įkočioti

kočióti, -iója, -iójo (кaчaць).

1. su kočėlais lyginti drabužius: Su kočiolù ir valkauninku, arba kultuve, kočiók drapanas, drabužius, plovinius. Dar mano marškiniai ir nekočióti. O kur tu kočiosi, mano mergužėlė? Kame kočiosi, sesele mano? Kočiojamoji lenta. Kočiojamoji skepeta. Kočiõs seselė mano mandieružę širdies didžiais sopulėliais. Naminiai [skalbiniai] geriau kočiojas, negu prosijas.

2. mušti: Kočio [ja] i kočio [ja] (vargina, kumščiuoja) tą vaiką.

3. volu, velenu lyginti, voluoti, volyti, velenuoti (dirvą): Kai priakėsiu žirnius, reiks paskui da kočióti.

4. risti, ritinti, ritinėti: Durna kočiojo ir kočiojo alyvinį obuolį po sidabrinį bliūdelį. Nekočiok, nevoliok – suknelę sutrinsi; apkabink, pabučiuok – meilę išpažinsi! Kočiósim bur̃bulį (ripką mušime) . Ksaveras kasdien patvoriais kočiojasi [girtas]. Matydavau girtą an kelio kočiojantis. Ko tu kočiójies, pasleidėli, po pievą?! Ot sausa – galima devyniuskart kočiótis, ir nesušlapsi. Šuo kočiojasi prieš atadrėgį. [Bernas] patvoriais be darbo kočiojasi.

5. risti į gubas: Mūsų vyrai keliom dienom pripjovė avižų kočióti.
káilį (šónus) kočióti mušti: Neturiu pačios nei marčios, nieks mun kailio nekočios. Kas netur pačios nei marčios, tam nieks šonų nekočios.
apkočióti.

1. kočiojant, voliojant aplipdyti: Kepam bulbinius blynus i apkočiojam miltuos.

2. apmušti, apkulti: Palauk, aš tave apkočiósu kada nors pasiguldęs.
atkočióti. apkočioti, apmušti: Ar dar maža tau vyras atkočiójo pašones?!
įkočióti. įspausti kočiojant: Katinlis gi, paėmęs gaidelį nupeštą, įkočiojo įkočiojo gaidelio plunksnas, ir tas tuoj pasidarė gyvas.
iškočióti.

1. išlyginti kočiojant: Iškočiók Petrui kelnes. Iškočiok marškinius – bus švelnesni.

2. kočiojant padaryti lakštą, išploti: Tešlą plonai iškočioti.

3. išvolioti: Arklys rugius iškočiójo. Kad aš griuvau lakštuos – visus iškočiójau.

4. parmetus išvolioti: Jei pasimaišytūte, tai iškočiótų.

5. voliojantis iškristi, išsiristi: Pasaugok, kad vaikas iš lovos neišsikočiótų.

6. voliojantis ištepti: Kurgi alkūnes tešla išsikočiójai?!
káilį iškočióti primušti: Aš vyrs kaip gaidys, o kas mane pabaidys! – Nė pačios, nė marčios, kas man káilį iškočiós?! Neturiu pačios nei marčios, kas man káilį iškočiós?!
pilvaĩs išsikočióti labai juoktis: Taigi mokėjimas nusakyt – pernakt išsikočiojom pilvais.
paiškočióti.

1. iškočioti 1: Visus čysta paiškočiójau drabužius.

2. iškočioti 3: Kab griuvau, tai visus paiškočiójau arbūzus.
nukočióti.

1. prastai sukočioti: Kad tu kočiojai kočiojai ir nukočiojai.

2. nuristi: Gerai imam, tai tuoj šitą medį nukočiosim. Nusikočioti pakalnėn daug lengviau, negu užlipti kalnan.

3. raičiojantis nusimesti, nusispirti: Pernakt aš visus rūbus nusikočioju nuo savęs.
pakočióti.

