įgelbėti

gélbėti, -ėja (-a, -i, -ia, -ti, -sta, -sti), -ėjo (-ė), gelbė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. vaduoti, traukti iš bėdos, saugoti nuo pikto; gydyti: Pats žūk, bet draugą gelbėk! Žmogų iš bėdos gélbėti. Mes gerai sutinkame, gražiai gyvename: jei vienam bėda, tai visi gelbė́jame. Gelbėk mane iš bėdos. Gelbėk mane jauną vandenėly skęstant. Gélbėt gelbėčiau, kad tik galėčiau – neturiu valtelės, nei klevo irklelio. Vienas išdeginimas žaizdos negelba nuo patrakimo. Instinktas tankiai gelbi žmogų. Gal gelbėti nu giedros palaistant apynojį nu ryto. Žemė gelbti visus nuo vargo. Nuodai gelbti rupūžę nuo priešų. Didžiavyriai tamstą gelbės nuo devyniagalvio. Ir pasižadėjo jam gelbėsiąs. Nėr kas padedąs, nėr kas gelbėjąs. Jo galvoje švystelėjo gelbstanti jį mislis. Gardo benediktai (kardo benediktai, kartieji šventadagiai) gelba aštuonioleka ligų. Ne tuoj. išklausomas ir gelbamas. esi. Gelbt o padest tiemus, kurie bėga jop. Tasai mus gelbt tuo būdu. Tu. gelbi mane. Kodrin mūsų negelbsi. Gelbiem nuog pikto pats savo malone. Mes gélbamės kits kitą. Pastebėjusi ką norįs įtariamo, trypia kojomis, balsiai subliauna, ir visos gelbias. Kodėl tu, vaikeli, nesigélbi, kodėl neini prie daktaro?

2. padėti, remti, šelpti: Aš tau gélbėsiu dirbti. Jie gélbė laukus nudirbti. Tas dalykas nieko čia negelbti. Ir beržo tįsuolės, ir apynių šaknys plaukams gelbsta. Šis perspėjimas mažai gelbsti. Turiu da apdovanoti ir Dimitrą, kuris teipogi gelbėjo remtis su meška. Ai, kas ieškoti gélbės mano vienturtę avaitę? Ką gi jau begelbės auksinis žiedelis. Ar negali mane gelbėti su piningais – skolą turiu šiandien užmokėti? Gelbėk nenujėgiančiamui. Gelbėkit mano naštą man nešioti. Linksmina mus priespaudose, gelbt gundymuose. Gelbiu, pademi kam. Žolės gelba nuo ligos, bet ne nuo mirties. Prigimtam kūnui ir muilas nieko negelba. Kaimynysto [je] reikia gélbėties (vienas kitam padėti) .

3. verstis, apsieiti: Jis gélbtis viena karve. Jis gélbas vargingai.
apsigélbėti išsiversti, apsieiti: Asesorius įkalbinėjęs lietuviams, kad nepirktų lietuviškų knygų, bet apsigelbėtų lenkiškomis. Lietuvių tauta šiandien negal apsigelbėti vien tais savo kalbos žodžiais, kurie buvo vartojami, sakysim, Mažvydo. laikais.
atgélbėti.

1. atstatyti, grąžinti pirmykštę padėtį: Maniau, kad aš karvę atgélbėsiu [pasismaugusią]. Ligonį atgélbėti. Nei jokios žolės jį daugiaus neatgelbėjo.

2. gelbėti, globoti iki tam tikro laiko, iki tam tikros vietos (kelionėje): Ik čion jis mus atgelbėjo, ik čion mus atvedė.
įgélbėti. įstengti gelbėti: Aš didžiau įgelbėjau jį kaip tu.
išgélbėti. išvaduoti, ištraukti iš bėdos: Aš tave skęstantį išgelbėjau. Kad ir minkėm [išputusią karvę],
bet nebišgélbėjom – nudvėsė. Jis mus yra išgelbęs nuo didžios perkūnijos. Kombainas išgelbsti mus nuo milžiniškų nuostolių. Aš išgelbmi tave su dešine ranka mano teisybės. Jis išgelbti iš bėdos. O jei kada juos ižgelbia, daro tai iž tikros mielaširdystės. Ižgélb [ėk] save patį. Idant mus ižgelbėtų̃. Ir nėra nė vieno, iš mano rankos išgelbančio. Aš ir pats vos beišsigelbėjau iš nelaisvės. Ant ano kalno išgelbėkias, jeib neprapultumbei. Nuo mirties neišsigélbsti nė vienas. Avinas išsigélbėjo nuo smerties.
nugélbėti.

1. gelbėjimu pakenkti: Ans nugélbėjo, t. y. gelbėdamas nubiednino arba padvasino, numarino.

2. išgelbėti: Sienas nugelbėjo, stogas nudegė. | Kas nosį nugelbės (nugydys), gaus pusę karalystės. Jiems ale tikt yr pasisekę. ant krašto nusigelbėti.

3. padėti nukelti, nulipti: Vaiką nuo arklio nugélbėti.
pagélbėti. padėti, suteikti kiek pagalbos: Vaikai pagelbsti tėvams darbuose. Ta mergina jiem pagélbėjo dirbti. Ar negalėtumiat, vyrukai, pagélbėti man rąstą į vežimą įkelti. Kokiame varge ar nelaimėje pirmas buvo pagelbėti. Gelančias akis šaltinio vandeniu kiek tiek gal pagelbėti. Kas mane pagélbėste bernytį gedėti. Jis kitiems pagelbėjo, o sau negal gelbėti. Tas liūtas prašė to žmogaus, kad pagelbėtų jį. Tas gal tave pagélbėti. Buvo pagélbamas [ligonis],
o mirė, kad daktarai ligos neančtiko. Jei neturi baltų paklodžių, tai pasigelbėk nuo kaimynų. Pats pasigelbėk, tada tikrai tavo prieteliai tau padės. Aš negaliu su kita ranka pasigélbėti – skaudamà. Ligonys, jei tomis vaistėmis nepasigelbėjo, patys save dievams ant apiera degindavos. [Lietuviai] mokėjo visados ir pikčiausiuose atsitikimuose pasigelbėti. Negalėjo nė manyti apie būdą pasigelbėti nuo gėdos. Vienaip tegali kiek pasigelbėti nu tos įkyrios kaitros.
pérgelbėti. sugebėti gelbėti: Jis mane ir per sunkiausias sunkinybes pergelbės.
pragélbėti. nepavykti gelbėti: Pragélbėjo begelbėdamas.
prigélbėti. šiek tiek pagelbėti: Aš jįjį šmotą prigélbėjau, ir pasigavo jis todėl. Morta prigelbėjo viešniai išsėst, ir kalbėdamies ėjo į trobą.
sugélbėti. gerokai pagelbėti: Ans žmogų sugélba, jei tik galia. Aš tave sugelbėjau. Nepradėjus dar tarnauti, o jau sugelbėjo mamaitę. Jonas koją nusiplikė, gal galėtum sugelbėti. Ir čia mokslas sugelbėjo smalsųjį protą. Ar nežinai, kaip čia man susigelbėt?
užgélbėti. pagelbėti užkelti, užlipti, užnešti ir pan.: Užgélbėk ir mane ant arklio. Ką ant tikro kelio užgélbėti. Gyventojams su daiktais ant aukšto užsigelbėjus, karvelė stalde nuskendo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'igelbeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x