įklausyti

klausýti, klaũso, klaũsė.

1. naudotis klausa, stengtis išgirsti: Klausykite visi, kurie ausis dar turit! Ir svajočiau, ir klausyčiau, kaip dejuoja, verkia vėjas. Dabulis nė klausyti nenorėjo tokių kalbų. Kur tik klausai, vis linksma: šlama, ūžia, siaudžia! Važiuoja per tiltą, – ugi klauso, kad po tiltu vaitoja žmogus. Klaũsai, ar jau jūs išsikūlėt? Klaũsai, ar nematei kirvio? Klaũsai, draugas! [Jis manęs] rūstum veidu klaũsė. Jo kalbų klausýk, bet kitam nesakyk. Žmogelis mėgino teisintis grūstuvo neradęs, bet karalius nė klausyti jo neklausė. Klausýkit, ką pasakysiu! Ir prijojau žalią girią, paukšteliai sučiulbo: nė man joti, nė sustoti, nė klausyt paukštelių. Dabar teklausė žalio vario būgnelių. O taipo klausykiame. Važinėdamos po miestelius ir sodas, kas diena sakė žemaitiškai pamokslus ir klausė žmonių išpažinimo nusidėjimų. Kas turi ausis ant klausymo, teklausai. Klausykimėg, ką kalba ant Viešpaties. Susieidavo klausytų anų šventų žodžių jo. Rado jį bažnyčioje besėdintį vidurėje daktarų, beklausantį jų ir beklausiantį juos. Klausomasis nervas (girdimasis nervas, . nervus acusticus). Klausomųjų kauliukų (ossicula auditus) neurozė. Klausomoji kriauklė (telefono ragelis) . Klausomasis kambarys (priimamasis kambarys) . Ir toli plaukia tolimoji dainelė tyruoju lauku, kur smėlis jos tik klauso. Daug klausyk, maž kalbėk. Klauso net liežuvį iškišęs (labai) . Klauso net liežuvį paklojus. Reikia ausim klausýt, ne pilvu. Ar pilvu klausai, kad negirdi?! Klauso kaip su nugara (negirdi) . Yra ko klausyt, nėra ko kitam pasakyt. Beklausydamas klausyk, bet liežuvį už dantų laikyk (neišplepėk, ką išgirdęs) . Kaip skaitys, taip ir klausys. Kai sako, klausyk, ale kišenėn nedėk (netikėk) . Jo klausýt, paklausyt, bet tikėt nėra ką. Vienas tyli, kitas klauso. Tankiai šaukojančio nėkas neklauso. Klausykis, kaip dainiuo [ja]. Kur jūsų paukščiai, paukšteliai, paukštytės, katrų čilbančių taip ramu klausytis?! Klausykis, maž tekalbėk, ne visims tikėk, būsi išmintingu. Užsimerkęs tvylo, klaũsos, ką mes šnekame. Didžiojo rašytojo drąsaus balso klausėsi visa pažangioji žmonija. Laikas leka, neklaũsos nė biškio (nesustodamas, nepalaukdamas) . Klausos liežuvį pasidėjęs (labai klausosi) . Klausaus ausis ištempęs. Klausėsi ausis išpūtęs, bet, kai išgirdo, net ir nosis prilipo (nusiminė, ką nemalonų išgirdęs) . Klausos kaip senų pasakų (nenoromis) .

2. kreipti dėmesį, reaguoti; patikėti: Ką jis papaisto, tai nereikia klausyt. Nereikia klausýt, ką kiti sako. Neklausýk, mergele, ką bernelis kalba. Visų vėjų neklausyk. Neklausyk kožno vėjo pūtimo. Tarybinė vyriausybė ir komunistų partija atidžiai klauso darbo liaudies masių balso.

3. dalyvauti paskaitose, pamokose: Studentai klausys paskaitų šešiose erdviose ir šviesiose auditorijose. Kurie iš klausomų dalykų jį labiausiai domino, galima spręsti iš jo skaitytų universiteto bibliotekoje knygų.

4. sutikti, susiderinti: Tėvas su vaikais nesiklaũso.

5. vykdyti kieno įsakymą, paliepimą, norą, valią, paklusti kam: Pasižadėjom visi dirbti ir pirmininko su valdyba klausyti. Būsi laimingas, jei mano žodžių klausysi. Klausysiu aš bobų, kad jos nesulauktų! Jis nė vieno pradėjo neklausyti. Būk klaũsanti vaikas. Nėr ko davatkų klausyti. Ketino parplėšti, jei neklausys parnešti … [v] andens. Kai neklausys, kumščia į sprandą. Aš jau jo labai klausydavau, tai man šaudyklę padirbo. Jis paliepimams neklauso. Tam įstatymui visi turi klausyti. Daug jo draugų vėl nuo jo pabėgo, nenorėdami sau lygiam klausyti. Jau gana klausiau savo matušės, jau reikia klausyt ir anytėlės. Dar būsiu pas močiutę, dar klausysiu močiutei. Aš nemokėsiu kareivio klausyt, nė šiaip, nė teip kardužio nušveist. Oi, aš nenorėjau už našlelio eiti, oi, aš nenorėjau našlelio klausyti. Jauna marti … sakos jau į vargą įpuolusi, būtent todėl, jog jos dieveriai, kurie veža kraitį, neklausantys. Ir turiu dar kitas avis …, ir jos klausys mano balsui. Norėjos Dievas pažįstamas ir savęs klausomas. Garbink ir klausyk visada tėvą bei motiną tavą. Klausykiat tų, kurie vyresni yra. Teklausai tų pačių. Kas jūsų klauso, manęs klauso. Avis teklausai, ką jai tame aukščiausias piemuo daryt liepia. Bartkus bandė pakilti, bet kojos neklausė. Savo geidulių neklauso. Tarybiniai teisėjai yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Sumirkus skripka plyšo ir nustojo klausius (nebegalėjo griežti) . Net gražu žiūrėti, kaip jūs šaudyklė klauso. Rodėsi, kad dalgė ne taip klauso kirtikų, kaip seniau. Mano plaukai taip neklaũso, kaip tavo (taip gerai nestovi) . Klausęs senolių negailėsys. Kito klausyk, bet ir savo proto nepamesk. Kito patarties klausyk, savo proto neapleisk. Jei tėvų neklausysi, šuns barškančios skūros klausysi. Šunies kailio klausysi, kad manęs neklausai. Manęs, tėvo, neklausýstat, tai šunio uodegos klausýstat. Tavęs klausyk, tai eisi keliu kaip vandeniu. Kas seno neklauso, tas valgo duoną sausą (senųjų patarimų neklausydamas, nemoka praktiškai tvarkytis) . Kas tėvo motinos neklaũso, valgo duoną sausą. Sauso niekas neklaũso (tuščiomis, be dovanų nieko neatliksi) . Tol klausiáu tėvų, kol žąsino bijojau. Bitės viena kitos klaũsosi.

6. dirbti: Ak, kur dingo Prūsuose barzdota gadynė, kaip slūžauninks dar už menką pinigą klaũsė! Už tą žemės šmotelį tris dienas rugiapjūtėj klausiaũ.
ko klausaĩ! kur tau! netiesa, taip nėra!: Maniau, kad riebus – ko klausái!
su avižomìs klausýti (s) . Klausýk ausim, ne avižom! Klausyk su ausimis, ne su avižoms! Ar avižoms klausai, kad negirdi?! A su avižoms klausais, ka negirdi?!
apklausýti

1. klausymu ištirti ką nors: Daktaras tuojau priėjo ir apklausė jų širdis. Gydytojas dar kartą davė man vaistų išgerti, apgraibstė, apklausė. Apsiklausiau: visur tyla. Linkiu Tamstai gerai apsiklausyti, kas ką kalba. Karveleli, apsklausýkie, kurian šone gailiai verkia.

2. klausant apsirikti.

3. klausantis sužinoti: Kad jie ir apklaũso (sužino, kur kas pigiau nusipirkti) !. Apsiklausýk jomarke, ką už arklius bemoka. Apsiklausýsiu kur namelis pirkti.

4. pakęsti, kokį garsą, kalbą, ištverti: [Geriančių po karčemas] paskui keiksmų negalėsi apsiklausyti. Bėdojimas – apsklausyt negalima! Nėra žinios, kolei būtų dūkęs [Aleksiukas],
kad namiegai nebeapsiklausydami nebūtų jam pažadėję diržą. Tą patį duoda ir duoda, negalima ir apsiklausýt. Ūžia, terška, pyška, bilda – negalima nė apsiklausýti. Negal nu tėvo apsiklausýti – ūža ir ūža. Labai daug visokių paukščių – apsiklausýt negali. Aš negaliu apsiklausyti jūso kalbų. Kad pradės visi spiegti, nė neapsiklausýsi. Vaikai drakojas, cypau [ja],
šėlsta – negal apsiklausýti. Negalima buvo apsklausýti rėksmu. Aš negaliu apsiklausyt jų riksmo, net ausis rėžia. Ka kumet treikė [ja] [perkūnija],
negal apsiklausyti. Dreba akyse, neseka apsiklausýt (negali klausyti) . Visi rėka, visi šauka, negaliu nė beapsiklausyti. Aš visko apsiklausiáu: i kiaulių žviegimo, i vaikų bliovimo. Tylėkit nerėkę visi kartu – nebegaliu apsiklausýti!
atklausýti.

1. iki valios, lig nebenorint klausyti: Ausys yr atsiklausiusios tų kalbų. Čia visokių dainų atsiklaũsom. Jausmingos jų. dainelės, kad, dieną naktį beklausydamas, neatsiklausytai. Silpnutis negalėjo nei į juos atsižiūrėti, nei jų balselių atsiklausyti.

2. atsilyginti darbu už ką, atidirbti: Kad duoda, tai nori, kad ir atklausýtum. Už arklį reikia atklausyti (atidirbti už arklio paskolinimą) . Atleisk mergaitę pagrėbti, aš atklausýsiu. Padaryk man tą malonę, aš atklausysiu (ir tau padirbėsiu atsilygindamas) . Sušelpkite: kai pasveiksiu, atklausýsiu. Geri yr žmonelės: kiek begalėdami visumet mums atklaũso. Būdavo, anas man daržą įdirba, aš jam atklausau. Mes tamstai ar darbu atklausýsma už rugius. Reik atklausýti už žemės sugyvenimą, turiu užverpti. Kada aš motinytei atlyginsiu, kada atklausýsiu!
įklausýti

1. nugirsti: Neįklausiaũ, ką šnekėjo.

2. atidžiai, su dėmesiu klausyti; klausantis įsidėmėti: Ėjo atsargiai, apsidairydamas, įsiklausydamas. Mes įsiklausėme, kaip tyliai šlama krūmokšnių lapai. Dirbantieji vienu tarpu sustojo ir įsiklausė. Jis įtempia ausis, įsiklauso. Gerai įsiklausę, suprato ąžuole esančius. Įsiklausýk gerai, gal išgirsi. Žalioj girelėj raibs sakalėlis tai gražiai vis čiulbėjo; ir įsiklausė jauna mergelė, staklužėj sėdėdama. | Įsiklausýk šitą dainą [, kad mokėtum]. Įsiklausyk gerai, paskui nežinosi. Įsiklausýk gerai, ką sako tau. Buvau ir įsiklausius [dainų],
ir teip žinojau (mokėjau) .
išklausýti

1. klausyti iki galo: Grinius išklausė susijaudinusio vaikino. Pirma išklausyk mano kalbos, paskum tu sakyk. Motina, išklausiusi jo prypuolių, tarė. Sodietis, kantriai išklausęs visos skelbėjo tuščios kalbos, tarė. Silpnutis išklausė senelės, pasižadėjo viską padaryti kaip lieptas ir parėjo namo. Susijaudinęs išklausiau visą pasaką iki galo.