1. kiek palyginti kočiojant: Pakočiókai rūbus.

2. kiek mušti: Tegu pakočioja vienas kitam šonkaulius.

3. kiek pavolioti, paritinėti: Pakočiók tu jį, kad teip lenda. Truputį pakočiojom ir akmenis. Arklys pasikočiója, ir tai plaukas lieka (judėti iš vietos nuostolinga) . Aš nebijau darbo, galiu paskočiót ir po daržą (paravėti) .

4. parvirsti: Kap galva ažusopa, galiu ir paskočiót.
pérkočioti. iš naujo kočioti: Šituos marškinius reikės párkočiot.
prikočióti. daug, iki valios priraičioti, privolioti, prilamdyti: Prikočiójau, priniurkiau – daugiau nelenda.
sukočióti.

1. kočiojant sulyginti: Su kočėlu drabužius sukočiók. Plonai išverpta, baltai išbaltinta, minkštai sukočióta. O kas juos man sukočios?!

2. suvolioti: Linai mūs po lytui kap sukočioti (sugulę) .

3. einant imtynių nugalėti, pargriauti, parversti: Tokį vyrą sukočiójo – turi sylos bjaurybė.
užkočióti. užmušti: Jį pagavo vagiant, tai užkočiójo. Padėjo an stalo valgyt, nor užsikočiók (galą gauk) .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kočióti, </b>-iója, -iójo (кaчaць). <br/>1. <span class="explanation">su kočėlais lyginti drabužius: </span> Su kočiolù ir valkauninku, arba kultuve, kočiók drapanas, drabužius, plovinius. Dar mano marškiniai ir nekočióti. O kur tu kočiosi, mano mergužėlė? Kame kočiosi, sesele mano? Kočiojamoji lenta. Kočiojamoji skepeta. Kočiõs seselė mano mandieružę širdies didžiais sopulėliais. Naminiai [skalbiniai] geriau kočiojas, negu prosijas. <br/>2. <span class="explanation">mušti: </span> </span> Kočio [ja] i kočio [ja] <span class="explanation"> (vargina, kumščiuoja) </span> tą vaiką. <br/>3. <span class="explanation">volu, velenu lyginti, voluoti, volyti, velenuoti (dirvą): </span> Kai priakėsiu žirnius, reiks paskui da kočióti. <br/>4. <span class="explanation">risti, ritinti, ritinėti: </span> Durna kočiojo ir kočiojo alyvinį obuolį po sidabrinį bliūdelį. Nekočiok, nevoliok – suknelę sutrinsi; apkabink, pabučiuok – meilę išpažinsi! Kočiósim bur̃bulį <span class="explanation"> (ripką mušime) </span>. Ksaveras kasdien patvoriais kočiojasi [girtas]. Matydavau girtą an kelio kočiojantis. Ko tu kočiójies, pasleidėli, po pievą?! Ot sausa – galima devyniuskart kočiótis, ir nesušlapsi. Šuo kočiojasi prieš atadrėgį. [Bernas] patvoriais be darbo kočiojasi. <br/>5. <span class="explanation">risti į gubas: </span> Mūsų vyrai keliom dienom pripjovė avižų kočióti. <br/><b> káilį (šónus) kočióti</b> <span class="explanation">mušti: </span> </span> Neturiu pačios nei marčios, nieks mun kailio nekočios. Kas netur pačios nei marčios, tam nieks šonų nekočios. <br/><b>apkočióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kočiojant, voliojant aplipdyti: </span> Kepam bulbinius blynus i apkočiojam miltuos. <br/>2. <span class="explanation">apmušti, apkulti: </span> Palauk, aš tave apkočiósu kada nors pasiguldęs. <br/><b>atkočióti</b>. <span class="explanation">apkočioti, apmušti: </span> Ar dar maža tau vyras atkočiójo pašones?! <br/><b>įkočióti</b>. <span class="explanation">įspausti kočiojant: </span> Katinlis gi, paėmęs gaidelį nupeštą, įkočiojo įkočiojo gaidelio plunksnas, ir tas tuoj pasidarė gyvas. <br/><b>iškočióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išlyginti kočiojant: </span> Iškočiók Petrui kelnes. Iškočiok marškinius – bus švelnesni. <br/>2. <span class="explanation">kočiojant padaryti lakštą, išploti: </span> Tešlą plonai iškočioti. <br/>3. <span class="explanation">išvolioti: </span> Arklys rugius iškočiójo. Kad aš griuvau lakštuos – visus iškočiójau. <br/>4. <span class="explanation">parmetus išvolioti: </span> Jei pasimaišytūte, tai iškočiótų. <br/>5. <span class="explanation">voliojantis iškristi, išsiristi: </span> Pasaugok, kad vaikas iš lovos neišsikočiótų. <br/>6. <span class="explanation">voliojantis ištepti: </span> Kurgi alkūnes tešla išsikočiójai?! <br/><b> káilį iškočióti</b> <span class="explanation">primušti: </span> Aš vyrs kaip gaidys, o kas mane pabaidys! – Nė pačios, nė marčios, kas man káilį iškočiós?! Neturiu pačios nei marčios, kas man káilį iškočiós?! <br/><b>pilvaĩs išsikočióti</b> <span class="explanation">labai juoktis: </span> Taigi mokėjimas nusakyt – pernakt išsikočiojom pilvais. <br/><b>paiškočióti</b>. <br/>1. iškočioti 1: Visus čysta paiškočiójau drabužius. <br/>2. iškočioti 3: Kab griuvau, tai visus paiškočiójau arbūzus. <br/><b>nukočióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prastai sukočioti: </span> Kad tu kočiojai kočiojai ir nukočiojai. <br/>2. <span class="explanation">nuristi: </span> Gerai imam, tai tuoj šitą medį nukočiosim. Nusikočioti pakalnėn daug lengviau, negu užlipti kalnan. <br/>3. <span class="explanation">raičiojantis nusimesti, nusispirti: </span> Pernakt aš visus rūbus nusikočioju nuo savęs. <br/><b>pakočióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek palyginti kočiojant: </span> Pakočiókai rūbus. <br/>2. <span class="explanation">kiek mušti: </span> Tegu pakočioja vienas kitam šonkaulius. <br/>3. <span class="explanation">kiek pavolioti, paritinėti: </span> Pakočiók tu jį, kad teip lenda. Truputį pakočiojom ir akmenis. Arklys pasikočiója, ir tai plaukas lieka <span class="explanation"> (judėti iš vietos nuostolinga) </span>. Aš nebijau darbo, galiu paskočiót ir po daržą <span class="explanation"> (paravėti) </span>. <br/>4. <span class="explanation">parvirsti: </span> Kap galva ažusopa, galiu ir paskočiót. <br/><b>pérkočioti</b>. <span class="explanation">iš naujo kočioti: </span> Šituos marškinius reikės párkočiot. <br/><b>prikočióti</b>. <span class="explanation">daug, iki valios priraičioti, privolioti, prilamdyti: </span> Prikočiójau, priniurkiau – daugiau nelenda. <br/><b>sukočióti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kočiojant sulyginti: </span> Su kočėlu drabužius sukočiók. Plonai išverpta, baltai išbaltinta, minkštai sukočióta. O kas juos man sukočios?! <br/>2. <span class="explanation">suvolioti: </span> Linai mūs po lytui kap sukočioti <span class="explanation"> (sugulę) </span>. <br/>3. <span class="explanation">einant imtynių nugalėti, pargriauti, parversti: </span> Tokį vyrą sukočiójo – turi sylos bjaurybė. <br/><b>užkočióti</b>. <span class="explanation">užmušti: </span> Jį pagavo vagiant, tai užkočiójo. Padėjo an stalo valgyt, nor užsikočiók <span class="explanation"> (galą gauk) </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.