] tuo pačiu leidimù. Tas leidimas niekam negeliavo. panaikinimas draudimo: Lygiai kaip ir kitais metais, taip ir šiemet išsižioję lauksime spaudos leidimo.

3. nepasipriešinimas, davimasis: Praėjus keletui dešimtų metų, naujoji žmonių karta taip pat juoksis iš mūsų už leidimos išnaudoti.

4. lėmimas: Dievo leidimas. Vieną tokią naktį, ar tai netyčia, ar gal Dievo leidimu, sumigo visi.

5. kergimas: Kumelės leidimo laikas yra nuo sausio pradžios lig gegužės pabaigos.

6. vidurių skystinimas, viduriavimas: Mėlenės užlaiko léidimą.

7. tekinimas, bėginimas: Kraujo leidimas.

8. dėjimas (kiaušinių be lukšto): Leidimas minkštkiaušių.

9. skleidimas, skardinimas, platinimas (kalbų, gandų…): Kalbų nešiojimas, paskelbų leidimas, liežuvavimas.

10. teikimas (apyvartai): Padirbtų pinigų į apyvartą leidìmas.

11. rūpinimasis rengimu ir spausdinimu, spausdinimas: Knygų leidimo komisija. Svarbią reikšmę lietuvių nacionalinei kultūrai turi didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ leidimas.

12. pateiktas apyvartai leidinys teksto ir apipavidalinimo atžvilgiu: Knyga turėjo baisų pasisekimą: leidimas ėjo po leidimo. Šis [gramatikos] leidimas kiek skiriasi nuo pirmojo. Kituose leidimuose, jei teks leisti šitas rašinys ir toliau, turėsiu galbūt kai ką šituo atžvilgiu ir pakeisti.

13. vienu kartu užleisti perėti viščiukai: Pirmo leidìmo buvo aštuoniolika viščiukų.

14. pervarymas per mašiną: Jeigu pirmu leidimu ne visai lubinai iškuliami, reikia leisti antrą kartą.

15. kišimas, davimas (javų) į mašiną: Patikrinus ir patepus mašiną, reikia atidžiai apžiūrėti automatinį leidiklį ir leidimo stalą, kad ant jų neliktų įrankių arba kitų daiktų.

16. plukdymas.

17. davimas lėšų (mokslui eiti): Jį, žmogų, privarė ir tas mokslo leidimas: vieną leido, kitą leido, ir niekas neišėjo.

18. laidojimas: Pasiutęs grabo parvežimas pryš pat léidimą.

19. sumanymas, pasiryžimas: O kita žvakė yra dūmos ir išminties ir intencijos, arba leidimos mūsų ant ko. Toji akis … žymina … tikrumą intencijos, tai yra padūmojimo arba kur leidimos, su kuriuo visus gerus darbus gerus turime daryt.

20. įsitraukimas į kokį dalyką: Leidimasis tieson (į teismo procesą) .

21. bėgimas.

22. judėjimas žemyn: Heraklio leidìmasis į pragarą.

23. sėdimas (saulės): An saulės leidìmo parė [jo]. Eina prieš saulės leidìmą žuvaut. Saulės leidimè maudės ir prigėrė. | Vėjas pučia iš saulės leidìmo (iš vakarų) . Saulė jau arti leidimosi. Saulės léidimos, raudonà – būs vėjų.

24. įšvirkštimas: Yr papratusi laidoma, vargu vaistų leidimas beišgydys.

25. pustymas (dalgio), galandimas: Nuo leidìmo jau asla sudilo.
bal̃so leidìmas rėkavimas: Darbas taip sklandžiai – vienos rankos mosčiojimu ir balso leidimu – čia neina.
apleidìmas. → apleisti.

1. neprižiūrėjimas, nesirūpinimas, užleidimas: Koks to vaiko apléidimas! Turbūt nė savo amželė [je] nepraustas.

2. netvarkingumas, nešvarumas: Nešvarai ir apsileidimui ne vieta mūsų buityje! Numūse apsileidims ir neviežlybums. Ar bereik didesnio apsileidimo, kad trobos nėkados neišsišluona?!

3. nestropumas, tingumas: Tarnybinis apsileidimas. Ar ne apsileidìmas tave paliko antriem metam?! Visi tikėjo, kad Vilius nebuvo išmokęs to, ko reikėjo, iš apsileidimo. nuolaidumas: Tavo apsileidimas, kad tu anam nedavei į ausį.

4. aplenkimas, praleidimas: Apleidime gero daikto. Už apleidimą velykinės (išpažinties Velykų laikotarpiu) net kapuose nėra vietos.

5. palikimas vieno be pagalbos: Naktis … apleidimo ir atstojimo malonės tavos.

6. atsiskyrimas, pasišalinimas nuo ko: Išplaukėme dienoj sukakties aštuntų metų apleidimo tėvo ir motinos. Čystatoje ir apleidimè moterų.

7. davimas paimti viršų: Iš priežasties širdies netvirtumo ir apsileidimo ydomis savo nejautam skausmų dūšės mūsų.

8. davimas apnikti, apipulti ką; užleidimas kuo. . Kad jis strėnų neatkeltų už tokį apleidimą kalboms.

9. apsiželdinimas: Plaukais apsileidimas.

10. davimas perėti: Kad būtų vištukai su kuodukais, tai reikia kiaušiniai prieš apleidimą paturėt kepurėj.

11. sukergimas: Kas iš to tavo apleidìmo, kad kumelė neprisiėmė.
atleidìmas. → atleisti.

1. dovanojimas nusikaltusiam, nebaudimas: Tėvas persigandęs prašė sūnaus atleidimo. Piešk smarkios audros siautimą, žydrę nesuterštą, skelbk meilumą, atleidimą, bet kartu ir kerštą. Tie du karaliūnai, jo broliai, tuo puolė jam po kojų, melsdami atleidimo. Atleidimas kaltės. Tose dienose … gauna atleidimą ir dovaną kaltybės. Mes per jį griekų atleidimą … apturėtumbim. Tikiu griekų atleidimą. Telinksminis nusidėjęsis, nes jį vadina atléidimop nuodėmių. nuodėmių išrišimas: Tas grieks teip yra strošnus, jog labai trudnai ir atleidimą tegal gauti. Davė atleidìmą [per išpažintį] ir liepė ateit ant kalbos (pasikalbėti) .

2. sumažinimas kietumo, norint padaryti patvaresnį (metalą): Atleidimu vadinamas kartotinis užgrūdintų dirbinių įkaitinimas ir vėlesnis jų ataušinimas. Terminis norago apdirbimas susideda iš dviejų operacijų: užgrūdinimo ir atleidimo.

3. atlydys, palaidinys: Buvo atleidims. Nuo kelių ir laukų sniegs nubėgo.

4. atskiedimas: Sampylinio pieno be atleidimo negal srėbti – rūgštybė baisi.

5. atpalaidavimas nuo įtempimo: Atleidimas kilpinio. Širdies raumuo nenuvargsta todėl, kad jis ritmiškai dirba – taisyklingai kaitaliojasi susitraukimai ir atsileidimai.

6. davimas tekėti (pienui): Pieno atleidimas priklauso nuo karvės nervinio stovio.

7. ėmimas lėčiau ką daryti: Dabar visas tekėlas be kokio atsileidimo vienokiu greitumu bėg.

8. apsileidimas: Iš atsileidimo ir tinginystės. Jie duodasi dar vis per tinginystę, atsileidimą, netikėjimą ir neviernybę atsilaikyti.

9. paliovimas.

10. pašalinimas iš tarnybos: Darbuotojo atleidimas iš darbo turi turėti pateisinamą priežastį.

11. atsiuntimas: Tas taip retai teatleidìmas laiškų mane jau pykina.

12. mirimas: Sūnus nebuvęs per tėvo atsileidimą. Sako, kad anas da prieš atsileidimą valgęs, šnekėjęs.
daleidìmas. → daleisti.

1. davimas sutikimo: Liūtas prašė pono Dievo daleidimo pjauti žmogų. Uždraudė zokanykams be žinios ir daleidimo vyskupo rašyti į tretįjį zokaną motriškosios.

2. nesukliudymas, neprieštaravimas, nusileidimas: Nes pradžio [je] ateita vos tikt mislia, ant galo dasileidimas.

3. lėmimas, skyrimas: O tas erelis iš Dievo daleidimo atgijo. Tokis jau Dievo daleidìmas.
įleidìmas. → įleisti.

1. davimas įeiti vidun, priėmimas: Aš tą pusę prižadėjau pirmam kareiviui už įleidimą. Įleidimo mokestis, įleidžiamieji pinigai. Įsileidìmas kokios minties.

2. įtekinimas: Eik ir tu gerk už įleidìmą [alaus iš statinės].

3. įšvirkštimas: Įleidimas vaistų po oda.

4. padavimas į mašiną: Galingumo panaudojimas proporcingas sekundiniam į kuliamosios būgną įleidimui.

5. įsitraukimas į kokį veiksmą: Jo akys dėl smarkaus įsileidimo į kalbą vis dar tebebuvo išplėstos.
išleidìmas. → išleisti.

1. išrengimas išvykti: Išaušo jau sekmadienis, skirtas Jonelio išleidimui.

2. davimas už vyro, į marčias: Oi dėkui, tai dėkui motynėlei … ir už išleidimą už bernelio. Algirdo dukters Joanos išleidimas už karaliaus Kazimiero anūko Kazeko.

3. išlydėjimas: Kokio čia išleidìmo – aš ne viešnia. Išleidimas esant meilė visų didžiausia.

4. laisvės suteikimas: Žiedavimas parodė, kad jos. ne visos pasiliko išleidimo vietoje. | Ižleidimas iž tėvo valdžios.

5. išdykimas, pasileidimas: Vaikeliai, jūs per savo išsileidimą nė patys nenusimanot ką darą. Iš išsileidìmo gera.

6. aplenkimas, praleidimas: Žodžio išleidimas. Grypšta, arba apostrops, ženklina išleidimą balsinės raidės (literos). | Tu ir aš, visi be skirtumo ir išleidimo, turėsim nueiti.

7. sutirpimas.

8. išbėginimas, ištekinimas: Išleidimo čiaupas. Čia būtų nežmoniškas balius (mušimas) už alaus išleidìmą. davimas išbyrėti: Dėžės dugnas yra žolinis sietas su pailgomis skylutėmis, palenktas į mašinos vidų ir užsibaigiąs išleidimo dėže sėmenims išleisti į elevatorių.

9. anga kam išbėgti: Uždarytos teipag buvo versmės prapulties ir išleidimai vandenių dangaus.

10. darymas, gaminimas (ko skysto): Kad kuo daugiausia atidėti [bulvių] ant išleidimo arielkos.

11. išdavimas į aplinką: Akėtumas lapų medinių tura privalumą ne vien išleidimo drėgmės, bet ir įsiurbimo jos.

12. davimas išeiti, pasišalinti iš vidaus: Oro išleidimo ventilis uždaromas, ir autoklave didinamas slėgimas. Kartais, esant žymiam širdies pasistūmėjimui, reikia imtis pleuros punkcijos ir dalies oro išleidimo.

13. išauginimas, išskleidimas: Laukia anų. išaugimo ir žiedelių išleidimo. Nei žaliavimo rykštės pažeidė žiedo išleidimas.

14. parengimas ir išspausdinimas: Prie šios knygos išleidimo yra prisidėję aukštųjų mokyklų dėstytojai.

15. sudarymas ir paskelbimas: Įstatymų išleidimas.

16. pateiktas apyvartai leidinys teksto ir apipavidalinimo atžvilgiu; . leidimas 13: Pirmasis išleidimas išpardavinėtas. Tai antrasis išleidìmas (išdrukavojimas) giedamųjų knygų.

17. pateikimas apyvartai, pagaminimas: Praėjusiais metais šalies pramonė sėkmingai įvykdė ir viršijo bendrosios produkcijos išleidimo planą. Kartu su gamybos priemonių gamyba metai po metų auga liaudies vartojamų prekių išleidimas.

18. išeikvojimas, išmokėjimas: Išleidimas pinigų. Pas burtinykes eiti tik pinigų išleidimas. Gimimas ar mirimas – vis pinigų išleidimas. Kam čia piršlių reikia – tik išsileidìmas.
nuleidìmas. → nuleisti.

1. nulenkimas: Jau vien iš uodegos nuleidimo galima spėlioti, kad šuo nesveikas.

2. padarymas, kad nuslinktų žemyn: Dažnai Antanas vienas arba su draugais ateidavo pavakary į Karo muziejaus sodelį, į vėliavos nuleidimo iškilmes. Kepenų nusileidimas. davimas kam iš aukštai priartėti prie žemės: Kosminių laivų nuleidimo ir nutupdymo sistemos dirbo sklandžiai ir darniai. Perlėkimas be nusileidimo.

3. nusėdimas: Nuo saulės tekėjimo lig nusiléidimo prūnijo. Dirbdavo iki saulės nusileidimo. Šviesulio nusileidìmas. | Ateis daug nuog užtekėjimo saulės ir nuog nusileidimo (iš vakarų) .

4. prilaikant davimas nuslinkti žemyn, gilyn: Nuleidimas žemyn. Nusileidimas į jūrų gelmes jau nebėra nedaugelio drąsuolių dalia.

5. pažeminimas (balso): Tono nuleidimas dviem pustoniam.

6. sumažinimas akių skaičiaus neriant: Po pirmos nuleistų akių eilės keturios eilės mezgamos be nuleidimo. susiaurinimas mažinant akių skaičių (neriant): Trečias kumštinės pirštinės nuleidimo būdas – akys nuleidžiamos pirštinės šonuose.

7. nuožulnumas: Nuo peties nuleidimo linijos ant šoninės linijos nuleisti žemyn 1/3 krūtinės apimties. Kranto iškilimai ir nusileidimai. Status aštuonių sieksnių nusileidimas, ir štai krantas.

8. nuėjimas, nuvažiavimas, nučiuožimas į pakalnę: Nusileidimas nuo kalno prie ežero taip status, ir kelias taip siauras, kad neįpratusiam sukasi galva. Labiausiai buvo mėgstami nusileidimai nuo kalnelių ir šlaitų rogutėmis.

9. nepaisymas, praleidimas, nepadarymas ko: Ką tiektai čia dūmojimu, žodžiu, darbu, nuleidimù pražengiame.

10. atsisakymas savo nuomonės, nuolaida: Nusileidìmas gadynės dvasiai. Nusileidimo nei iš vienos, nei iš kitos pusės nebuvo galima laukti.

11. sumažinimas (kainos): Kainos nuleidimas, nuėmimas.

12. pasikliovimas, atsidavimas: Su didžiu paklusnumu ir nusileidimù ant valios….

13. pašalo išvarymas, sniego nutirpdymas: Prieš kelio nuleidìmą dar reikia malkų parsivežti. Nuo sniego nuleidimo nelijo ir nelijo.

14. nutekinimas, nubėginimas: Gerdavo iš pirmojo indo, pritekinto iš pilnos bačkos, ką ir vadino nuleidimas. Jos. šventės apeiga vadinusis nuleidimas [alaus statinės] Ragutėnos garbei. Viduramžiais senatviniams negalavimams pašalinti dažnai būdavo praktikuojamas kraujo nuleidimas. | Kai yra serozinio skysčio, t. y. seropneumotorakso atveju, būtini pakartotiniai eksudato nuleidimai (nutraukimai) .

15. nusausinimas grioviu ar drenažu.

16. nusausintas plotas: Vandenį nuleido, tai nuleidimo gavom po porą dešimtinių pievos.
paleidìmas. → paleisti.

1. suteikimas laisvės: Jis ir pats nežino, ar išeis ant paleidìmo (ar jį paleis) .

2. išsiskirstymas (susirinkusių kur nors): Pats žmonių paléidimas. Par patį svieto paléidimą pradėjo šaukti: dega! dega! Dvylekta – pats velnių paleidìmas (velniai pasklindą po laukus) .

3. panaikinimas, uždarymas: Karinių ir pusiau karinių organizacijų paleidimas.

4. išdykimas, išpaikimas, ištvirkimas: Raupai kūno ženklina bjaurybes, apsirijimus, girtybes ir kitus jo paleidimus. Pasileidìmas jų tų vaikų! Negali nė pro kiemą praeiti. Šėlti, draskyties tatai y [ra] žmogaus pasileidimas, ir daugiau nėkas. Pasiléidimas vienas, ka tokia didelė į lovą męža.

5. nesirūpinimas, apsileidimas, tingėjimas.

6. davimas sutikimo kam ką daryti: Be gydytojo paleidìmo negali nė vienos dienos nukavėt (praleisti) .

7. atpalaidavimas: Su paleidimu ryšio nereik didžiai skubinties.

8. pašalo varymas, atšilimas; palaidinys: Par tą patį baisiausį paleidìmą reikėjo važiuoti. Pats paleidimas, kad sniegas leidžiasi pavasarį. Pačiam paleidimè ažvarė mokyklai malkų vežt. Par pačius paleidimùs žmogus numirė. Teko važiuoti pačiu paleidimù. Naktį eiti tokiais paleidìmais aš bijau. Pavasaris, upių paleidìmas – vanduo tik kriokščia šniokščia. Pačiu vandens paleidimù reikėjo anam į teismą važiuoti.

9. viduriavimas: Sergąs trichinomis nenori valgyti, gauna vidurių paleidimą. Grikinė košė su vašku – nuo pilvo paleidimo.

10. paskleidimas (dažų): Raištis netura paleidimo – gal virinti (dažai nepasileidžia) .

11. palydėjimas.

12. davimas veikti mechanizmui: Fabriko paleidimas į darbą. Paleidimo pamina turi būti aptverta arba turėti kitokį apsauginį įrengimą.

13. smarkus ko darymas: Toks paleidimas buvo šaudyti – lygu su spragilais.

14. nusileidimas, nusėdimas: Po saulės pasleidìmui raganos ulioja.