2. pelnyti, laimėti klausant: Klauseĩ klauseĩ, ką gi tu išklauseĩ?!

3. patenkinti (prašymą): Meldžiantį išklausau. Perkūnas išklausė gyvatės. Išklausyk mano vieno prašymo. Brolis sesę mylėjo ir jos prašymą išklausė. Anys tariasi, jog dėl savo daug kalbėjimo bus išklausyti. Ižklausys tikrai sūnus motiną, ir tėvas ižklausys sūnų. Nesitikėk tujen toj bėdoj savo Dievo išklausomas. Išklausys visus prašymus ir maldas mūsų. Ižmiklausė šaukiantį maldose. Norisi žmogus išklausoms maldoje. Tuo čėsu kad ir šauksmos pri Dievo, ale nebišklausys.
išklausýtinai.
išklaũsomai. Tu mus gali mokyti melstis išklausomai.
nuklausýti

1. nugirsti; klausant patirti: Anys toliau paėjėjo, ir aš nebenuklausiau šnekos pabaigos. Taip ar kitaip sakė, aš nenuklausiaũ gerai. Ale kaip jau nuklausė, kad jau tas baubimas ne per toli, tai jis apsisukęs jot. Kiba tu nenuklauseĩ gerai?! Ir pradėjo jis ant savo dūdžiukės dūduot, kad subustų jo žvėrelės. Ir ėmė nuklausė žvėrys. Mums jis nei gero, nei blogo, ale kai nuklausaĩ, tai daug žmonių jį keikia. Klausiáu, bet nenuklausiáu. Negaliu nuklausýt, kuriam plyšy svirpia svirplelis. Aš nuklausiaũ, ką jis už sienos šneka. Tu nenusklausaĩ, ką žmogus šneka, o paskui kažin ką pasakoji. Nusiklausiáu, kaip anuodu kalbėjos savo tarpe. Kartą ožka savo vaikelius šaukė, o vilkas už sienos nusiklausė. Jų muzikos nusiklausius, švendruose sučiulbo paukštė. Nusiklaũsęs, ką vyresniejai rokuo [ja],
kišas ir ans į kalbą. Klausyk gerai, nenusiklausýk pro šalį, kad kitaip neišgirstumei.

2. klausantis sužinoti: Nusiklausyk, kiek moka už tą žemę.

3. klausantis išmokti: Jis dainuoja nusiklaũsęs (iš ausies) . Vilkas nusiklausė dainos piemenėlio, atėjęs kartą pas klėtaitę, sako, ir jis tą pačią dainelę storu balsu uždainavo. Visas dainas tu esi nusiklausiusi nuo Dagių Adomo. Supratau, jog čia yra šnekama jau apie kokį prietarą, ir nusiklausiau.

4. pasiklausyti: Lakštingalas čiulbaudavo, o mes, vaikinai, nuklausýdavom. Kai ji pradeda ant mergučių [bartis],
nusiklausýk – ant manęs nubaigs. Nusiklausyki girios skambančios, žemužės sudrebančios.

5. klausant apsirikti: Gal nusiklausei, gal kiteip sakė?
paklausýti.

