įkvėpuoti

kvėpúoti, -úoja, -ãvo

1. įkvėpti ir iškvėpti orą, alsuoti: Štai aš ir vėl kvėpuoju grynu oru, maudaus, žaidžiu su mėlynosios jūros bangomis. Tartum miškas kvėpúoja – nelyginant žvėris: savo kvapus po laukus kaip berte pabėręs. Ligonis dar kvėpúoja. Silpnas, mirštąs, apalpęs led kvėpúo [ja]. Kvėpuojamoji nosies vidaus paviršiaus sritis (regio respiratoria). Kvėpuojamoji, kvapinė gerklė (trachea). Kvėpúojamieji organai. Kai kurie augalai, augantys pelkėse, turi vadinamas kvėpuojamąsias, arba ventiliacines, šaknis. Ten viskas gyveno ir kvėpavo pavasariu: ir paukščiai, ir medžiai, ir gėlės, ir žmonės. Šiandiej šaltis stipriai kvėpúoja (šąla) . sunkiai dūsuoti: Pailsęs, nuilsęs nuo bėgimo, kvėpúoja (alsuoja). Jie arė dūsaudami, jauteliai kvėpúodami. Žmogus pailso: atsisėdo ir kvėpavo. Aš šitai kvėpuoju (sunkiai alsuoju), vos kojoms pasivelku, turiu dirbti, o anie dindariuo [ja] aplinkuo. Kvėpuoja it žuvis ant ledo.

2. pūsti orą: Kvėpuok, kol prikvėpuosi pūslę.

3. leisti iš savęs kvapą, kvėpti, pūsti: Kvėpuoju į ausį (pučiu dvasią). Raudonų plytų kaminas kvėpuodavo tamsiais dūmais. Ji. visa net garuoja, kvėpuodama iš vidurių paskutinį pašalą. Numalšinusi troškulį žemė ilgai kvėpavo garais. Ignotas jiems ačiū pasakė laiškais, kvėpuojančiais tikrai apaštoliška dvasia.
atkvėpúoti

1. iki soties prisikvėpuoti: Mykolas išlipo iš autobuso dar toli nuo savo tėviškės, kad galėtų atsikvėpuoti tuo pavasario oru.

2. atskubėti pavargus, uždusus: Jau kone iš paskujų pajėgų prie pilies atkvėpavęs, mergaitę ant žemės paleido. Juodu vargingai iki vieno buto atkvėpavusiu.
įkvėpúoti

1. įtraukti į plaučius: Nebegali žmogus oro įkvėpúoti, kvapo atgauti.

2. pamažu įgauti galios kvėpuoti.
iškvėpúoti

1. išleisti iš plaučių orą, iškvėpti. .

2. suvartoti kvėpuojant: Iškvėpúotas kambario oras.

3. praleisti kurį laiką kvėpuojant: Ligonis vos iškvėpãvo par naktį ir mirė.
gývastį iškvėpúoti numirti: Ponas tą pačią naktį savo gyvastį iškvėpavo.
nukvėpúoti.

1. negreitai nueiti: Kada to boba su andaroku nukvėpuõs an sodžių.

2. nusibaigti, numirti: Nukvėpavo varmelis, pasibaigė amželis. Blinda nusikvėpãvo.
pakvėpúoti. šiek tiek kvėpuoti: Eiti į mišką pakvėpúoti grynu oru.
prikvėpúoti

1. pripūsti: Ans prikvėpúos pūslę.

