įgadinti

.
gadìnti (-ýti), -ìna, -ìno. gesti.

1. daryti ką netinkamą ar nevertą, kenkti, žeisti, naikinti; demoralizuoti: Priespauda ir trynimasis gadina ir žlugdo ekonominį ryšį. Gadinčiau aš čia akis į tokius niekus. Vieni taiso, kiti gadìna. Kam gadinì mano kirvį? Kirmėlės žirnius gadìna. Kuodelį peša, linus gadina. Arklys padkavom kiemą gadina (išmina eidamas) . Man batas koją gadìna (graužia, trina) . Cukerkos dantis gadìna. Šalnos iš rudenio želmenis gadìno. Nepjauk, vaike, tik gadinì pievą. Žaibuoja, net akis gadìna. Ką tu čia akis gadinì tamsy [je] [skaitydamas] ! Nesidėk tos kepurės – labai gadìna veidą (netinka) . (Rupūžė) saulę gadinanti, matydama ją, saulė verkianti. Atžindūlis galia žavėti, gadìnti. Maistą tik gadinì (valgyt valgai, o nieko nepadirbi) ! Daug gadina mums gyvenimą blakės, blusos, musės. Kam mergeles masini, anų širdį (šlovę) gadini?! Garbę gadìnti. Gadìnamas pavyzdys. Geras giesmininkas kitų negadìna, o taiso. Mūsų gyvoji negadinta kalba. | Gadinti giminę (kraujagėdybę daryti) . Kas save puikiu vadina, tas pats save gadina. Senas jautis vagos negadina (įpratęs kurį darbą dirbti geriau dirba už neįpratusį) . Dykai duoną gadina (neužsidirba) .
gadìntai. Gadìntai jis kalba (netaisyklingai) . Tos akėčios kietame arime gadìnasi. Vočia, vėžiu gadinuosi. Bliedna šviesa, kai saulę gadìna. Gadìna mėnulį, genda reginčiai.

2. naikinti, galą daryti, žudyti: Gadinti kalaviju. Razbaininką rytó [j] gadins. Kirviu gadino budelis. Gadink tą. Tapo su juo drauge išvesti ir kitu du latru, idant su juo būtų gadinti.
gadìntinai. Gadintinai (į žudymo vietą) nuvesti.

3. teršti, dergti: Velnias, ne paukštis, kuris savo lizdą gadìna. Neprašytas svečias orą gadina.
apgadìnti.

1. kiek sugadinti; kiek pakenkti, pažeisti: Parnešė apgadintą armoniką. Audra smarkiai laivą apgadinusi. Visos obelys pri kelelio apgadìntos (nubružintos, aplaužytos) . Lietus nemažai apgadìno kviečių (sudaigino) . Verdant dešras, reikia daboti, kad neapsigadintų. Kriaučius besiūdamas ir akis apsigadinęs.

2. apteršti, apdergti: Šuo apgadino kopūstus. Vaikas apsigadino. Laksto kaip katė apsigadinus.
atgadìnti. atitaisyti: Atgadìnk, ką pagadinai, t. y. atitaisyk.
įgadìnti.

1. pradėti kiek gadinti; kiek pagadinti: Įgadinaũ aš, o tu sugadinai visai.

2. sutepti: Skarelė įgadìnta, neišsiskalbia. Kelnės kažkur įsigadìno, ir stovi daba plėmė.
išgadìnti.

1. gerokai pagadinti; labai pakenkti; iš dalies sunaikinti: Vištos javus išgadìna (išlesa, išmina) . Žvirbliai apniko, visas uogas išgadins. Šalčiai išgadino sodus. Raupsai. žmogaus kūną. iki pačių gyslų ir kaulų išgadin. Jo visus kaulus, gyslas ir sąnarius išgadintų, jeib nė vienam darbui netiktų. Duona burną išgadina. Ir pyragas burną išgadìna (pertekliuje žmogus genda) .

2. sunaikinti, išnaikinti; išgriauti: Atidrėgę, nesibraukia [degtukai] – pusę skrynelės išgadinaũ, kol užkūriau [ugnį] ! | Eina ižgadint tą miestą. | Impuola ing jį iš visų kraštų ir ižgadina (išžudo) kalaviju teip žmones kaipo pekų.
nugadìnti. iš paviršiaus padaryti ką netinkamą; iš paviršiaus kam pakenkti: Nugadina briedis daugybę medžių – vieniems nulupa žievę, kitiems nulaužo viršūnes. Buvo pečiai [arkliui] nugadinti (nutrinti) . Man Amerike plaukus nugadìno (nuplikino) . Aš savo karpas nugadinaũ (nugydžiau, nunaikinau) . | Jau neaugs pamidorai jau – šalnõs nugadìnti (nušaldyti) . Per ilga nusigadìno (nudilo) ir ta [laikrodžio] ešelė.
pagadìnti.

1. padaryti ką netinkamą; pakenkti kam: Kas mano ziegorių pagadìno? Maži čeverykai koją pagadìna (deformuoja, nuspaudžia) . Man su grybais tai barščius pagadìna (neskanūs pasidaro) . Strūnų balsą pagadinu. Bedirbdamas pagadinai tik. Pagadinsi šviesias akis skurdžiom ašarėlėm. Nežiūrėk taip [į merginą],
akis pagadìnsi! Ragana pagadinusi karaliaus akis ir apkerėjusi širdį. Šiemet riešutai žaibo pagadinti. Ar jį vanduo nuskandino, ar kas meilę pagadìno. Dvare daugel papiktinimų, kurie pagadina širdį. Mano pagadinta valia. Pagadino sandarą amžiną. Pagadinti ranką (atimti sugebėjimą kokiam darbui), kas turi laimingą. Ji. visus vaikus pagadino, ir išlėkė visi juodvarniais. Nesėdėk atvirose duryse, gali pagadìnt (susargdinti) tamstą. Ardamas du jaučiu pagadinai. Perskyrė vyrą su pačia, pagadìno gyvenimą. Darbas žmogaus nepagadina, tik pataiso. Gero žmogaus nepagadiñs. Nuodais pagadinti (apnuodyti) . Įleidžiu apypenus, apypenais pagadinu. Žmogus pagadina, žmogus pataiso. Veiku pagadinti, bet neveiku pataisyti. Kaip pavadina, taip nepagadìna (man vis tiek pat) . Patikį kitam pagadinti (kam pasitikėjimą atimti) . Pasigadìno dalgis – nebima, ir gana. Blogai padarytos dešros greit pasigadina. Nepjauk teip skaudžiai – da pasigadìnsi (apsirgsi) . Pasensta – viskas pasigadina. Jaunas da būdamas pasigadino (apsisirgdino) . užtemdyti: Jau pagadìno mėnesį.

2. sunaikinti: Teip rymionys nenorėjo pagadint miesto.

3. sudergti: Kambary pasidarę taip tvanku, oras taip pagadintas.
kraũją pasigadìnti prisinervinti: Daug sau pasigadino kraujo, kol nupirko tuos daiktus.
pargadìnti. padaryti ką netinkamą; visai sugadinti: Spragilas pargadìntas.
pragadìnti. kurioje ko nors vietoje pradėti gadinti, prakiurdyti: Balnelis arkliui nugarą pragadìno (pratrynė) . Karpos lengviai pravaromos, kad jąsias, ik kraujo pragadinęs, su tuom aptepi. Pragadinti kapsulę galima ir ietiniu peiliu.
prigadìnti.

1. pridaryti daug ko nors netinkamo: Duok nemokančiam dirbti, tai tik materijolo prigadiñs. Šitiek plieno prigadino. Prisigadinaũ akių ing vãliai (daug kartų gadinausi akis skaitydamas) .

2. priteršti: Vištos pirkią prigadìno.
sugadìnti.

1. sunaikinti; visai netinkamą padaryti: Kol ugnį sukuri, keletą degtukų sugadinì. Ir suejo daug berniokų, sugadino daug sūriokų. | Sugadino siuvėja suknelę. Kirpo nemokėdamas plaukus ir sugadìno (negerai nukirpo) . | Tas su savo burgėjimu sugadìno visą dieną. Suošė juokas, sugadinęs visą vaidinimo pradžią. Jis čia sugadìno (suardė) visą reikalą. Ji niekam nesugadino nuotaikos. Ilga, nesugadinta sveikata turi būti pirmučiausias žmogaus noras. Ką kvailas sugadins, ir protingas nepataisys. Per tą gėrimą ir susigadìno sveikatą. Pagada susigadìno. Jau sakėm – vienas meičiukas susigadiñs (peršals), bet dėlto sveikas užaugo.

2. susitepti: Kur taip kelnes susigadinai – visos degutuotos.

3. susiteršti: Kūdikis susigadino. Meška iš išgąsčio susigadìno. Susigadìno abiem galais (apsidergė ir privėmė) .
kraũją sugadìnti prierzinti: Kiek tas rupūžiokas man kraũjo sugadìno su tuo neklausymu.
užgadìnti

1. pagadinti 1: Mažas [vyras] lyg žaibo užgadìntas. Negerai višta tupėjo, pusę kiaušinių užgadìno (užmarino) .

2. apsidergti: Velnias, priėdęs duonos, parėjęs į peklą ir užgadino.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'igadinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x