įkilti

kìlti, kỹla (-sta, kỹlna), -o.

1. keltis aukštyn: Kyla aukštyn darbininkų – revoliucijos vėliava. Aukštyn kilo milžiniški dulkių debesys. Migla kỹlna. Raudona saulė kilo iš Rytų ant darbo rankų kruvinų, pūslėtų. Pro vinkšnas kyla mėnuo. Plečiasi, kyla Spalio ugnis. Pavasarį iš tavo pievų kyla šiltas rūkas. Prieš giedrą dūmai kỹla į viršų. Kilst iš marių mėlyns garas. Kilst iš jūros debeselis, sulys man šienelis. Putos kyla iš armens ant liūlio. Tartum iš terpu puirių tokie kvapai kilo, lyg kad giria pratrūksta ar pučia iš šilo. Garsas kỹla. Kraujas man staiga kỹla (šoka) į galvą, į veidą. Einame ilgais koridoriais, kylame laiptais. Kelias lengvai kilo į kalną. Juo našiau daina kilo, juo spėriau apie plovinius šarpavo. Akloji ir kylančioji žarna. Kylanti aorta (aorta ascendens). Nėkados nekilk aukštyn svetimais sparnais. Kas nekyla, tas prisvyla. Kas kilsta su gandrais, nutupia su varnomis.

2. stotis gulėjus ar sėdėjus: Visi kyla anksti, reik kelti ir manie. Moteris, ligos suspausta, iš lovos nekyla. Pasirodo. jenerolui, tik ką kilusiam iš lovos. Ans iš ligos jau nebekils.

3. keltis iš mirusiųjų: Kukuo [ja] gegelė žalio [je] girelė [je],
nebekilst matušė, mūsų senoji.

4. pradėti judėti, imtis aktyvaus veikimo prieš ką: Į kovą už taiką kyla visa pažangioji žmonija. Kad žmonės neturėtų vargo, tai nė nekiltų vieni prieš kitus. Po truputį visi ėmė kilti prieš jį. Pasakiau žodį, tuo kilo an manęs. Su mažu pulku nekilki ant Algimanto. Pradėjo kilt kelios žemės an to karaliaus. | Prieš karo beprotybę kyla pykčio bangos.

5. eiti, vykti: Laikas kilti namo. Kur sekmadienį kilsi? Kilkime į Rambyno šventę! Senolis vos atsikėlė ir bekìlstąs į miestą. Vasarą žvejui visada reikia toliau kilti į jūrą. Kilti (plaukti) į vėją. Nu, švoger, aš jau kìlsiu ant namų. Ketindamas ryto metą toliaus kilti.

6. darytis aukštesniam, aukštėti lygiu; augti. Prie pat miško kilo nauja sodyba. Miestas kilo iš griuvėsių. Kyla kyla elektrinės, šviesos ryt už mylių plis. Vilkaviškis smarkiau kỹla, kap Naumiestis. Betono tiltas iš vandens ant upės kyla. Matai, kad auga medžiai, kad kỹla! | Pienutį pamaišyk, kad neprisviltų, o kai ims kilti, nukaisk nuo ugnies. Dabar vanduo Nemune drūčiai kìlęs. Barometras tačiau vis nekilo.

7. didėti, stiprėti: Mes esame kylanti, einanti į pergalę partija. Nacija yra ne šiaip sau istorinė kategorija, o tam tikros epochos, kylančios kapitalizmo epochos, istorinė kategorija. Nuo dabar tik kilsme, augsme. Žmonių susipratimas kils. Ryte buvo šilčiau, o į vakarą pradėjo šaltis kilti. Jau dabar ir tie mokslai kyla ir kyla aukštyn (reikia ilgiau mokytis) . | Pono Skrodskio balsas nežymiai kyla ir ima skambėti aštriau.

8. brangėti: Dabar linai pradėjo kiek kìlti. Paskui kils turgus, tai papelnysim.

9. klestėti, tarpti: Mūsų tarybinėje Tėvynėje kasmet kyla tarybinių žmonių kultūra ir gerovė.

10. pūstis, rūgti. Duona, pyragai įmaišyti kỹla, laikas jau kepti. Tešla kỹla. Nekilo pyragai, duokš mielių nors lašelį. Pažiūrėk, ar jau kyla pyragai. Džiaugės Petras, kaip ant mielių kilo.