1. kurį laiką klausyti: Sustok kalbėjęs, paklausyk, ką aš pasakysiu. Yra ko paklauso, bet nėra kas kitam pasako. Paklausykit paukštelės žaliam vyšnių sodely. Ale tas karalaitis rengėsi ženytis, o jis, būdavo, eina pro tą grintelę pasivaikštinėti, o būdavo, eidams paklauso po langu. Paklausýk, motule, koks gegutės balselis. O ir išėjo jauniejie broleliai gegutės paklausýti. Išeikie, mergele, an didžio dvarelio, paklausyk, mergele, iš kur vėjas pučia. Paklausykiam, kas girdėt. Paklausyk, mergele, papasakosiu tau vieną pasaką. Paklausýk (ar girdi, žiūrėk), koki tatai esu pasenusi!. Kalvienė nušlepsėjo prie durų, prikišo ausį, pasiklausė ir atsargiai atidarė duris. Ir buvo ko pasiklausyti (verta buvo klausyti) . Išgirdau, kad taip gražiai dainuoja, išbėgau pasiklausyti. Aš pasiklausysiu, kaip anys kalba. Radijos galima paklausyt ir pasiklausyt. Gražu pasiklausýt [pasakų, dainų]. Eisim pasklausýtie giesmių. Pasiklausyčiau, ar kukuoja gegelė. Nu, pasiklausyk!

2. patikėti: Kam paklausei to bernelio meilingų žodelių.

3. įvykdyti kieno įsakymą, paliepimą, norą: Liucija jos nepaklausė ir išėjo iš namų. Kitąsyk ir tėvai turia vaikų paklausýt. Balso jų visų pirma paklausiusys nemokyti mūsų kunigai. Kur geresni buvo žmonės, tuojau paklausė. Ko tas rekežis, nė ant vieno žodžio tavęs nepaklausýs! Pati vyresnybė greičiau tavęs paklausys. Daugiau [aš] nepaklausęs tavę berazumio! (o, kad aš tavęs kada klausyčiau!) . Neklausei, dukrele, nė vieno žodelio, ale paklauseĩ, dukrele, to šelmio bernelio. Aš turėjau našlaitytė visų paklausýti. Šiaurvėjis paklausė: sušlamėjo, suūžė. Geras ir žodžio paklauso, o pikto ir lazda neatataiso. Kas nenori imtie pyrago, tas paklausys kruvino botago. Dabar tėvo neklauso, ryt šunies paklausys. Anytos paklausysi, ne visados blogai padarysi.

4. padirbti, padirbėti, padėti (darbe): Maž priseis kada ko, ir aš paklausysiu. Reik ir jam paklausyt, reik nueit rugių pjauti (nes prašė). Aš su kumele [talkoje] paklausiáu, dėl to ir ans man padėjo nusidarbuoti. Tu man padėjai, ir aš tavęs paklausýsiu, kai kulste.

5. pasibėgti: Kiaulė jau yr paklaũsiusi. Kumelę, vedant pas eržilo, negirdyt, tai paklausys. Ar jau paklaũsė tavo kumelė?

bárškančios šuñs skūrõs paklausýti gailėtis: Neklausai manęs, tai šuns skūros barškančios paklausysi.
dvãsios (kvãpo) pasiklaũsant

1. smarkiai (muša): Duoda (muša) , būdavo, kvapo pasiklausydami. Kad duočiau, kad duočiau tai bezlepyčiai, dvasios pasiklausydama!

2. trūkstant jėgų: Į Plungę ėjau, dvãsios pasikláususi.
pérklausyti

1. ištisai ar pakartojamai ko klausyti: Ką jis sakė, viso gerai nepérklausiau. Ta kalba iš naujo reik párklausyti. Aš dar jų. visų neperklausiau.

2. klausant apsirikti, nenugirsti. . Parsiklausė mamytė: papa grajija, ne vaikas rėka. Tu pérsiklausei (neišgirdai teisingai). Tu pársiklausei, aš ne taip sakiau.

3. išklausyti atsakinėjančio (mokinio).
praklausýti.

1. kurį laiką ištisai klausyti: Per visą naktį žmonės praklausė ilgojo pamokslo.

2. klausant nenugirsti: Klausėm, klausėm ir praklaũsėm, nepaspėjom užgirst, kaip sakė.
priklausýti.