15. nuo veleno atvyniotas austi apmatų kiekis: Vieną paléidimą išaudžiau.

16. prie vieno staklių šono pritaisytas ramstelis, kuriuo paleidžiamas suktis ir sulaikomas velenas: Pririšk prie paleidìmo virvelę – pasiekti negaliu.
parleidìmas. → parleisti; liepimas išsiskirstyti, atleidimas iš eitų pareigų: Saimo parleidìmas, atdėkavojimas.
pérleidimas. → perleisti.

1. perdavimas kitam naudotis: Įstatymas reikalauja, kad nekilnojamo turto perleidimas būtų daromas tam tikrais aktais, rašomais pas notarą.

2. ne laiku gimdymas, savaiminis abortas: Porą savaičių pasirgusi po persileidimo, Olė grįžo prie savo triūso. Trečio [je] dieno [je] po parsileidimo susirgo, o ketvirto [je] jau ir ant lentos.

3. davimas sutikimo.

4. lėmimas, skyrimas: Kad tai Dievo valia, Dievo toks buvo perleidimas, – sako savo širdyje Kuprius, – to nė vienas Šimonių nenorėjo pažinti. Jo perleidimai mūsų protui per aukšti yra. Juk tai yra sopulingas parleidimas, kad tokia gėda ant namų mūsų krito.

5. baudimas, bausmė: Baisingu parleidimu pražudė Dievas piktos širdies karalių. Parleidimas Dievo su toms musimis yra.

6. perlaida, čekis.
praleidìmas. → praleisti.

1. padarymas pertrūkio: Tabelninkė jau seniai nebuvo užregistravusi darbo praleidimų. | Toks praleidimas (neįtraukimas faktų) daro didelę spragą chronologijoje.

2. atleidimas, dovanojimas.

3. išrišimas: Kurių atleisite nuodėmes (norint per krikštą, norint per pakūtą, norint per praleidimą), yra jiemus atleistos.
prileidìmas. → prileisti.

1. davimas prieiti, prisiartinti.

2. nusileidimas: Iš gero prisiléidimo atiduosu tau pigiau tą paršelį.

3. manymas, teigimas: Hipotezė yra prileidimas tam tikro aiškinimo, kurį stengiamasi įrodyti.

4. sukergimas.

5. prisiartinimas: Prisileidimas (priėjimas) prie krašto.

6. lėmimas, bausmė (?): Dievo prileidimo neišvengsi.
suleidìmas. → suleisti.

1. glaudus prišliejimas, sujungimas: Dviejų detalių sujungimas vadinamas suleidimu. Koks čia [lentų] suleidìmas, kad plyšiai žymu! Po langu matosi sniegas – gal yra koks nesuleidìmas.

2. sukandimas (dantų): Kiekvienas jo dantų suleidimas atima vienai žiurkei gyvybę.

3. papustymas: Vienu suleidimu, gerai dalgei esant, gali visą valandą šienaut.

4. sutirpdymas.

5. atidėjimas, neatlikimas.

6. įleidimas, suvarymas vidun: Apie suleidimą spiečių.
užleidìmas. → užleisti

1. davimas vietos eilėje pirma savęs: Tik neprasidėkit su užleidìmais, paliks ir vakaras, kol sulauksma.

2. davimas perėti: Septintą ar aštuntą dieną po vištos užleidimo kiaušinius reikia vėl peržiūrėti. Kas iš to tavo užleidìmo vištos, kad ji neperi!

3. nustojimas melžti prieš apsiveršiuojant: Prieš užleidimą neramios ir su trumpais bei plonais speniais karvės melžiamos rankomis. Staigus užleidìmas karvėms negerai. Margė ir be užleidimo užtrūks.

4. uždėjimas viršaus (ilgio, pločio, svorio): Metalo sluoksnis, kuris numatytas nupjauti detalę apdirbant, vadinamas užleidimu apdirbimui. Tas užleidimas dažnai išneša pusę colio ant ilgio, čvertį colio ant pločio.

5. nusėdimas, nusileidimas (saulės): Ažusileidimas saulės. Be saulės ažsileidìmo namo negi ginsi galvijų. Atlik su mums, nes jau eit vakarop ir pagrįžo diena užsileidimop. | Daug ateis nuog užtekėjimo ir užsileidimo (iš vakarų) .

6. nesirūpinimas, užmetimas: Per visus trejus metus nepastebime jokio apsileidimo, kokio nors mokslo dalyko užleidimo.

7. pasiryžimas, sumanymas.

8. lėmimas: Ir kad mus kas sutinka, tai žinom mes, kad tai visagalinčio užleidims yra.

9. užlos. .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ileidimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x