įekėti

ekė́ti, -ė́ja, -ė́jo

1. akėti 1: Vos ekėčias parodau, paviršumis ekėju. Ekė́ti galia ir mergė. Žentelis arė, sau gerą darė, žentelis ekė́jo, sau malonėjo. Žmonys ekėj' širmais žirgais! Mudu pilkais žvirbliais. Su meška nearsi, su vilku neekėsi.

2. akėti 5: Kad mes aną ten ekė́jom!
apekė́ti

1. apakėti 1: Kad linelius sėjau, žirgais apekėjau. Apekė́jau visą pūdymą. Roputės kaip apsiekėjo, nebžela taip.

2. apibarti: Nėr tos dienos, kad ans savo pačios neapekė́tų.
įekė́ti. įakėti 3: Giliai įekė́ta dirva. Dirvos tos pardžiūvusios, nėkaip negal beįekė́ti. Truputį palijus, gerai dirva įsiekė́jo.
išekė́ti

1. išakėti 1: Išekė́jau šiaip taip tą varputynę. Daržą su grėbliu išekėti. Su ekėčiomis dirvą išekė́k. Paarus stipriai išekėti. Minkšta, neįdžiūvusi žemė, tai gerai išsiekė́ja.

2. išakėti
2. Išsiekė́jo pernai pamestas peilis.
nuekė́ti.

1. nutrinti, nugadinti: Šepetį nuekė́jo į linus bešukuodama, t. y. nutrūko. Arkliai pilvais nuekėtais, nugarkauliai prakiurę.

2. išvarginti: Ryto' nuekė̃s tave.
paekė́ti. paakėti 1: Paekė́su dar valandelę ir parvažiuosu ant pusryčio. Su ekėčiomis paekė́k dirvą.
pérekėti. perakėti 1: Su ekėčiomis párekėk sėjimą. Tad reik dirvą lengvai perekėti ir iš naujo apsėti.
suekė́ti. suakėti 1: Grumslus iš grubumo linų negali suekė́ti.
užekė́ti; . užakėti 1: Užekė́jau dirvą. Balta žemė, juoda sėkla, žąsia užekėta.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ieketi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x