2. kvėpuojant prisitraukti į save ko. . Buvo prisikvėpavęs, prisigėręs tos kūrybinės dvasios – pats pasijuto turįs kurti.
užkvėpúoti. pradėti kvėpuoti. . Garvežys, smarkiai užkvėpavęs, pradėjo važiuoti. Sunkiai suprunkštė garvežinė koserė, užsmilkė, užkvėpavo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kvėpúoti, </b>-úoja, -ãvo<br/>1. <span class="explanation">įkvėpti ir iškvėpti orą, alsuoti: </span> Štai aš ir vėl kvėpuoju grynu oru, maudaus, žaidžiu su mėlynosios jūros bangomis. Tartum miškas kvėpúoja – nelyginant žvėris: savo kvapus po laukus kaip berte pabėręs. Ligonis dar kvėpúoja. Silpnas, mirštąs, apalpęs led kvėpúo [ja]. Kvėpuojamoji nosies vidaus paviršiaus sritis (regio respiratoria). Kvėpuojamoji, kvapinė gerklė (trachea). Kvėpúojamieji organai. Kai kurie augalai, augantys pelkėse, turi vadinamas kvėpuojamąsias, arba ventiliacines, šaknis. Ten viskas gyveno ir kvėpavo pavasariu: ir paukščiai, ir medžiai, ir gėlės, ir žmonės. Šiandiej šaltis stipriai kvėpúoja <span class="explanation"> (šąla) </span>. <span class="explanation">sunkiai dūsuoti: </span> Pailsęs, nuilsęs nuo bėgimo, kvėpúoja (alsuoja). Jie arė dūsaudami, jauteliai kvėpúodami. Žmogus pailso: atsisėdo ir kvėpavo. Aš šitai kvėpuoju <span class="explanation"> (sunkiai alsuoju), </span> vos kojoms pasivelku, turiu dirbti, o anie dindariuo [ja] aplinkuo. Kvėpuoja it žuvis ant ledo. <br/>2. <span class="explanation">pūsti orą: </span> Kvėpuok, kol prikvėpuosi pūslę. <br/>3. <span class="explanation">leisti iš savęs kvapą, kvėpti, pūsti: </span> Kvėpuoju į ausį (pučiu dvasią). Raudonų plytų kaminas kvėpuodavo tamsiais dūmais. Ji. visa net garuoja, kvėpuodama iš vidurių paskutinį pašalą. Numalšinusi troškulį žemė ilgai kvėpavo garais. Ignotas jiems ačiū pasakė laiškais, kvėpuojančiais tikrai apaštoliška dvasia. <br/><b>atkvėpúoti</b><br/>1. <span class="explanation">iki soties prisikvėpuoti: </span> Mykolas išlipo iš autobuso dar toli nuo savo tėviškės, kad galėtų atsikvėpuoti tuo pavasario oru. <br/>2. <span class="explanation">atskubėti pavargus, uždusus: </span> Jau kone iš paskujų pajėgų prie pilies atkvėpavęs, mergaitę ant žemės paleido. Juodu vargingai iki vieno buto atkvėpavusiu. <br/><b>įkvėpúoti</b><br/>1. <span class="explanation">įtraukti į plaučius: </span> Nebegali žmogus oro įkvėpúoti, kvapo atgauti. <br/>2. <span class="explanation">pamažu įgauti galios kvėpuoti. </span> <br/><b>iškvėpúoti</b><br/>1. <span class="explanation">išleisti iš plaučių orą, iškvėpti. </span>. <br/>2. <span class="explanation">suvartoti kvėpuojant: </span> Iškvėpúotas kambario oras. <br/>3. <span class="explanation">praleisti kurį laiką kvėpuojant: </span> Ligonis vos iškvėpãvo par naktį ir mirė. <br/><b> gývastį iškvėpúoti</b> <span class="explanation">numirti: </span> Ponas tą pačią naktį savo gyvastį iškvėpavo. <br/><b>nukvėpúoti</b>. <br/>1. <span class="explanation">negreitai nueiti: </span> Kada to boba su andaroku nukvėpuõs an sodžių. <br/>2. <span class="explanation">nusibaigti, numirti: </span> Nukvėpavo varmelis, pasibaigė amželis. Blinda nusikvėpãvo. <br/><b>pakvėpúoti</b>. <span class="explanation">šiek tiek kvėpuoti: </span> Eiti į mišką pakvėpúoti grynu oru. <br/><b>prikvėpúoti</b><br/>1. <span class="explanation">pripūsti: </span> Ans prikvėpúos pūslę. <br/>2. <span class="explanation">kvėpuojant prisitraukti į save ko. </span>. Buvo prisikvėpavęs, prisigėręs tos kūrybinės dvasios – pats pasijuto turįs kurti. <br/><b>užkvėpúoti</b>. <span class="explanation">pradėti kvėpuoti. </span>. Garvežys, smarkiai užkvėpavęs, pradėjo važiuoti. Sunkiai suprunkštė garvežinė koserė, užsmilkė, užkvėpavo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.