įglausti

glaũsti, glaũdžia, glaũdė

1. šlieti, dėti, spausti: Glaũsk nugarą pri pečiaus – sušilsi. Močiutės kelta, da aš nekėliau, glaudžiaũ galvelę prie priegalvėlio. Gandras parlėkė iš pievų ir, glausdamas sparnus, tūpėsi į lizdą. Tėvai! – rėkia senutė, glausdama alkūnes prie liesų šonų. Miestuose dėl vietos stokos trobesiai yra glaudžiami vienas prie kito. Glaudžiamasis lęšis. Nesiglausk prie sienos – išsibaltinsi. Nesglaũsk in arklį, ba spirs. Viščiukai glaũdas pri vištos. Išbalusi Karusė glaudėsi prie krosnies. Ona sėdėjo ties jo lova, glausdamasi prie seno tėvo kaip maža nelaiminga mergaitė. Glaudžiasi prie upelio miestelis. Prašom glaũstis (sėstis) kur.

2. globti, myluoti, glostyti: Glaũsk jąją, seserę, prie savęs. Išeina matušė iš senų namelių, labai graudžiai verkdama ir dukrelę glausdama. Motina viena ranka baudžia, kita glaũdžia. Žodis skriaudžia, žodis ir glaudžia. Kai mažasis daugiau glaudėsi prie motinos, vyresnysis sekė tėvu. Senasis tėvužis prie mano šalies glaudžias. Pagal juos reikia glaũstis, tai gausim žibalo.

3. duoti prieglaudą, pastogę, laikymą: Žentas mane glaudžia.

4. turėti prieglaudą: Būrio likučiai glaudėsi muziejaus pastate. O jį pametęs ir nustojęs, prie ko glausys? Nebėra jau mums kur glaustis. Avalynės gamyklos, alaus pilstytuvės ir panašios verslovės glaudėsi Fabrikų gatvėje.

5. jungti, vienyti: Tas tarnauja penigamus, kuris širdį savą jump glaudžia.: Dėl ko jūs nesiglaudžiate būriu? Nepritinka prie jaunųjų, reikia glaustis prie senųjų. Toks žmogus turi išsyk glaustis prie darbo.

6. slėpti, ką slapta daryti; taupyti: Turtus glaudžiam kitai dienai.

7. savintis, vogti: Tai žmogelis – glaudžia, kas po ranka papuola. Savo neduok, kito neglaũsk.

8. skiepyti, okuliuoti: Nereik glausti sprausmės, vieną galutinę sprogymę (pumpurą) turinčios.
apglaũsti, -džia, àpglaudė.

1. apglobti, apkabinti: Mane kas tarytum sparnais kokiais apiglaudė. Apglaudęs ir pabučiavęs paleisdavo.

2. apsupti: Medžiai namų neapglaudžia, ir bitelės tę nesiaudžia.
įglaũsti, -džia, į̃glaudė.

1. įjungti: Aš šitus žodžius į savo kalbą negalėjau įglaũsti. Dabar šitie du kiemai jau seniai yra į miestą įglausti. Bet tu turi save į tą teip glaudžiai įsiglausti. | Ir priklotis (apklotas, antklodė) teip trumpa, jog tur įsiglausti.

2. įsisprausti: Atsisėdo geriau, įsiglaudė į kerčią. Rytmečiui auštant, įsiglaudė ji į kampą, jeib nuo žmonių akių pasislėptų. Pasiutęs šuva neša uodegą insiglaudęs terp kojų.

3. slaptai įduoti: Į̃glaudė nematant skarelę.

4. įskiepyti: Tuo kartu įglaustos sprogymės tujau prigyna ir leida metūges.
išglaũsti, -džia, ìšglaudė

1. paslapčiomis išeiti: Išglaudė kaip koks vagis ir sudieu nepasakė.

2. išvogti: Nepalik durų nerakintų, be svetimas inejęs gali ką nors išglausti. | Pradėjęs gerti, ìšglaudė (išeikvojo) visą turtą.
nuglaũsti, -džia, nùglaudė

1. paslapčiomis nueiti, nubėgti: Bark nebark, o vaikai ir nùglaudė ežeran. Meciūnas in bobą nusiglaudė (išėjo moteriško darbo dirbti) .

2. pavogti: Išvažiuodami nùglaudė pirštines, ir džiaukis.
paglaũsti, -džia, pàglaudė

1. paslėpti, pakišti: Būtai kur paglaũdus pinigus, tai būt neužvogę. Aš nusiplauksiu į jūres, į maružes, ten pasiglausiu po žalia žolele. Diedukelis turėjo pasiglaudęs duonos plutelę po pažaste, išsitraukė ir valgo.

2. įglausti 3: Tėvui tai dažniausiai paglaudžiù geresnį kąsnelį. Geras sūnus, jis man vis ką turėdamas paglaudžia.
priglaũsti, -džia, prìglaudė.

1. prišlieti, prispausti: Tą lentynėlę priglaũsk prie sienos, bus smagiau prieit. Svarbiausia petį prie peties apkasuose priglausti. Monika nusvarino prie vyro peties galvą, ramiai priglaudė. Ką te klausai, priglaudęs ausį prie sienos? Prìglaustos ausys, t. y. neatkerusios. Miegažolės stiebas apskritas, su priglaustais plaukeliais. Čia pakrūmėje prisiglaudęs gulėjo kažkoks vyras. Durys gerai prisiglaũdžia (glaudžiai prisiveria) . Stiebas prisiglauda pri apynvarpčio. Zuikutis prisiglaudė prie žemės, ir šunys per aną perbėgo. Išlindusi moteris prisiglaudė prie medžio. Aš sėdėjau prisiglaudęs sienos. Kertėje prisiglaũdęs lindau kaip imbuvys (įnamys). Kalvė prisiglaudusi kiemo kampe. Krūmeliuose prie upokšnio stovėjo prisiglaudęs stambus vienkiemis.

2. priglobti: Baudžia ir vėl priglaũdžia. Paglosto ją, priglaudžia prie savęs jos galvą. O bus kam pabausti, nebus kam priglaũsti. Aš jąją prìglaudžiau prie savęs. Tik man reikia panytėlės galvelei priglausti. Krūtinėspi priglausti. Motina ir jį priglaudusi paguostų. Nuvargusią žemelę ramūs sapnai priglaus. Ji prisiglaudė kaip katė prie manęs. Ką globoti, prie širdies prisiglaũsti. Tai dabar nežinau, į ką prieiti, į ką prisiglausti, meilų žodelį prakalbėti.

3. suteikti prieglaudą, pastogę: Antrą našlaitį, Domininkėlį, siuvėjas visai pas save priglaudė. Priglausk mane pas save gyventi. Uošvele mano, senoja mano, ar nepriglausì manęs nakvoti? Keleivį niekad nepriimdavo į savo namus ir nepriglausdavo. Tik žemelė motinėlė prie savęs priglaus. Kad tave raistas priglaustų!

4. gauti, rasti prieglaudą, pastogę: Kokiam čėse prisiglaũst pas brolį gerai. Kur tas vargšas be namų dabar prisiglaũs?

5. prijungti: Kas ilgesnį laiką prie giedojimo neateina, gal prie negiedančių priglaustas (priskirtas) būti. Mes prie tokio laikraščio maloniai prisiglaustume. | Ir žmogus nori prie žmogaus prisiglausti.

6. padėti į vietą besimėtančius daiktus: Priglausk kirvį iš pakojės. Paimk reples ir priglaũsk, ba pamirši, tai ir nusimes.

7. paimti į apsaugą, į savo žinią: Priglaũsk ir mano daiktus, jeigu kas blogo man atsitiks.

8. pasislėpti: Peliukės apuostė eglutę ir prisiglaudė tarp jos šakelių.

9. pasisavinti, pavogti: Ar ne tu priglaudei mano peiliuką? Prìglaudė boba skarą. Turi ilgas rankas: jau kad ką išsidabos, o jam pasnogės, vis tiek priglaũs.

10. įskiepyti: Grutėjant sprausmę, reik palikti dvi ar tris sprogymes, o likusiąsias nukirsti lig nepriglaudus.
gálvą priglaũsti ramiai apsigyventi: Kur aš pasidėsiu, kur galvą priglausiu? Nors senystėj bus kur galva priglaust.
suglaũsti, -džia, sùglaudė.

1. sudėti, kad liestųsi, sušlieti: Suglaudė pavargusius sparnus. Neturėk teip kojų labai suglaũdęs. Sengalvėlė suglaudžia visas burnelės raukšles. Miškai nusiminę, suglaudę nuogas šakas. Ir taip jos verkė abi, galvas suglaudusios. Arklys ausis suglaudžia. Namai suglausti vienas prie kito. Diegliai visą bado, naktimis nesuglaudžiu (nesuveriu) akių. Derliaus valymas praėjo taip pat suglaustais terminais. Šikšnosparnis gražiai susiglaudžia ausis. Kiaulpienės prieš lytų susìglauda. Čia dvi draugės, galvomis susiglaudusios. Abi seserys susiglaudusios raudojo. Ilgi laibi jo ūsai čia susiglaudžia, sulįsdami apykaklėn, čia vėl išlįsdami išsiplečia. Eglių šakos tankiai buvo susiglaudusios. Šalteikių kaimas toks susiglaudęs (gyventojas prie gyventojo) .

2. sutraukti, santrauką padaryti: Ir jei dar daugiaus kitas prisakymas yra, tas šime žodyje suglaustas (trumpai pasakytas) .
suglaustaĩ. trumpai, sutrauktai: Juozas paprastai ir suglaustai nupasakojo, kas įvyko per paskutiniąsias kelias dienas.

3. suvienyti; sujungti: Sùglaudžiau aš anus į kupetą. Suglausk jų drauge abidvi dešini. Sugiglausk širdis jų tikra meile. Dauguma jaunimo yra susiglaudę į draugijas ir organizacijas. | Tam žodyje daug susiglaũdžia (tas žodis yra turiningas, gilios prasmės) .

4. sutvarkyti; suslėpti: Kap šienas kluonan suglausta – kap pusė darbo padaryta. Kap papietuisit, tai visa suglaũskit, kad musios nelįst.
ausìs suglaũdęs nenorintis patraukti kitų dėmesio: Tyli ausis suglaudęs.
užglaũsti, -džia, ùžglaudė

1. užslėpti: Da turi ir auksinių užglaũdęs. Kur ažùglaudei mano pustyklę? Kad da ažglaudì, tai randi, o teip, tai ir pranyksta. Gaspadinė užsiglaudus visus skanėsius pavalgo. Turi boba da kur užsiglaũdus valcuitų miltų.

2. slepiantis prisišlieti: Ko žiūri, užsiglaudęs už medžio? Ant prieklėčio, už stulpelio užsiglaudęs, tykojo kažko Petriukas. Kertelėj užsiglaudusi stovi šėma karvelė. Tai da nedidelis: kad už kupsto užsiglaudžia, ir nematyt. Užsiglaudęs ažu pečiaus kaip katytė tyli. | Rankomis užsiglaudęs (užsidengęs) burną, šaukė į pagalbą vyrus.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'iglausti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x