11. pradėti rastis, prasidėti: Kilo ginčas, triukšmas. Muštynės kildavo dažniausiai visai be reikalo. Streikai kyla. Naujas gyvenimas kyla Tarybų Lietuvos kaime. Naujos kalbos kyla. Jo vaizduotėj ėmė kilti dideli planai. Gali kilti ir didžių abejonių. Man lyg neapykantos jausmas kyla tuomet prieš jį širdyje. Kilo noras daryti gerą darbą. Aplink stalą kilo juokas. Duris pradaras paliko, idant, nelaimei kilus, galėtų išsprukti. Kiekviena kalba kilsta iš žodžių. Žmonys pritrūko duonos, ir kilo badas. Kilo maras. Jos krūtinėj lėtai ėmė kilti pyktis. Gal kilt nesusipratimas. Tuomet man kilo silpna išsigelbėjimo mintis. Nu menko debeselio gali kìlti didelė audra. Apie dešimtą valandą vėjas ėmė kilti. Kilęs vėjas išvaiko tuos debesis. Iš peršalimo tai daug ligų kỹla. Pas mus daug vestuvių kỹla. Jau du sykiu kìlo ten varžytynės. Teip ir kỹla pasakos iš šito. Akmenis dėk į miltus: nekìls kandys. Mūs senelei bėda kilo, kad stiklelis ranko [je] yra. Didis pranašas kilo mūsų tarpe. Po karo ir pradėjo kìlti radijos pas visus. Iš mažos kibirkšties didis kilsta gaisras. Dūmai be ugnies nerūksta, kalbos be priežasties nekilsta. Karei kilus, pametęs ir valgį, galąsk dalgį.

12. paeiti (iš ko), gimti: Jis iš aukštos giminės kìlęs. Simonas Stanevičius kilęs iš žemaičių bajorų šeimos. Iš čia jis ir sentėviai jo buvo kilę. Iš kur kilęs, ten ir žiūri. Vilkas gyrėsi, jog jisai kilęs iš bajorų, o šuo jį vis vadino chamu.

13. pradėti augti: Taip miela sėti į dirvą ir laukti iš jos kylančio javo. Rugiai labai kỹla. Šiemet javai vėlai kỹla. Jau pradės ir miežiai kilti.

14. išeiti iš savo urvo, iš guolio, iš nuolat stovimos vietos: Kada tik medžiotojas išeidavo, zuikiai kildavo už varsto, ir negalėdavo nušauti. Ant šviežio sniego šeškai kilsta, reik eiti šeškinėti. Žuvis yra kilusi, kad kuisių sankulas pakilsta vakarais. Baidyklių kilstamu laiku (vidurnaktį) nebijau eiti.

15. geisti patino . Karvė nėra kilusi, nėra jaučio ėmusi. Karvė nekilo prie jaučio, ir pardaviau.

16. rodytis (vaizduotėje): Prieš akis kyla kaimas gimtinis. Paskui viskas pradeda lyg ryškėti, kilti prieš akis.
atkìlti.

1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau. Iš kur atkilai, kuriais keliais? Pagaliau atkìlo ir patys garbingieji svečiai. Aplink pavakarę ir atkìlsu. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs. Ejo tolesniai ir atkilo į nelab didelę sodą. Ryto tu atkilk pas mane į svečius nė pėsčia, nė važiuota. Nevartoja pas mus – iš kitur atkilęs žodis. Ir pamiškėlė kap tik sušilo, visi paukšteliai tuojau atkilo. Debesis atkỹlna, būs lytaus. Vėl viena banga atkilo.

2. atsidanginti, atsikraustyti: Mano protėviai esą atkilę čia kur nuo Paprūsės. Daugelis ir senųjų gyventojų irgi yra vėliau atkilę. Kai tik atkilau į šitą kaimą, tuojautės ir apsirgau.

3. atsikelti: Jau kuris laikas ji nebeatkyla nuo krėslo su račiukais. Kai palijo, tuoj ir avižos atkìlo nuo žemės. Ar tu atkilaĩ (nuo žemės, kai tave kėlė) ?. Priemiesčiai netruko iš griuvėsių ir degėsių atkilti.

4. pabusti iš miego, atsikelti: Iš ryto kaip atkilsi, užkaisk katilą vandens.

5. gerai augti: Ir buvusiuos smiltynuos kviečiai atkyla.
įkìlti.

1. keliantis atsirasti kame: Paukštis įkìlo debesin.

2. pasikelti, iškilti (aukštyn): [Saulė] aukščiaus įkyla, ir dienos prasitęsia.

3. įsisiautėti, pasikelti: Prajusį [= praėjusį] rudenį įkìlo didelis vėtras.
iškìlti.

1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti. Negali aukščiau paties savęs iškilti. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes. Iškils juodas debesėlis, sulis lankoj šienelis. | Drąsiai aukštai iškils balsai: išauš kita gadynė! Su gandrais iškilo, su varnom nusileido.

2. atsirasti paviršiuje ko, išsikišti, išnirti, išplūsti: Viduj jūros staiga iškilo sala. Kalnai iš jūros iškilo. Netoliese iškilo žmogaus siluetas. Ar seniai čia iškilo paminklai ties narsiųjų kareivių kapu. Vietoj degėsių iškilo nauji, šviesūs darbininkų nameliai. Rūkų vainikuose pilis ramiai, iš ežero iškilus, tūno. Aš užmerkiu akis – ir iš rūko baltas žydintis sodas iškyla. Ta įmetė skepetą, ir iškilo tiltas. Teip tuo iškilo kraujo putos. Jis tokios sriubos pripils, kad tau gumbas ant pilvo iškils. Senasis po vandeniu ėmęs panėrė ir po valandėlės kūzt iškìlo su sidabro kirviu. Tiek lytaus buvo, kad, rodės, žemė ant vandenio iškilus. Štai ir iškyla iš jūružių marelių juods kadagių laivelis. Tokio darbo nepaslėpsi, veikiai vien iškils į viršų.

3. atsirasti, prasidėti: Iškilo lytūs, ir bitės neprisinešė kiek reikiant medaus. Buvo iškyląs lytus, o nelijo. Kad iškilo pusnis (ėmė pustyti) ! Kieme iškilo ugnis per vaikų neatsargumą. Iškils šiaurus vėjelis, nukrės klevo raselę. Iškilo didi vėtrelė, sulijo mano žirgelį. Prieš jį iškilo daugybė naujų ir įdomių faktų. Nori nenori, savaime iškyla marčios klausimas. Džiaugėsi kiekvienu naujai atsiradusiu darbu, iškilusiu rūpesčiu ir ėmėsi jų nematytu užsidegimu. Iškìlo kalba apie karą. Manyje (= man) iškilo abejonės. Iškilo sunkūs metai.

4. išsipūsti, išrūgti . Pyragai iškìlo, metas jau kepti. Skubėkiat duoną kepti – labai iškìlusi. Kol išsikūrens [krosnis],
ir duona iškils.

5. išaugti; aukštam pasidaryti: Kur remunė, kur usnė iškilus, o javų nėr. Jau mūrai iškilo aukštyn. Greta kelių mūrinių namų, dviem aukštais iškilusių, kyšojo mediniai namukai.

6. išsiskirti iš kitų savo pranašumu: Iškìlo daug naujų žmonių.

7. išeiti (į priešakinius), pasidaryti (garbingam): Moterys jau seniai iš atsilikusių iškilo į priešakines. Vilkos visą metą ant galo, o dabar iškilo į priekį. Jis iškilo į valstiečius pirmūnus. Tu per mane į tokį vardą iškilai.

8. išeiti, išvykti, išsikelti: Nu o kur jau dabar iškylnì? Mokytojai rimta eisena iškilo iš klasės. Teip pasirėdžiusys iškilo į jaunosios namus vyriškiejai raiti, motriškosios važiuotos. Sėliai, užėmus lietuviams jų žemę, iškyla per Dauguvą rytinėn Vidžemėn. Gerai, kad boba noria išsikìlti nuo manęs.

9. griebtis; ištikti: Iškilo į teismą dėl mušimos menturiais.

10. pasirodyti (vaizduotėje): Jam iškilo prieš akis tolimų laikų vaizdas. Tarp džiaugsmo, laimės ir dainų iškyla man dabar dažnai seni vaizdai kovos dienų.
áikštėn iškìlti pasidaryti aiškiam: Tikrasis Feuerbacho idealizmas iškyla aikštėn, kai tik prieiname jo etiką ir religijos filosofiją. Jungtis. tokiuose sakiniuose gali ir aikštėn iškilti.
óras iškìlo ėmė pustyti: Kad iškìlo óras, ledva parvažiavom.
nukìlti.

1. nuvykti, nukeliauti kur: Iš mūsų pelėdų gana toli pietvakarių kryptimi nukyla mažasis apuokas. Reikia į miestą nukìlt. Kaip laimingai nukilote į Vilnių? Kur buvai nukìlęs? Nukìlome į pievas su maža dienele, kad ne taip būtų šilta pjauti. Nukìlęs ten nėko nebradau. | Atsiminimų pažadintas Pjeras savo vaizduotėje tuojau nukilo į praeitį.

2. pasikelti nuo ko aukštyn: Nesužinos, jei žmogui nepavyks nukilti nuo žemės ant kitų planetų. Jie buvo nukilę nuo žemės ir vis kilo kilo.

3. atsiskirti nuo parūgų. Pieną pakišk po pečiaus, kad nukiltų. Įstačiau į židinį puodynę su pienu, gal nukils.

4. atsikelti miegojus (anksti): Kad tep nukìltų apie aušrą. Tų darbų begalės, reiktų nukìlti dar tamsy.
pakìlti.

1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną. Čikas pakilo laiptais aukštyn. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas.

2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir prasmego pusnyje. Saulė jau kur pakilo. Drauge su pirmutiniais orkestro akordais pakyla scenos uždanga. Darjalo tarpukalnėje pakilo rūkas. Šiandien pakylam į aukštį, kur saulė pavasario teka. Pakilo į dangų margi sakalai. Pulkas paukščių pakìlo. Dabar iš griuvėsių pakyla puikūs kvartalai, gausios kultūrinės įstaigos ir mokyklos.

3. atsikelti sėdėjus, gulėjus, miegojus, sirgus: Sauliūnas nuo kėdės pakilo. Svečias netrukus pakilo ir išsidangino. Pakilo iš savo vietos ir šiaip prašneko. Pakilus nuo stalo jaunoji puola į kojas tėvams, giminėms ir kožnam vienam svečiui. | Pakils gėlelė suminta. Pakilkite iš tamsos, pakilkite iš dulkių! Rytais jis anksti pakyla, vakarais tuoj gula. Sveikinu drėgną pavasario žemę, iš miego ir ledo pakilusią. Gaidys, anksti pakilęs, gieda. Liepė. ryto gi anksti pakilt ir į arklidę nueit. Nuo ryto laiku (anksti) pakìlo, dabar miego nori. Pakylì rytą, tai dar valgyti nesinori. Anksti ryte pakilęs išbėgo an kalno. | Jis jau pakyla iš ligos. Tas nespėjo pakilt, tai kitas apsirgo.

4. patekėti. Dar anksti – saulutė vos tik iš nakties tepakilo. Debesų properšoj jau pradėjo brėkšti mėnulis, kuris netrukus pakilo. Rytas ties juo. pakilo (išaušo) skaistus. Saulutė pakìlo, kai buvom į Rusnę.

5. pradėti judėti prieš ką, sukilti: Pakilo rusai ir lietuviai – visi drauge – petys petin. Į kovą už taiką pakyla vis nauji milijonai žmonių. Cinokai kaip pakilo ant manęs, pagatavi suėsti! Ale pakilo kits karalius ant jo uošvio, stojo an vainos.

6. staiga pradėti ką veikti: Juk per mane Katrė ir pakilo rieties. Sarčiai pakilo [bėgti],
brikelė sudardo, ir jau mielų svečių nebėr. Kai čia nusausino, kad pakìlo augti berželiai. Mes pakilome šviesą platinti.

7. pasirengti kur: Lyg paukštis skrist pakilus jo dvasia. Buvo jau pakìlus ženytis, ale vėl aprimo. Tai jau pas mergas pakilaĩ?

8. išsidanginti, išsigabenti: Kad pakilti (= norint pakilti) iš čia, reik kelių vežimų daiktams.

9. pasidaryti aukštesnio lygio, patvinti. Pakilus upė raitosi vaga. Aukščiausiai pakyla Nilas rugsėjo pradžioje, paskui ima palengva slūgti. Labai lijo, upė net buvo pakilus. Černyševskis nesugebėjo, teisingiau, negalėjo dėl Rusijos gyvenimo atsilikimo pakilti iki Markso ir Engelso dialektinio materializmo. | Ta karvė mum pakilo į penkiolika litrų (pradėjo duoti penkiolika litrų pieno) .

10. pasidaryti garbingesniam: Jis pats nežinojo, kiek daug pakilo tada žmonių akyse. Marius pakilo dėl savo narsybės kovose. Fogo vardas vėl pakilo.

11. padidėti, pastiprėti: Naktį šaltis žymiai pakilo. Prekė (kaina) rugių smarkiai pakilo. Spalio revoliucijos dėka milžiniškai pakilo nacionalinio išsivadavimo judėjimas kolonijose ir priklausomose šalyse. Namie būdamas, dviem kilogramais pakilaũ (pasunkėjau) .

12. pabrangti: Pakilo linai – subruzkiam minti. Pakìlo arkliai, o mes to pokylio nežinojom.

13. pagerėti: Pakilo studentijos mokymo ir auklėjimo kokybė.

14. išsipūsti, išrūgti . Pyragai par daug pakils. Tešlą pastatyti šiltoje vietoje, leisti jai pakilti. Iš pakilusios tešlos daryti pyragaičius.

15. atsiskirti nuo išrūgų. Padėk tą pieną ant kuknės, ans pakìls. Smetonas pakìlo.

16. ištinti: Tau kairysis žandas pakìlęs. Jam žaizda pakìlo. Kiaulėms pakilo liaukos. Žinotum, viduriai pakìlę, toks karštumas.

17. atsirasti, prasidėti: Apmaudas su ašaromis vėl pakilo jos krūtinėje. Pakilo bildesys, klegesys. Visas jomarkas pakilo apie skrynią: grobstė, varžėsi, pardavinėjo, barėsi. Pakilo juokų, naujienų pasakojimų. Vieną dieną kerštai zvaidai pakilo jų bute. Kas čia pasidarė, iš kur ta liga pakilo? Sodžiuj pakilo tikra suirutė. Dėl kelionės aplink žemę pakilo tokių didelių ir karštų ginčų. Pakilo baisus triukšmas. Pakìlo mūšys. Pakilęs vėjas nuo senos Nevos per žemę neša gaivią Spalio dainą. Vėtra staiga pakìlo. Išgąstingas šauksmas pakìlo. Iš to karas pakìlo. Pavydas jame pakìlęs. Staiga pakilo kalbos, ir ėmė šnekėt visa pakrantė. Iš visų pusių pakilo balsai. Pakilo baisus maras. Pakilo lenkmetis. Baisi pekla pakilo dėl to nieko. Pakỹla ir dainų daugiau (ateina noras dainuoti, prisimeni daugiau) . Kad kokia pakyla puiki veselia, tai jis eina palinksmint. O kilo, pakilo šiaurusis vėjelis. Pakils vėtrelė, išpūs lizdelį. Ir pakilo vėjelis, ir apvertė laivelę. Pakils šalnelės – atjos piršleliai. | Pakilo tarpe jų kitas mokytojas. Pakilo tvanas, nutrūko dzvanas.

18. paaugti: Kiek nuo pelkės pakils augalas, tiek jam ir bus gyvenimo. Vasarojus apdygo taip gražiai ir pakilo kaip dūmas. Rugiai per kelias dienas pakilo. Per naktį toks gražus atolas pakìlo. Jeigu liepos mėnesį linai jau pakilę, tai bus linų. Šitas vaikas greit ir auga: kas sykis vis daugiau pakilęs.

19. prasigyventi, praturtėti: Pakilo jie su krautuve. Tie vaikai pakilo, jau gyvena. Kolūkis negali pats pakìlt, ka žmonės nežiūrės.

20. užpykti: Dėl tarno šiurkštaus pasakymo ponas labai pakilo. Vis prašo piningų; aš jau pakilau: kaip piningų, taip piningų.

21. pasidaryti aukštesnio tono: Jos balsas pakilo iki laukinio cypimo.

22. geisti patino . Karvė pakìlus in veršį. Kumelė pakìlus į kumelį.
põpieriai pakìlo reikalai pagerėjo: Filijo Fogo popieriai vėl pakilo.
parkìlti.

1. pareiti, parvykti (namo): Vyrai parkìlsta iš jomarko. Ar tat jau parkilai iš Užvenčio?

2. atsidanginti, atvykti iš kitur čia gyventi: Į Naumiestį neseniai parkilo naujas advokatas.
pérkilti. persikelti: Mikalojus buvo tik perkilęs į savo naująją sodybą.
prakìlti.

1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė.

2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis prakìltų, tai būtų pasiutęs.
prikìlti.

1. kam rūgstant, pučiantis, pasidaryti pilnam: Prikìlo duonos (alaus) kubilaitis su kaupu. Pilnas dubuo prirūgęs (prikilęs) tešlos.

2. kam kylant pasidaryti pilnam, prisipildyti: Pievelė prikilo vandens. Prikilo vandenio lig pat lizdu. Pilnas kiaulininkas prikìlo srutų.

3. priželti, priaugti (daug): Žolių prikìlo baisybės [darže].
sukìlti.

1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo. Tos laumės. teip tuo' sukilo iš staklių ir išė [jo] savo keliais. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo. Anksti sukìlo visa šeimyna kulti. Atsikelk rytą laiku, nelauk sukilstančių vaikių. Pro langus smelkėsi blyški šviesa, sunku buvo įžiūrėti praeinantį žmogų, bet miestas jau sukilo. Kaip tik išaušta, beregint sukilsta visi žmonės. Paukšteliai jau sukilę įvairiais balsais giedojo. Aukso lenta pakilo, visi žmonės sukilo.

2. imtis aktyviai veikti (prieš ką): Darbininkai sukilo prieš engėjus ir pasiekė pergalę. Prieštaravimas išauga iki nesąmonės: gamybos būdas sukyla prieš mainų formą.

3. sukrusti, sujusti ką veikti: Džiaugtis, gyventi daigas sukruto, kurti, mylėti žemė sukilo. Sulig tuo jo pasakymu visi sukilo rėkti. Kad sukils sukilę, kad ims rėkti, klykti.

4. visiems atgyti, pradėti judėti: Aukštybių bočius. įsakė ereliui vaikus perėti pavasario laike lig vabolėms nesukìlus. Degutu gydydavo vaikus, kuriems sukildavo kirminai. Šie nežymūs kaimo griuvėsiai, rodos, sukilo ir tapo gyvi. Ant to balso sukìlo visas dvaras. Tartum sapne sukyla prisiminimai apie praeitį.

5. imti augti: Iš pat pavasario žiemkenčiai sukilo tamsiomis garbanomis. Po šito lietaus sukilo bulvės. Kad kiek užlynotų, tai javai dar sukiltų. Ar jau sukìlo tavo daigai? Taip sukilo pievos, kad retas vyras įstengė pilną pradalgę išsukti.

6. įsibanguoti: Pakalnėje šniokštė sukilęs ežeras. Juodo Nevėžio vilnys sukilo, tamsios banguoja rūsčiai. Jūrios skaudžiai sujudusios, sukìlusios. Sukilusi jūra. Jei Venta sukilo, žinok – būs lytaus. Skausmo banga Dono širdyje pradeda atslūgti, sukilę jausmai nurimsta.

7. pakilti, prasidėti: Vėtra sukilsta. Umars sukilo, ledai sukūlė juodą laivelį. Sukils vainos.

8. atsiskirti nuo parūgų, pavirsti į varškę. Uždėk puodą ant pirkšnių, kad sukiltų pienas. Kad žildiniai sukìlo, reik parūgas nusunkti žemėn. Jau, musit, pienas yra sukilęs, kad smetonas toks kietas.
užkìlti.

1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo. Užkìlo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus. Aš myliu užkylančią audrą. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų (= neužkiltų) perkūnija. Kad užkìlo vėtra, vos stogo nenunešė. Nekuriam medžiotojui bemedžiojant, didi perkūnija užkilo. Ir užkilo šiaurys vėjas, ir nupūtė vainikėlį. Mums beprausiant burnužėles, ir užkilo rytvėjėlis. Beplaukiant marelėms, ir užkilo šturmelis. Užkils šalnelė, pakąs žolelę. Užkilki, vėjeli, užtekėk, saulele, nupustyk, nušildyk nuo žirgo raselę. Užkils didi tvanai. | Užkilo revoliucija. | Kad užkilsta pykti, visas dreba. Šitam, lauke beklausant, piktumas užkilo.

2. iškilti aukštyn: Toks juodas debesiukas užkìlo - bus lytaus. Gal užkil̃s vėl iš kur debesis. Užkyl juodas debesėlis, aplys mano šienelis. Užkilo ant pat viršaus perkūnija. Ilgai migdinsiu, lik pačių pusrytėlių, pakol užkils saulelė. Lig dangaus užkilau, klane nuskendau.

3. patvinti: Dubysa užkilo, putojo ir vėl nukritusi vagoj srauniai bėgo. Upeliai užkìlę – kad numals. ir nuseks. Kai užkils vandenys – paukščių milijonai randasi, nė su pelkvežiu nepavežtumi.

4. iškilti į paviršių: Iš gelmės užkilo dvi jūrų jungpravos.

5. sukilti prieš ką: Visos galybės velnio ant mūsų smarkiai užkilo.

6. užpykti: Kad ans ant manęs užkìlo, džiaugiaus duris suradęs. Kad užkiláu, kad užnikau barti!


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ikilti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x