įkvėpuoti

kvėpúoti, -úoja, -ãvo

1. įkvėpti ir iškvėpti orą, alsuoti: Štai aš ir vėl kvėpuoju grynu oru, maudaus, žaidžiu su mėlynosios jūros bangomis. Tartum miškas kvėpúoja – nelyginant žvėris: savo kvapus po laukus kaip berte pabėręs. Ligonis dar kvėpúoja. Silpnas, mirštąs, apalpęs led kvėpúo [ja]. Kvėpuojamoji nosies vidaus paviršiaus sritis (regio respiratoria). Kvėpuojamoji, kvapinė gerklė (trachea). Kvėpúojamieji organai. Kai kurie augalai, augantys pelkėse, turi vadinamas kvėpuojamąsias, arba ventiliacines, šaknis. Ten viskas gyveno ir kvėpavo pavasariu: ir paukščiai, ir medžiai, ir gėlės, ir žmonės. Šiandiej šaltis stipriai kvėpúoja (šąla) . sunkiai dūsuoti: Pailsęs, nuilsęs nuo bėgimo, kvėpúoja (alsuoja). Jie arė dūsaudami, jauteliai kvėpúodami. Žmogus pailso: atsisėdo ir kvėpavo. Aš šitai kvėpuoju (sunkiai alsuoju), vos kojoms pasivelku, turiu dirbti, o anie dindariuo [ja] aplinkuo. Kvėpuoja it žuvis ant ledo.

2. pūsti orą: Kvėpuok, kol prikvėpuosi pūslę.

3. leisti iš savęs kvapą, kvėpti, pūsti: Kvėpuoju į ausį (pučiu dvasią). Raudonų plytų kaminas kvėpuodavo tamsiais dūmais. Ji. visa net garuoja, kvėpuodama iš vidurių paskutinį pašalą. Numalšinusi troškulį žemė ilgai kvėpavo garais. Ignotas jiems ačiū pasakė laiškais, kvėpuojančiais tikrai apaštoliška dvasia.
atkvėpúoti

1. iki soties prisikvėpuoti: Mykolas išlipo iš autobuso dar toli nuo savo tėviškės, kad galėtų atsikvėpuoti tuo pavasario oru.

2. atskubėti pavargus, uždusus: Jau kone iš paskujų pajėgų prie pilies atkvėpavęs, mergaitę ant žemės paleido. Juodu vargingai iki vieno buto atkvėpavusiu.
įkvėpúoti

1. įtraukti į plaučius: Nebegali žmogus oro įkvėpúoti, kvapo atgauti.

2. pamažu įgauti galios kvėpuoti.
iškvėpúoti

1. išleisti iš plaučių orą, iškvėpti. .

2. suvartoti kvėpuojant: Iškvėpúotas kambario oras.

3. praleisti kurį laiką kvėpuojant: Ligonis vos iškvėpãvo par naktį ir mirė.
gývastį iškvėpúoti numirti: Ponas tą pačią naktį savo gyvastį iškvėpavo.
nukvėpúoti.

1. negreitai nueiti: Kada to boba su andaroku nukvėpuõs an sodžių.

2. nusibaigti, numirti: Nukvėpavo varmelis, pasibaigė amželis. Blinda nusikvėpãvo.
pakvėpúoti. šiek tiek kvėpuoti: Eiti į mišką pakvėpúoti grynu oru.
prikvėpúoti

1. pripūsti: Ans prikvėpúos pūslę.

2. kvėpuojant prisitraukti į save ko. . Buvo prisikvėpavęs, prisigėręs tos kūrybinės dvasios – pats pasijuto turįs kurti.
užkvėpúoti. pradėti kvėpuoti. . Garvežys, smarkiai užkvėpavęs, pradėjo važiuoti. Sunkiai suprunkštė garvežinė koserė, užsmilkė, užkvėpavo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ikvepuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis