įkrutinti

krùtinti (-yti), -ina, -ino. krutėti.

1. judinti: Žiūrėjo į Šakro šokį, kraipydamas galvą ir krutindamas ūsus. Šuo uodegą krùtina. Krùtina stalą. Jo nereikia labai supt – krùtini pamažu, ir gerai. Ar krùtina [žuvis meškerę] ten nors kiek? Krutina virvę, kad trauktų. Eisiu, tėvelį budinsiu ir iš kapelių krùtinsiu. | Žmogus kažką krutino lūpomis (kažką sakė) . Judink mane, krutink mane, kad mano pilvelis augtų. Jam pasirodė, kad tas arklys krutinasi. Aust – tai krùtiniesi, tai sveikesnis darbas. Daug prajėvų stojosi, nes ir žemė krutinosi. Lipk lauk! – Bet sėdintis vežimėlyj nė truputį nesikrutino. Reg, kaip skritulys dangaus krutinasi.

2. liesti: Nekrùtyk vaiko, tegu miega. Idante to medžio nekrutintumbei, nei jokio vaisiaus jo. Neprisakiaugu vaikams, kad nekrutintų tavęs? Jis dasilyti (krutina) kalnus, tada anys rūksta. Gynėsi bylodams: nemikrutink, Marija. Jau mus nekrutys velinias. Ir nedėkiat ranką ant jo (nekrutinkit jo). | Ogi dabar purvynai, kad juos krùtina (mina) vyžos, nei kisielius ant ugnies pleškėdami teška. Gulinčią bėdą nekrutink.

3. raginti, skatinti, skubinti ką nors daryti: Krùtink arklius, kad krutėtų. Kam tu mane krùtini, aš ir pats žinau darbą. Tėvas neduoda dykam gryčioj sėdėt, nuolat krùtina. Krùtink svečius, kad greičiau važiuot namo. Boba jau diedą krutina: „Eik tu kur, storojies (rūpinkis), badu numirsme“.

4. krutėti, judėti, gyvuoti: Nesergu, dar krutinuos. O jame gyvename, krutinamės ir esme.

5. jaudinti, paveikti: Loska ir prigimimas ne vienaip žmogų krutina. [Reikia] tankiai krutinti savo širdį gailesiu. Kodrin tave nekrutina tie smarkūs žodžiai?

6. nerangiai eiti, vykti, keliauti: Krutinau pamaži į miestą Panevėžį.

7. judintis, leistis į kelionę: Šįmet nesikrùtyk niekur – turi čia duonos ir prie duonos. Gana tau, žmogeli, šlyvėti, krùtinies (krutinkis), pamažel insieisi. Krutinkis iš vietos (nešdinkis), o bus blogai! Tuojaus iš čia leiskiese, tuojaus gi krutinkiese!
atkrùtinti

1. pamažu ateiti, atvykti: Gi aure ir Petras atkrùtina. Ateina šlubelis, atkiūtina, pakreipęs lazdelę, atkrùtina.

2. išjudinti, padaryti žvalų: Jis buvo kaip kelmas, o paėmė pačią apsukrią, ir ta atkrùtino – dabar viškum žvalus.
įkrùtinti

1. įraginti, įjudinti: Įkrùtink bernus į darbą.

2. įsijaudinti: [Tuo] pavaizdu turėtų įkrutintis visi tėvai ir motinos. Nei teip graudumi ir didžiu verksmu Marijos Magdelenos nėmaž neįkrutinamės.
iškrùtinti.

1. išjudinti, išklibinti: Jeigu tavo ta dvėslina iškrutins iš vietos šitą karietą, tai aš tau ataduosiu savo šešetą arklių. Žirgas galvelę pajudino, žalio uosio tvorelę iškrutino. Kad vėjelis labai pučia, iš šaknelių net iškrùčia [= iškrutina].

2. išpurenti, išdirbti (žemę): Ar grumtą iškrùtinai, ar lauką įsėjai?

3. išraginti: Sunku anas iškrùtint in darbą.
pakrùtinti.

1. išvesti iš ramybės būvio, pajudinti, paklibinti: Pakrùtink, gal atsibus – taip užmigęs. Nė iš vietos negaliu pakrùtinti akmens. Prisikrovė tokį didelį vežimą malkų, kad arkliai nė nepakrùtina. Sudiev, Gailiūnai! Lik sveikas! Nuoo! – ir Puodžiūnas pakrutina vadeles. Senelis užsidengė akis, pakrutino lūpas, tarytum norėjo ką ištarti. Kasdieną pustynė [je] keliaudamys negalėjo dirbti nepakrutinamų namų Dievo. Tu, paukšteli, vyšnelėj nepakrùtink šakelių, nepabudink mergelės. Atėjo pas tą skylę, pakrutino diržą, kad anie trauktų. Kelčia rankeles – nepakrutinu, kelčia galvelę – nepajudinu. Negaliu pakrutint lopetos, ką aš galiu padaryt?!. Kiba lįsi po pečium, ir nepasikrutink, nes kad vištos sukudakys, tai tave ir mane užmuš. Uolos pasikrutino ir plyšo. Želiantys daiktai maitinas ir išduoda vaisių, bet negali justi, nė panorėję pasikrutinti. Nesa ir dangaus sylos pasikrutins. Galybės, kurios yra ant dangaus, pasikrutins.

2. paliesti: Man nepavelijant, tikt nei plauks jam netur būti pakrutintas. Meldė jį, kad jie tikt sermėgos siūlę pakrutint gautų. Ir jis, jo ausį pakrutinęs, išgydė jį. Tai jis akis jų dviejų pakrutino tarydams. Nesa pakrutinąsis kalną smertimi numirs. Jei kas šį vyrą alba jo moterį pakrutins (dasilytės), bus numarintas. Dar merga, ir nei jokio vyro nepakrutinta.

3. padaryti netvirtą, nepastovų: Jonas nebuvo kaip nendrė žviliuojanti, bet labai tvirtas ir nepakrutinamas. Broliai mano numylėti, būkite tvirti o nepakrutinami. Idant jo nei patys vartai pragaro pakrutint nei pagadint galėtų. Visų pirma turiu pasakyti, kad nepakruti [na] ma yra mokslo tiesa.
nepakrùtinamai. Aš tuo nepakrutinamai tikiu.

4. sujaudinti, sugraudinti; sužadinti, sukelti kokį jausmą: Samaritonas mielaširdyste pakrutintas buvo. | Pykdžiu kam ką, pykinu, darau supyktai, sūpykį pakrutinu (pykinu) . Nepakrutinęs savimp didžio širdies sopulio. Sūdžia žemės pasikrutina mielaširdyste ir kitais afektais. Pasikrutino dvasioj, nuliūdo ir tarė.

5. kiek pasupti: Kai užgirsi vaiką šnėpštaunant, prieik ir pakrùtink. Per rãma (ramumas) vaiko – pakrùtini truputį, ir užmiega.

6. padirbinėti kiek: Jis vis pasikrutina.

7. paraginti: Eik tu jį pakrùtin'.
pirštùs parkrùtinti padirbėti: Bet jie nenor pakrutint pirštų savo.
smẽgenis parkrùtinti pagalvoti: Tik tu pakrutink smegenis!
šìrdį parkrùtinti sujaudinti, paveikti: Idant vis gerai išmanyčiau, pakrutink mano širdį. Jei tais arba tiems padabniais žodžiais dar savo širdies nepakrutinai, atsidūksėk.
šìrdis pasikrùtino buvo paveiktas: Nepasikrutino jo kieta širdis meilingais žodžiais.
parkrùtinti. parnešti, pargabenti: Parkrutinau malkų glėbį.
prakrùtinti. sužadinti, prabudinti: Sorelio žodžiai jam prakrutino vaizduotę.
sukrùtinti.

1. pakrutinti, sujudinti: Klausiamasis keletą kartų sukrutino lūpas. Jau vis šiaip teip sukrùtinu [pirštus]. Vaikas sukrutino galvelę. Aš leisiuos, ale kaip aš sukrutinsiu diržą, tai traukit. Balsas teip stiprus ir sylings sakos esąs, jog sukrutin girias ir pūstas vietas.

2. sugriauti, suardyti: Atgiežę apmaudą už sukrutintą tautų pakajų.

3. sujaudinti, sugraudinti; sukelti, sužadinti kokį jausmą: Sukrutintas širdingai tarė: „Dabar linksmai numirsiu, nes regėjau pragaišusį sūnų savo“. Iš gilumo ano širdies susikrutino nesupratimas (pradėjo nebesuprasti) apie cnatas svečio ir teisybes ano žodžių.
šìrdį sukrùtinti sujaudinti: Visų tada širdys sukrutintos sudrebėjo iš džiaugsmo. Mano žodžiai ar pažadino bent vieną protą, ar sukrutino širdį?
užkrùtinti.

1. paliesti: Jis man negal nei plauką užgauti, užkrutinti. Nereikia [rastame lizdelyje] nei vieną kiaušį nei su pirštu užkrutinti, nei rankom paimti. Jei kiaušius užkrutini, tad paukšteliai tą lizdelį prastojantys. Jos. nei vieną grūdą, nei jokį kitą vaisių neužkrutina, bet tikt vien iš gnusų maitinasi. Jus tada nei viens žmogus neužkrutys. Ir piktasis jį neužkrutins. Ger žmogui nei jokios moteriškės neužkrutinti. Garbę ir naudą užkrutinti arba įžeisti nenorįs.

2. prispirti, užraginti: Užkrutyk tu juos, kad duot pinigų. Jūs ją užkrùtykit, tai ji jumi padainuos. Reiks man eit į namus, ba kap užkrùtys bobos. Žmoną užkrùtysit, ir padarys cibulienę. Tėvas nuėjęs kad užkrùtino šeimyną, tuoj visi išlėkė vienas per kitą.

3. pričiupti, išgąsdinti, išbaidyti: Jei užkrùtys kas, tai neturėsiu nei kur pabėgt. Katinui nė lašinių nereikėjo, kaip užkrutinau. Kad užkrùtino, tai net klumpės liko. Iš sodo vagis kad užkrùtinau, tai daugiau neis! Kad užkrùtino juos, tai visi žarais išlakstė. Tu drąsus, kol tavęs niekas neužkrutina. Ją. kai užkrùtini, jin duoda šuolį – po tris sieksnius nušoksta.

4. užmigdyti supant, užlinguoti: Užkrutino vaiką.

5. užmušti: Vaikai akmenais užkrùtys.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ikrutinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x