1. iki valios klausytis: Ko čia nepamatysi, ko čia nepriklausysi! Kiek jin priklaũso visokių kalbų už tokią motiną!. Klausės tų dainų ir niekada prisiklausyti negalėjo. Į paupį nuėjęs prisiklausaĩ visokių paukščių. Te visokių pasakų prisiklausaĩ. Šiandien kiek aš prisiklausiau – į jaučio skūrą nesurašytum. Vyresniųjų kalbų prisiklausęs supratau, jog mano tėvam geriau už kitus sekas. Prisiklausė daug naujienų nuo savo profesorių. Pats, pryštaravimų prisiklausęs, nutilo. Vieversukai ant kalnelių gieda gražiai tarp brolelių, kad prisiklausytų, žagreles taisytų. Tenai gerų daiktų prisiklausiau. Priveizdėtis jo ir priklausytis, ir palytėtis gali. Durniaus prisiklausęs durnas kalbas kartoja. Prisisrėbė par ausis, prisiklausė par dantis (prastai klausė) .

2. būti kieno nuosavybe, priderėti kam: Kam tu priklausaĩ? Toji žemė, kurią valdė dvarininkai, grafai, buožės, toji žemė dabar priklauso darbo valstiečiams. Anys dvarui priklausýdavo. Menas priklauso liaudžiai, – tu jai taip pat priklausai. Tos knygos man priklaũso. Jai nė aguonos grūdo nepriklauso. Duokit bitims, kas joms priklauso. Tas dalykas tau visai nepriklaũso. Kolektyviniam darbui žemės ūkyje priklauso didelė ateitis. Tegul dunda mūs pergalės būgnai – mums priklauso, draugai, ateitis! Tu čia nieko nepriklausaĩ (čia nėr tau reikalo) . Drąsiam ir pasaulis priklauso.

3. priežastiškai ar išeitiškai santykiauti, pareiti nuo ko: Tas viskas ne nuo mūs priklaũso. Artikuliacija ir moduliacija vėl priklauso nuo miminių judesių. Kiekvienos cheminės reakcijos šiluma priklauso nuo temperatūros. Kinetinė energija priklauso nuo kūno greičio ir kūno masės.
priklaũsomai. Strategija keičiasi priklausomai nuo istorinių posūkių, istorinių poslinkių.

4. būti kieno valdžioje, nelaisvam: Buržuazinė Lietuva visuomet buvo priklausoma nuo stambių Vakarų Eropos kapitalistinių valstybių. Geriau nesiskolinus pakentėti, negu nuo kito loskos priklausyti. Tu man davei … visus man priklausančius sveikus ir linksmus rasti. Šen manęspi, kursai priklauso pono. | Kitų sakinių jie nepriklauso. Visi trys šitie sakiniai yra pagrindiniai, savarankiai, nepriklausomi.
priklausýtinai. Patronuojamieji vaikai būtinai turi būti priskiriami prie atitinkamų medicininių įstaigų ar konsultacijų priklausytinai. Inglonų vyriausybei priklausytinai paduota.

5. būti kieno nariu, dalimi: Alesnykai in Pilypiškes priklaũso. Branktas priklauso prie akėčių. Kalba priklauso prie visuomeninių reiškinių, veikiančių per visą visuomenės egzistavimo laiką. Jis nepriklausė prie jokios mokslo arba dailės draugijos. Šitas (žemės) sklypas ar prie tavo ūkio priklaũso? Nieko nėra aukštesnio, kaip garbė priklausyti tai armijai.

6. būti klusniam, klausyti: Nenorėjo priklausýti motinos, tai dabar testa vargsta. Visą amžį svetimų nepriklausysi. Mes noromis nenoromis tėvo priklausėm. Aš savo tėvelių nepriklausýsiu, tėveliam kojelių neprimainysiu. Vienas sūnus buvo geras, tėvo priklausydavo, o kitas vis priešu jį ejo. Dar ans tėvų priklauso. Nepriklausė [vyresnysis sūnus] užvis lėtos motinos ir tankiai užduodavo jai širdį.

