įkyliuoti

.
kyliúoti, -iúoja, -iãvo

1. kylioti, kylyti, kylinti.

2. slinkti, spaustis: Kyliúokit, žmonės, į ten, kyliúokit, moters, į suolo galą!. Vis kyliuõsis toliau (vienas kitą vers, spaus) .
apkyliúoti. kyliais apkalti: Apkyliúok kirvį, kad neiškristų kotas.
įkyliúoti. įsprausti su kyliu: Barzdą įkyliavo į rąstą. Vaikas iškišo šiaip taip galvutę, ir toliaus neina – kaip įkyliuota. Tep žmonės įsikyliãvę (susispaudę) – nė plyšelio nėra.
pakyliúoti. pavaryti kylį: Pakyliuodamas skaldžiau kerus. Dar čia reikia gerokai pakyliúoti.
prikyliúoti. kietai prikimšti: Skilandį prikyliãvo.
sukyliúoti

1. suspausti. . Vaikai susikyliãvo tarpdury.

2. susiginčyti, susikivirčyti: Dėl tos žemės susikyliãvo juodu ir teisme atsidūrė.
užkyliúoti

1. užkalti kyliu: O tas karaliūnas nuėjo pas tą paną, kulbę perskėlė, kasas užkyliavo. Įkišo senio barzdą ir ją ąžuoliniu kyliu į kelmą užkyliavo.

2. užsikimšti: Užsikyliãvo širdis nuo tų sprangių kriaušių.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ikyliuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis