įkirkinti

kìrkinti (-yti)
, -ina, -ino.

1. erzinti: Nekìrkyk šunų! Nu kam tu jį kìrkini, jis ir teip piktas kaip šeškus. Kam tu vaiką kìrkini? Nekìrkink tuos vaikus, ba jie tuoj pradės žliumbti. Visą vakarą kirkinom, kam lūpas dažo. Nekìrkyk šunes. Nekìrkyk seno žmogaus. Tėvukas kìrkino meškas [atsivestas meškininko ir pastatytas klojime; erzino per sienos plyšius]. Štai, seni, nukirs Grainis liepą, – erzino kirkindami jį kiti: – teks tau mirti greičiau, negu manei. | Nekìrkink voties – votį sopės.

2. daryti, kad kirktų, čirškinti, cypinti, rėkinti: Tu kìrkini žąsį, o jis karkina vištą. Šuva už uodegos vištą nutvėręs kìrkina. Bene šeškus vištas ten jau kìrkina? Kìrkina ir kìrkina par ištisas naktis tą vaiką. Jeigu ji linksma, kirkinasi su meisteriu. Vaikai, kad man šiukštu nesikìrkintumėt! Tol kìrkinosi vaikai, kol tėvas visims kailį išaudė. Šeimininkė, per naktį kirkinusis su vaikais, taip pat miegojo. kibinti: Kas tais mergas kìrkina, kad tep spiegia?

3. girgždinti: Smalininks, per kiemus pamaži važinėdams, kìrkina ratą. Nekìrkinkiat tų durų! Ką čia jūs mano lovą kìrkinat! Sugriausit. Ką tu ten kìrkini tas stakles! Langinę labai vėjas kìrkina.
įkìrkinti. įerzinti: Kam įkìrkinai šunis. Kad įkìrkino senį, kad pradėjo tas bartis!
iškìrkinti

1. išerzinti: Traktoristas par pietus visas mergas iškìrkino.

2. išvažiuoti, ratus kirkinant: Iškirkino ant savo kuino miestelio linkui.
nukìrkinti. nurėkinti, nukibinti.
pakìrkinti.

1. paerzinti: Jį tik kiek pakìrkink – tuoj ir pyksta. Pakìrkink vaikus, ko anys sėdi apsnūdę! Pakìrkysi bites.

2. kirkinti 2: Jis, priėjęs prie vežimo, pakìrkino žąsis. Labai nebaikščios buvo [vištos],
ale anąnakt lapė pakìrkino. Pakìrkyk mergas!

3. pagriežti: Pakìrkyk armoniką.

4. pasupti, pajudinti (lopšį) ; pagirgždinti: Pakìrkink lopšį, gal vaikas užmigs.
pérkirkinti. pakartoti netaisyklingą tarimą. Vis dieverį pa pa pa perkirkydavo.
prakìrkinti. pravirkdyti: Prakìrkinai tą kroklelę, dabar kroks visą dieną.
sukìrkinti. suerzinti, supykinti: Sukìrkino šunį, kad ant sienų kabinosi. Ėmiau ir sukìrkinau tyčia mergas: kap jos riejasi dabar! Žengė sparčiai, stengdamos kūno nuvargimu apmalšinti sukirkintus dirgsnius.
užkìrkinti. užpykdyti, užerzinti: Užkìrkinus širšes, reikia bėgt, kad nesugiltų.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ikirkinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis