įkriokti

.
kriõkti, -ia, -ė

1. bjauriu gerkliniu balsu šaukti, rėkti, bliauti: Nekriõk taip, kitame kieme girdėti. Ko tu čia krioki, ko ieškai priekabių? Namiškiai priešingai kriokė: „Ūžkit, ūžkit, šokit!“. Nekriõk taip baisiai, juk ir velnius iš peklos prikelsi! Parėjęs girtas kad pradės kriokt, tai išlakstom ir vaikai, ir aš. O kad vargšo darbininko karvė suės pagriovėje kokį žiupsnį žolės, įmanytų – nusprogtų bekriokdami. Giedodamas bažnyčioj bene kriokei par daug, norėdamas savo balsą parodyti ir tuo pasigirti? [Smakas] baisiu balsu pradėjo kriokt, kad miesto ir aplinkinių gyventojų net langai išbyrėjo. Kad varnos medžių galūnėse kriokia, lis. Kriokė varna par tris dienas – būs naujyna. Gal vilties giedros, kad pelėdos kriokia vakarais. | Kriokė keista muzika. Kad tie vargonai velniai kriõka – nėko negirdėt! Jau čia per daug kriõkia ta radija. | Vyrai pagiry kad kriõkia, tai kriõkia visokias dainas. Kuomet ožys kriokė, kad visas svietas girdėjo? Veršiu nekriõkęs, jaučiu nebaubsi.

2. miegant su garsu pro burną alsuoti, knarkti: Jis kai miega, tai baisiai kriokia. Kriokiu an viso lauko. Tu šiąnakt labai smarkiai kriokeĩ. Labai gerklę užgulė, net čia girdėt, kap kriõkia. Kriokia kriokia visą dieną, kur ten ir lenda tas miegas! Tik spėjo užmigt, ir kriokia jau. Kiti žmonės miegodami labai kriõkia. Tu, kai miegi, užčiaupk burną, tada knarksi; dabar taip baisiai krioki. Kriokia lyg baigdamasis. Teip jisai kriõkia, miega nuilsęs.

3. sunkiai alsuoti, karkuoti, puškuoti: Ligonis kriõkia, kad serga. Berniukas vėl pradėjo kriokti lyg stipriai, kietai įmigęs. Neštum ir tu net kriõkdamas, kad tik kas tau duotų. Ale jis dirbdamas kriõkia! Arklys pailsęs kriõkia. Tas arkliukas vos paveža – net kriõkia. Šyvis sunkiai kriokė, jo įdubę šonai kilnojosi, akys bailiai klaidinėjo. Žirgas persigandęs, net kriokdamas malkas parvežė namo. | Braškėjo kaulai jų ir kriokė plaučiai. Kriokia krūtinės, žmogus žmogų bado – lietuviai grumias su lenkais Kunrado!

4. kriūkti, mauroti, urzgėti: Kiaulė kriūkia, kriõkia. Meška mru, mru, mru murmėdama ir kriokdama atsiliepė. | Dūzgia ir kriokia mašinos. Tokios kriokiančios bjaurybės. dar nematė mano arkliai.

5. smarkiai ūžti, šniokšti: Debesis, jūros kriõkia prieš nepagadą. Audra kas kartą smarkiau kriokė, kas kartą didžiau šėlo. Debesis tebekriokė, bet iš visko galima buvo spėti jį praeinant. Pradėjo ežeras kriõkti ant pat viršaus. Nuejo vanduo net kriõkdamas. Iš anapus kopų girdėti ūžimas – jūra kriokia. Upelis kriõkia – girdėti toli. Čia ūžia pušynas, ten kriokia eglynas.

6. balsu verkti, raudoti. Juzukas per naktis krioks be mamos. Tas vaikas kriõka ir kriõka: turbūt nesveikas. Išgirdau bekriokant vaikus ir nubėgau. Ans kriõka, kaip aš aną nutildysiu?! Anam tiktų, ka į malką sukritę kriõktų. Pasuopuok (pasūpuok) tą vaiką, rasi nekriõks. Nekriõk, maželi, nekriõk. Kelinta diena vaikas ausimis kriõka, o nėkas daktaro neveža. Pametęs piningus, nors kriok į abidvi sauji. Kriõkė kol kriõkęs ir užmigo. Savi pabengiau, vaikų. bekriokdama. Ko krioki kap smaugamas? Kriokė gervelė, kriokė gervelė, krioks ir mano motušėlė, dukrą išleisdama.

7. kosėti: Kriokia kap džiovą gavęs. Vaikas kriõkė kriõkė per naktį, mat peršalo. Šiandien vaikpalaikis jau ir vėl parsišaldė – visą vakarą kriõkia, dantų negalia uždaryti.

8. sunkiai nešti, tempti; sunkiai dirbti: Kriokiaũ kriokiaũ pirtin vandenį, net privargau. Ką tu čia kriokì taip? Neguliam, ale i nekriõkiam kai juodi jaučiai. Visą gyvenimą kriokei, o kaip ubagas, taip ubagas (nieko neturi susitaupęs) .

9. grobti, glemžti: Visą amžių kriõkė kriõkė turtą, atėj [o] smertis, brol, ir liko viskas.

10. pasakoti, porinti: Žiemos vakarais senelis kriokia pasakas, o šeimyna klauso ir gėrisi.

11. lakstytis, krėkintis. Kiaulė kriõkias.
šniõkščiant kriõkiant labai (norėti): Šniõkšdamas kriõkdamas norėjo mañ' vest, o dabar noria pamest.
apsikriõkti, -ia, apsìkriokė

1. apsiverkti, apsiašaroti: Apsìkriokiau išeidamas į karę. Apsikriokęs (aprasojęs) tas mano kastinys išejo.

2. pasikrėkinti.
atkriõkti, -ia, àtkriokė (atàkriokė)

1. verkiant atgauti, atverkti: Ką atkriõksi, ką mačija, ka krioksi.

2. sunkiai ką atnešti: Ką čia mum tep atkriokì išsižiojęs? Tik ir geras tas dėdė: mūs vaikam per šventes visą bandą pyrago àtkriokė. Buvo bejuok sunku – vos àtkriokiau. Kaip tu ir atàkriokei tokią sunkybę! Led ne led prieš kalną atãkriokiau.

3. atlėkti kriokiant, urzgiant, ūžiant: Jau vė raplanas atkriõkia.
įkriõkti, -ia, į̃kriokė

1. kriokiant įeiti.

2. ką sunkų įnešti: Kada da aus, o jau stakles iñkriokė pirkion. Ką gi tu čia šit' inkriokì?
iškriõkti, -ia (ìškriokia), ìškriokė

1. verkiant išprašyti: Pati buvo iškriõkusi, kad nevažiuotų.

2. išverkti, verkiant išbaigti (ašaras): Ìškriokė visas ašaras.

3. praverkti kurį laiką: Kaip pradėjo kriokti, ir ìškriokė visą naktį.

4. rėkimu, kriokimu išvarginti: Ìškriok tie vaikai galvą par dieną.

5. krioguojant išeiti.

6. sunkiai prisikrovus išvažiuoti, išvykti: Šiandiej jau daugelis malūnan su šviežiais rugiais ìškriokė.

7. sunkiai alsuojant, kriokiant mirti: Ligonis iškriokė, t. y. išmirė.

8. kriokiant išmiegoti kurį laiką: Gana, kelkis – ìškriokei pusę dienos!

9. iki soties išsimiegoti: Šeimininkas, apypiete išsikriokęs, iš ryto brėkštant pakyla.

10. sunkiai uždirbti: Manai, kad tu kažin kiek čia iškrioksi?Greičiau galą gausi.
nukriõkti, -ia (nùkriokia), nùkriokė

1. surikti, sušukti: Mielai stengiamės! – nukriokė sargyba.

2. verkiant nutęsti (raudą): Raudotojai liuob pasakos pasakos ir nukrioks – oho ho ho!

3. nusiverkti; nuvargti verkiant: Ko tu toks nusikriõkęs? Zosė parejo ka nusikriõkusi – juodai mėlena. Ot vaiks: teip nusikriõkęs, ka kojėms nebepeita (nebepaeina) . Juk tas vaikas nusikriõks beieškodamas lenciūgo.

4. niekus nukalbėti: Nu jau kad nukriokei, tai nukriokei – nei be šį, nei be tą.

5. sunkiai nunešti: Vos nùkriokiau tą naštą! Kur jis tą stulpą nùkriokė? Vargiai tu šitą akmenį nukriõksi. Vaikam induosiu, ir nukriõks tau valgyt.

6. sunkiai nueiti: Tik be reikalo tokį kelią nùkriokiau.

7. sunkiai dirbant nusibaigti: Kad taip krioksi (sunkiai dirbsi) kožną dieną, greit nusikriõksi.
pakriõkti, -ia (pàkriokia), pàkriokė

1. paverkti: Vaikas pàkriokė pàkriokė ir nusiramino.

2. sunkiai paalsuoti: Per dieną dar pasirgo, pàkriokė, vakare jau ir mirė.

3. papasakoti: Pakriõk, tėvuk, mums kokią istoriją apie senovę ir karžygius.

4. būti apvaisintam, pasikrėkti. Mūsų kiaulė jau kelinti metai nepasikriokia ir neturi paršiukų. Anksti tavo kiaulė pasìkriokė.
parkriõkti, -ia (par̃kriokia), par̃kriokė

1. bliaunant, kriokiant pareiti, parbėgti: Par̃krioka avis iš žardienos, eik, įleisk į kūtalę.

2. pareiti dainuojant šaukiančiu, rėkiančiu balsu: Vyrai iš karčemos par̃kriokė, parėjo dainuodami.

3. parbėgti, parlėkti uždusus, šniokštuojant: Tik par̃kriokė iš lauko kap aitvaras.

4. sunkiai parnešti, pargabenti: Iš pačios galilaukės plūgą par̃kriokiau namo. Kam tu tą stiklą parsìkriokei?
prakriõkti, -ia (pràkriokia), pràkriokė.

1. pradėti verkti, pravirkti: Mirkčio [ja] mirkčio [ja] i nepràkrioka. Šilstu ir šalstu, o prakriõkti negaliu.

2. šniokščiant, ūžiant praeiti: Debesis pràkriokė, lytaus nebūs. Audrai prakriokus stosis ramybė, žiemai pasibaigus stosis šilta vasara.
prikriõkti, -ia (prìkriokia), prìkriokė

1. prišaukti, šaukiant privadinti ką: Par stabulę gal prikriõkti velnią.

2. smarkiai prilyti, pripliaupti: Kad prìkriokė lietaus, visur valkos stovi.

3. priverkti: Kiek aš esu prikriõkusi par tą orielką (degtinę), kas galia ir apsakyti.

4. sunkiai prinešti, privilkti: Galgi duoną kepsi, kad tiek malkų prìkriokei?

5. pripasakoti: Kad kriokė, tai prikriokė visokių naujienų, tik klausyk jo.
sukriõkti, -ia (sùkriokia), sùkriokė

1. surikti, sušukti: Ka ans sùkrioka, jei nori, ir drebėk priš aną. Jis kaip šernas sùkriokė. Admirolas visas drebėdamas sukriokė: – Ką tai reiškia? Berdamas pašarą į lovį, sukriokė arkliui, kad pasitrauktų. | Užpakalyje sukriokė sunkvežimis.

2. pravirkti ir vėl nutilti: Kažkas trobo [je] sùkriokė – bene vaikas atsibudo?

3. sunkiai sunešti: Sùkriokė obuolius in pirkios, ir supuvo visi. sukrauti: Neteisingai tėvo sùkrioktas turtas vaikams ant naudos nenueis.
užkriõkti, -ia (ùžkriokia), ùžkriokė

1. užrikti, sušukti: Ka ùžkriokė ans, kaip šaute mune paršovė. Nusitvėręs jį už ilgų plaukų, taip užkriokė, kad net visa mokykla nusigando. Parėjęs girtas kai ùžkriokė – maniau lupt gausiu. smarkiu balsu uždainuoti: Talkininkai, krūvon suėję, užkriokia uždainuoja, net kaimynų šunys ima kaukti.

2. užknarkti miegant: Su manim gulėt nesmagu – aš užkriokiù. Ji garsiai užkriokdavo [miegodama].

3. užmigti kriokiant, knarkiant: Lokys atsigulė savo urve ir ùžkriokė visai žiemai.

4. nusibaigti verkiant, užsiverkti: Dėl motinos tas vaikas gal ir užsikriõkti. Ir ta jau ten be dvasios yra užsikriokusi.

5. užnešti (pro šalį einant): Piemeniokas anandiej užkriõkia tarbą grybų. Tiek nešatės riešutų – ažkrioktū̃t gi ir man, kad geros!

6. sunkiai uždirbti: Pabandytų pati viena užkriokti sau ir vaikeliui duoną, tuoj pakratytų kojas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ikriokti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x