7. šiek tiek klausyti: Ar bent vaikai priklauso tavęs (ar kiek klauso) ? Jų vaikai kažin kodėl nepriklauso mokytojų. Dabar anys priklaũso manęs. Nėkas nebepriklauso: nė kojos, nė ausys, nė akys, nė dančiai seno žmogaus.

8. klausant įsidėmėti: Prisklaũsė prisklaũsė ir kalba jau [lietuviškai]. Neprisklausiaũ, kokią [giesmę] giedojo.

9. tikti, derėti: Mano motinai priklauso būti Karalienei, ji to verta, o ne tu.
razsiklausýti. įsiklausyti, ištirti klausant: Ale ponas – ne mūs mužikas: pirma razsiklaũso, kap itai naležit (kaip čia išeina) .
suklausýti

1. pajėgti išgirsti, kai daug garsų, daug kalbančiųjų: Vieni verkia, kiti dainuoja, ir jų negali suklausyti. Negali suklausýt visų šnekų. Tu tik teip sapnavai, o man pasakoji tokius niekus, kad aš nė suklausyt negaliu. Aš kurčias – ausim nesuklausýsiu, bet akim – sudabosiu. [Iš senystos] ausysa zvanai zvanija, ir balsų nesuklausaĩ. Buvo arklys, labai slaunas širvukelis, auselėm visą vaiskelį suklaũsė. Veltui šikšnosparnis abi statė ausi, gudraus karaliuko nėkur nesuklausė. Tėvas, sūnų kalbos nebgalėdams suklausyti, davė kožnam po arklį. Dūdelių ir birbynių balsai, botagų pliauškėjimai ir vaikiškų balsų erzatis net susiklausyt neduodavo kaimo gatvėje ir kiemuose. Nesusiklausai bažnyčioj per ubagus, namie per vaikus.

2. nugirsti, suprasti: Kad aš ir nesuklausiaũ, ką ji sakė. Aš jos nigdi nesuklausau (nesuprantu), ką ji šneka.

3. supaisyti: Suklausysi tu to senio, ką jis babaliuoja (niekus kalba) ! Visų nėkų nesuklausýsi: kaip kas nori, taip sako. Kito kalbų nesuklausysi! Nesuklausysi daktarų: jie viską gina.

4. būti klusniam: Tie vaikai manęs jau nebsuklaũso. Jaunikaitis pažadėjo neprietelius panokęs paveikti, jei tiktai jo rodos suklausys.

5. sutikti, sutarti, sugyventi: Suklausyk tu su anuomi. Nesuklausė vaikai, tėvas ir paleido gyvenimą. Žiūrėk, kap jie dabar gražiai susiklaũso, kai to senio nėr. Jų šeimyna gražiai susiklaũso. Šeimyna barėsi – nebesusiklausė. Jos. darbščios, jos ir susiklauso. Jie nors ir be tėvo gyvena, bet gražiai susiklauso. Jie visada gerai susiklaũsė. Kas jau ir būt, kad jie terpu savę nesusklausýt. Broliai sutaria, vienas kito pasiklausia, visi susiklaũso. Jei susklausys vienas kito, tai gal ir nesdalinę sugyvens. Bėda užtiko tą sodžių – šeimyna pradėjo nesusiklausyt. Dirba kai susiklaũsę (susitarę) . Jo sąnariai nebesusiklauso – kiekvienas eina savo keliu.
užsiklausýti

1. klausant užsimiršti; ilgai klausyti: Pati giltinė užsiklausė lakštingalos. Senis prakalbos užsiklausė, net pypkė iš dantų iškrito. Atsidėjęs klausiau tos pasakos … ir taip užsiklausiau, kad nejutau, kaip mano pažįstamas atsisveikino ir išėjo. Jos svečiai užsiklausė ir užsižiūrėjo. Aš užsiklausiau jojo, užmiršau žaibu lekiančias valandas.

2. pajėgti išgirsti, apsiklausyti: Vaikai tie rėkia, nemožna nė užsiklausýt.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iklausyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis