įkiaulinti

kiaũlinti (-yti), -ina, -ino

1. vadinti kiaule, koneveikti: Ji veikiai užkliūna žmogų, tuoj pradeda kiaũlinti. Kvailą daiktą vis gali kiaũlyti – jis nesupranta. Kam jūs jį kiaũlinat? Nekiaũlyk kito.

2. pamažu eiti, kiūtinti: Reiks jau ir namo kiaũlinti. Kiaũlinam, bobel, namo.
apkiaũlinti

1. iškoneveikti: Sūnus, o tėvą apkiaũlino. Už tą vieną žodį visi jį apkiaũlino.

2. negražiai, kiauliškai pasielgti, gėdą pasidaryti: Apsikiaulino išejusi svetur, daba bijo ir akis kam parodyti. Anas tai dabar apsikiaũlino: kūmai nė vieno saldainio nenupirko. Kad pasigėrė, tai ir apsikiaũlino. Apsikiaũlinsi, jei nepavaišinsi mane. Neapsikiaũlins, duos pinigų. Veizėk, neapsikiaũlink tu. Neapsikiaũlyk žmonių akyse. Kad apskiaũlinau, tai apskiaũlinau – geriau nebereikia. Jis susirinkime apsikiaũlino.
įkiaũlinti.

1. įlįsti, įsibrukti, įsiveržti neprašytam: Įėjo įkiaũlino, nepasiklausęs, ar galima. Įsikiaũlino nekviesta viešnia ažustalėn.

2. pasigerti, pasidaryti panašiam į kiaulę: Įsigėrė, įsikiaũlino.
iškiaũlinti

1. išvadinti kiaule, iškoneveikti: Ans mane visiaip ka iškiaulino, išdirbo, kam teip pasakiau. Anys geruoju vieni kitus iškiaulina ir vėl geria. Už tokį darbą aš ir prie žmonių nepasisarmosiu iškiaulint.

2. išeiti, iškiūtinti: Suspratęs iškiaũlino ir anas.
parkiaũlinti. pamažu pareiti, parkiūtinti atgal: Lig parkiaũlinsiu, bus ir sutema.
prikiaũlinti. padaryti nemalonumų: Kitą kartą ir norėtųs prikiaulinti jiems už visas šunybes, o negaliu.
sukiaũlinti. iškoneveikti, padaryti gėdą, suniekinti: Kai jį sukiaũlinau, tai nustojo taip kalbėt. Taip elgdamies, jie susikiaulino.
užsikiaũlinti užsipulti: Ko tu ant manęs tep užsikiaũlinai?

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kiaũlinti</b> (-yti), -ina, -ino<br/>1. <span class="explanation">vadinti kiaule, koneveikti: </span> Ji veikiai užkliūna žmogų, tuoj pradeda kiaũlinti. Kvailą daiktą vis gali kiaũlyti – jis nesupranta. Kam jūs jį kiaũlinat? Nekiaũlyk kito. <br/>2. <span class="explanation">pamažu eiti, kiūtinti: </span> Reiks jau ir namo kiaũlinti. Kiaũlinam, bobel, namo. <br/><b>apkiaũlinti</b><br/>1. <span class="explanation">iškoneveikti: </span> Sūnus, o tėvą apkiaũlino. Už tą vieną žodį visi jį apkiaũlino. <br/>2. <span class="explanation">negražiai, kiauliškai pasielgti, gėdą pasidaryti: </span> Apsikiaulino išejusi svetur, daba bijo ir akis kam parodyti. Anas tai dabar apsikiaũlino: kūmai nė vieno saldainio nenupirko. Kad pasigėrė, tai ir apsikiaũlino. Apsikiaũlinsi, jei nepavaišinsi mane. Neapsikiaũlins, duos pinigų. Veizėk, neapsikiaũlink tu. Neapsikiaũlyk žmonių akyse. Kad apskiaũlinau, tai apskiaũlinau – geriau nebereikia. Jis susirinkime apsikiaũlino. <br/><b>įkiaũlinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įlįsti, įsibrukti, įsiveržti neprašytam: </span> Įėjo įkiaũlino, nepasiklausęs, ar galima. Įsikiaũlino nekviesta viešnia ažustalėn. <br/>2. <span class="explanation">pasigerti, pasidaryti panašiam į kiaulę: </span> Įsigėrė, įsikiaũlino. <br/><b>iškiaũlinti</b><br/>1. <span class="explanation">išvadinti kiaule, iškoneveikti: </span> Ans mane visiaip ka iškiaulino, išdirbo, kam teip pasakiau. Anys geruoju vieni kitus iškiaulina ir vėl geria. Už tokį darbą aš ir prie žmonių nepasisarmosiu iškiaulint. <br/>2. <span class="explanation">išeiti, iškiūtinti: </span> Suspratęs iškiaũlino ir anas. <br/><b>parkiaũlinti</b>. <span class="explanation">pamažu pareiti, parkiūtinti atgal: </span> Lig parkiaũlinsiu, bus ir sutema. <br/><b>prikiaũlinti</b>. <span class="explanation">padaryti nemalonumų: </span> Kitą kartą ir norėtųs prikiaulinti jiems už visas šunybes, o negaliu. <br/><b>sukiaũlinti</b>. <span class="explanation">iškoneveikti, padaryti gėdą, suniekinti: </span> Kai jį sukiaũlinau, tai nustojo taip kalbėt. Taip elgdamies, jie susikiaulino. <br/><b>užsikiaũlinti</b> <span class="explanation">užsipulti: </span> Ko tu ant manęs tep užsikiaũlinai?
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.