įgarsėti

garsė́ti, -ė́ja (gar̃si, gar̃sia), -ė́jo.

1. balsui sklisti, skambėti, pasigirsti, aidėti: Kalbos vis gyvėjo ir garsėjo. Barškėjo dalgiai, garsėjo grėbėjų dainavimas. Balsas garsėja, ir kanklės vėl skamba. Teip šaukia, kad visa Lietuva. garsi. Kai aš jojau per giružę, giružė garsėjo. Triūbos garsėjo, varpai virpėjo. Didysis bangų ūžimas, kursai garsėjo kaip žemės drebėjims, nutyko. Mūsų liaupsinims šlovniau tur garsėti.

2. eiti gandui, kalboms, girdėtis: Pradėjo jau garsėti, jog baudžiava bus panaikinta.

3. žinomam, garsiam būti; pasižymėti, garsiam darytis: Jie garsėjo visoje apylinkėje savo neturtu. Jo vardas kaskart labiau garsė́ja mūsų krašte. Vytenis garsėjo kaip geras karo vadas. Palanga nuo seno garsėjo. Siūdinos pas tuomet garsėjusį siuvėją.
apgarsė́ti. pagarsėti 2: Ta knygutė šį laiką teip apgarsėjo. Nenorėjau tuo apsigarsėti.
atgarsė́ti, -ė́ja (atgar̃si, àtgarsia), -ė́jo.

1. balsui atsklisti, atskambėti, atsiliepti: Balsas tris kartus àtgarsia. Tai jau vėl atgarsėjo mums tas balsas. Tas šaukimas atsigarsėjo kiekvienoje ausyje. Rymojau kartą čia, kur jūrų giesmė atsigarsi aukštose uolose. Muzikos garsai slinko atsigarsėdami tolumoje.

2. pagarsėti
2. Jis toks jaunas, o jau ir atsigarsėjo.
įgarsė́ti. pagarsėti 2: Velnias įsigeidė dar labiau įgarsėti. Gana įsigarsėjo vienas daktaras.
išgarsė́ti. pagarsėti 2: Narsių karžygių, išgarsėjusių kautynėse, vardai artimi ir brangūs visiems žmonėms. Plačiai yra išgarsėję uzbekų šilkas, karakulis, vaisiai. Šita byla plačiai išgarsė́jo.
nugarsė́ti.

1. garsui nueiti, nuskambėti, nuaidėti: Balsas nugarsi į girias. Dabar nuaidėjo, nugarsėjo pagarbos reiškimas labai triukšmingai. Ant jos. viršaus buvo senovėje skylė, į tą įmestas akmenaitis labai nusigarsėdavo.

2. pagarsėti 2: Jo gyrius visur nugarsėjęs.
pagarsė́ti.

1. pasigirsti, nuaidėti: Staiga miške pagarsėjo šūvis.

2. garsiam, žinomam pasidaryti: Šeputa buvo pagarsėjęs puikus darbininkų organizatorius, energingas ir narsus draugas. Namai jau pagarsėję, bet tu juos dar daugiau išgarsinsi. Pagarsėjęs visoj apylinkėj siuvėjas.
pargarsė́ti. ateiti, pareiti (žiniai, garsui): Iš Bulgarijos. pargarsėjo geros naujienos.
pragarsė́ti.

1. nuskambėti, nuaidėti: Balsas pakyla, pragarsi – ir pranyksta. Staiga tylumoje pragarsėjo rūstus Elenos balsas.

2. pagarsėti 2: Jis pragarsėjo savo darbais. Ir parjojo tėvų šalin didžiai pragarsėjęs Kęstutis. Kitas buvo pragarsėjęs šaulys.
sugarsė́ti. suskambėti: Tada sugarsi gilumoj vieną antrą kartą. Staiga sugarsėjo skambalas.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'igarseti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x